Teisinga mityba Tibeto medicinos požiūriu

Tibeto medicina - tai unikali ligų profilaktikos ir gydymo sistema, kuri susiformavo 8-ame amžiuje ir atsirado, kai susiliejo Tibeto, indiška (ajurveda ir sidcha), kiniška ir kitos mažiau žinomos medicinos sistemos. Tai pilnavertis mokslas, kuris palaiko tradiciją perduoti mokytojo žinias mokiniui pagal įvairių mokyklų metodus. Tibeto medicinos požiūriu žmogaus organizmas nėra organų ir jų atliekamų funkcijų rinkinys, o tai yra viena visuma, dalis supančios aplinkos, dalis Visatoje vykstančių reiškinių. Tibeto medicina didelį dėmesį skiria žmogaus ir supančios aplinkos tarpusavio sąveikai, kuri visomis prasmėmis yra unikali ekologinė sistemą. Visų ligų profilaktikos pagrindą sudaro teisinga mityba ir elgsena. 

Apie riebalus

Visų rūšių riebalai turi slopinančių, minkštinančių, drėkinančių savybių, įveikia senatvinį ir vaikų silpnumą, taip pat naudingas visiems nusilpusiems žmonėms (nepriklausomai nuo amžiaus), turintiems sugrubusią odą, esant lytinio gyvenimo problemoms, dažnam viduriavimui, vidurių pūtimui dėl labai ilgų kalbų ir protinės įtampos. 

♦ Šviežias šaltas aliejus pagerina potenciją, kūno spalvą, sustiprina jėgas, šalina tulžies pūslės veiklos sutrikimus. 

♦ Metų senumo aliejus tinka dvasiniams ligoniams, esant atminties praradimui, dažnai alpstantiems, opų, furunkulų ir kitų pūlinių gydymui. 

♦ Išvalytas lydytas aliejus, gaminamas iš gana seno sviesto, pagerina -proto aštrumą, atmintį, šildo kūną, grąžina fizines jėgas, prailgina gyvenimą. Šis aliejus laikomas pačiu geriausiu. Tibetiečiai vakarais kaitina sviestą, pašalina iš jo priemaišas, kartais įdeda medaus, cukraus, supila į arbatą ir karštą išgeria. 

♦ Sūris, pieno plėvelė ir kiti pieno produktai pagerina apetitą, padeda nuo vidurių užkietėjimo ir šalina gleives iš organizmo. 

♦ Karvių ir ožkų sviestas šaltas, todėl jis gydo karštį, atsiradusį dėl viduriuose vykstančių procesų. Senas šildytas sviestas gydo dėl šalčio ir vėjo poveikio atsiradusiais ligas. 

♦ Garstyčių aliejus įveikia brizą, padidina gleivių ir tulžies kiekį. Šio aliejaus negalima vartoti dideliais kiekiais (pakanka iki 4 valg. šaukštų per dieną), nes didesnis kiekis gali tik pakenkti. 

♦ Kaulų smegenys įveikia vidurių pūtimą, padidina gleivių kiekį. 

♦ Gyvūnų taukai padeda nuo sąnarių ir kaulų skausmų, nudegimų, gydo dėl vidurių pūtimo atsiradusias ligas, padeda nuo kraujavimo iš ausų, smegenų ligų, gimdos ligų. 

♦ Česnako ir svogūno žalumynai turi aštrų skonį, pagerina miegą, apetitą, įveikia gleivinės sutrikimus ir dėl vidurių pūtimo atsiradusias ligas. 

♦ Jauna ropė, paruošta iki liepos vidurio, lengva ir šilta, pagerina virškinimą. Subrendusi ropė, užaugusi šaltoje vietoje, yra sunki it šalta, padidina gleivių kiekį. 

♦ Rabarbaras naikina gleives ir pagerina apetitą. 

♦Visų rūšių žalumynai susiaurina maisto praėjimo kanalus, todėl tai apsunkina vaistų vartojimą. Žmogui, kuris vartoja vaistus, nerekomenduojamai maistui vartoti žalumynų. 

