Salieras ir vaistas, ir maistas

Ši daržovė buvo labai vertinama dar senovės Graikijoje ir senovės Romoje. Lotyniškas salierų pavadinimas “apium” kilęs iš graikų kalbos žodžio “apex” kuris reiškia “viršūnė” Senovės graikai Nemėjos žaidynių nugalėtojus vainikuodavo salierų vainiku. Jie taip gerbė salierus, kad net kaldavo monetas su jų atvaizdais.

Salierų šakniavaisiuose yra mineralinių kalio, kalcio druskų, glikozidų, oksalo, acto ir sviesto rūgščių, vitaminų C, B1, B2, PP. Salierai už savo malonų aromatą ir skonį dėkingi lakiųjų eterinių aliejų, esančių visose augalo dalyse, poveikiui. 

Kaip gydytis salierais

Salierai veikia antialergiškai, antiseptiškai, diuretiškai, laisvina vidurius. Didina apetitą, malšina skausmą, normalizuoja medžiagų apykaitos procesus. Didina bendrą organizmo tonusą, gerina fizinį ir protinį darbingumą. 

Šaknų antpilas naudingas, esant vidurių užkietėjimui, pielonefritui, cistitui, kepenų ligoms, podagrai, dilgėlinei, dermatitui. Taip pat gerina apetitą ir virškinimą. Jis ruošiamas dviem būdais - šaltu ir karštu. 

* 2 valgomuosius šaukštus susmulkintų šaknų užpilti 200 ml šalto vandens, palaikyti 2 valandas kambario temperatūroje. Išgerti per dieną per kelis kartus. 

* 1 valgomąjį šaukštą šviežių šaknų užplikyti 100 ml verdančio vandens, palaikyti uždarame inde 4 valandas, nukošti. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. 

Sergant reumatu, gerai padeda senas liaudiškas vaistas - salierų lapų, stiebo ir šaknų nuoviras. 

Paimti 100 g salierų, užpilti 300 ml karšto vandens ir virti, kol liks viena stiklinė skysčio. Nukošti ir šią porciją išgerti per dieną per kelis kartus. Palengvėjimas pasireikš po kelių nuoviro vartojimo dienų. 

Nuo lėtinio inkstų ir šlapimo takų uždegimo gerai padeda salierų šaknų, petražolių šaknų, šparagų, pankolių vaisių mišinio nuoviras. Visko imti po lygiai, 1 valgomąjį šaukštą susmulkinto mišinio užpilti 300 ml šalto vandens. Palaikyti 6 valandas, po to 10 minučių pavirti, perkošti.

Gerti per dieną per kelis kartus. 

Sėklų antpilas yra veiksmingas skausmingoms menstruacijoms gydyti. Arbatinį šaukštelį sėklų užpilti 200 ml šalto virinto vandens, laikyti 3 valandas, perkošti. Suvartoti per dieną per kelis kartus. 

Salierų sėklų antpilas taip pat naudingas nuo podagros. Tačiau jis ruošiamas kitaip! Vieną arbatinį šaukštelį sėklų truputį sutrinti šaukštu, užpilti 300 ml verdančio vandens, palaikyti 1 val. Esant ūminiams podagros priepuoliams, gerti po 2-3 puodelius per dieną. 

Sergant blužnies ligomis, rekomenduojamas salierų lapų ir krapų sėklų nuoviras. Salierų ir krapų sėklų paimti lygiomis dalimis. Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens, 20 minučių kaitinti vandens vonelėje, palaikyti, perkošti. Gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną. 

Šaknų, lapkočių ar lapų sultys vartojamos apetitui skatinti ir kaip antialerginė priemonė, sergant dilgėline, po 1-2 šaukštelius 2-3 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio. Tokiomis pačiomis dozėmis sultys vartojamos, sergant pielonefritu ir cistitu, kaip priešuždegiminė ir diuretinė priemonė. 

Švieži lapai rekomenduojami kaip maliarijos ir nutukimo profilaktikos priemonė, taip pat nuo padidėjusio nervų sistemos jaudrumo. 
Šaknų ar lapų antpilas skatina greitą pūlingų žaizdų ir opų gijimą. Jis ruošiamas taip: 1 valgomasis šaukštas smulkintų šaknų arba 2 valgomieji šaukštai smulkintų lapų stiklinei verdančio vandens. Palaikyti 2 valandas, perkošti. Antpilu plauti žaizdas ir opas. 

Tuo pačiu tikslu ant pažeistos odos dėti šviežius lapus arba patepti tepalu, pagamintu iš į košelę sutrintų lapų ir šviežio augalinio aliejaus arba nesūdyto sviesto.