Maisto savybės kinta ir priklauso nuo paruošimo būdo

♦ Skysta ryžių sriuba malšina troškulį, pašalina išsekimą, suderina kūno savijautą, suteikia šilumą, kanalų sieneles padaro lankstesnes. 

♦ Neskysta, tačiau ir netiršta ryžių sriuba suteikia šilumą, malšina alkį ir troškulį, pašalina ligos padarinius, išvalo nešvarumus, kuriuos sulaiko žarnyne esančios dujos. 

♦ Tiršta ryžių sriuba sustabdo viduriavimą, pagerina apetitą, numalšina skausmingą troškulį. Rekomenduojama ligoniams jėgų atstatymui ir ligos įveikimui. 

♦ Ryžiai, išvirti su mėsa ar pienu kaip košė, pasidaro sunkiai virškinami.

♦ Vandenyje virti ryžiai yra lengvai virškinami. Nuplauti, išdžiovinti, nedideliame aliejaus kiekyje pakepinti, šiek tiek traškūs ryžiai stabdo viduriavimą ir padeda kaulų suaugimui. 

♦ Sriuba iš nesubrendusių grūdų sukelia viduriavimą, sulaiko skrandžio ugninį karštį. Ši sriuba ypač kenksminga. 

♦ Kruopų pavidalo apkepinti grūdai neblogai tinka į sriubas - jie yra lengvi, minkšti, šilti, lengvai virškinami ir malonaus skonio.

Ilgiau kaip parą palaikytas maistas laikomas nešviežiu, nors maistas galėjo būti laikomas ir šaldytuve. Toks maistas slopina ugninį skrandžio karštį.

♦ Užšaldyti švieži produktai saugojimo metu nepraranda savo savybių, tačiau užšaldyti po apdorojimo jas praranda. Mėsa, kuri netgi mėnesį laikoma užšaldyta, pasidaro tik truputį mažiau šilta savo savybėmis, tačiau negenda ir nepadaro jokios žalos. 

♦ Geras senas alus pagerina apetitą. 

♦ Mėsos sultiniai sustiprina kūno jėgas, suteikia sotumo jausmą, padeda nuo vidurių pūtimo. 

♦ Pienas gydo vidurių pūtimą, vanduo - tulžies pūslę, alus - gleivinę. 

♦ Pienas yra salstelėjusio skonio, jis yra riebus ir sunkus, suteikia odai gerą spalvą, pašalina tulžies pūslės sutrikimus, stiprina potenciją, didina gleivių kiekį. 

♦ Karvės pienas naudingas plaučiams, gerai tinka lėtinėms šalčio ligoms, tame tarpe ir diabetui gydyti, laikoma geriausia priemone proto aštrumui pagerinti, padidinti laktacijai. 

♦ Ožkos pienas gydo apsunkusį kvėpavimą, astmą, šienligę. 

♦ Avies pienas pašalina vidurių negalavimus, tačiau sužadina tankesnį širdies plakimą, nes dideli avies pieno kiekiai padidina gleivių kiekį. 

♦ Kumelės ir asilės pienas normalizuoja plaučių veiklą, tačiau truputį jiems ir kenkia. 

♦ Šviežias pienas šaltas ir sunkus, sužadina mikroorganizmus ir padaugina gleivių. 

♦ Kaitintas pienas yra lengvesnis ir šiltesnis, jei jis tik pakaitintas iki virimo. Jeigu pienas pervirinamas, jis pasidaro tirštas, sunkus ir sunkiai virškinamas. 

♦ Šviežio pieno poveikis prilygsta nektaro poveikiui. 

♦ Rūgpienis turi salsvą skonį, padeda nuo vidurių užkietėjimo. Pašalina vidurių karštį ir pagerina apetitą. 

Apie prieskonius. Druska suteikia skonį visam maistui, sukuria šilumą virškinimo sistemoje, palengvina tuštinimąsi, pati lengvai virškinama. Tačiau tai galima taikyti tik švariai jūros druskai. Mūsų vartojama valgomoji druska šiomis savybėmis nepasižymi. 

Imbieras suteikia šilumą virškinimo sistemai. 

Visų rūšių prieskoniai suteikia pagerina maisto skonį ir apetitą.