Salierų sriuba

Mitybos terapijoje nutukimo gydymui ir profilaktikai vartojami švieži salierų lapai ir žalios arba virtos salierų šaknys. Jų dedama į salotas, sriubas ir daržovių mišinius, jais gardinami mėsos ir žuvies patiekalai. Salierų šaknys gali būti sūdomos, marinuojamos, džiovinamos.

Salierus labai mėgsta ir dietologai, nes juose gausu organinio natrio - jais galima pakeisti valgomąją druską, kurios dietologai “negerbia”. 
Salierų lapų ir stiebų salotos. Smulkiai supjaustyti salierų lapus ir nestorus stiebus (apie 3 saujas), kubeliais supjaustyti kietai virtą kiaušinį. Pagardinti 2 valgomaisiais šaukštais augalinio aliejaus ir pusės citrinos sultimis.

Salierų šaknų ir obuolių salotos. Saliero šaknis - 75 g, obuoliai - 100 g, graikiniai riešutai - 25 g, petražolių žalumynai - 15 g, augalinis aliejus (arba grietinė) - 50 g, druskos pagal skonį. Saliero šaknį ir obuolius sutarkuoti su stambia tarka, graikinius riešutus susmulkinti. Viską sumaišyti, pasūdyti, pagardinti augaliniu aliejumi arba grietine. Sudėti į salotinę ir papuošti petražolių lapeliais. 
Salotose puikiai dera morkos su salierais. 

Salierų ir morkų salotos. Saliero šaknis, morkos - po 100 g, petražolių žalumynai - 25 g, lapinės salotos (pagal norą) - 50 g. Morkas ir saliero šaknį sutarkuoti su stambia tarka, supjaustyti salotų lapus ir petražolių žalumynus. Daržoves ir žalumynus sudėti į salotinę, pasūdyti, pagardinti grietine arba 1 valgomuoju šaukštu medaus, sumaišyto su 1 valgomuoju šaukštu augalinio aliejaus, išmaišyti. 

Salierų ir pupelių salotos. Virtos arba konservuotos pupelės - 100 g, virtos morkos - 100 g, saliero šaknis - 100 g, didelis žalias saldžiarūgštis obuolys, kininis kopūstas - 50 g, ryšelis krapų, 3 šaukštai augalinio aliejaus, 1/2 arbatinio šaukštelio garstyčių, 1 česnako skiltelė, pusės citrinos sultys, druskos pagal skonį. Virtas morkas, obuolį supjaustyti mažais kubeliais, kininį kopūstą šiaudeliais, salierą sutarkuoti su stambia tarka, sudėti pupeles, smulkiai supjaustytus krapus, pagardinti užpilu. Užpilas: augalinis aliejus, smulkintas česnakas, garstyčios, citrinos sultys. 

Salierų sviestas. Grietinėlės sviestas - 200 g, grietinė - 2 valgomieji šaukštai, salierų lapai ir nestori stiebai - po 100 g, kietai virto kiaušinio trynys, sūris - 50 g. Minkštą sviestą sumaišyti su grietine, salierų stiebus ir lapus sumalti su mėsmale. Įdėti kiaušinio trynį ir smulkiai sutarkuotą sūrį. 

Salierų sriuba. Salieras - 250 g, svogūnas - 1 vnt., sviestas - 2 valgomieji šaukštai, miltai - 3 valgomieji šaukštai, kiaušinio trynys, grietinė - 1-2 valgomieji šaukštai, sūris - 5 valgomieji šaukštai, citrinos sultys, druskos pagal skonį. Salierą nuvalyti, sutarkuoti stambia tarka, svogūną smulkiai supjaustyti ir truputį pakepinti aliejuje, suberti miltus ir troškinti. Tada viską sudėti į verdantį vandenį ir virti 10 minučių. Nukelti nuo ugnies. Trynį sumaišyti su grietine ir nedideliu kiekiu sultinio, viską supilti į sriubą, išmaišyti, pasūdyti. Sriubą užvirinti. Pabarstyti tarkuotu sūriu, pagardinti citrinos sultimis. 

Salierų kotletai. Saliero šaknis - 400 g, avižiniai dribsniai - 100 g, pienas - 1/2 stiklinės, smulkinti žalumynai (petražolės, krapai) - 2 valgomieji šaukštai, svogūnai - 2 galvutės, kiaušiniai - 4 vienetai, pusė citrinos, džiūvėsėliai - 2 valgomieji šaukštai, augalinis aliejus, druska. 

Avižinius dribsnius užpilti trupučiu pieno, kad tik apsemtų dribsnius, palikti pastovėti valandą, kad sutirštėtų. Smulkiai supjaustyti saliero šaknis ir svogūną, įmušti kiaušinius, suberti tarkuotą citrinos žievelę. Viską pasūdyti, sumaišyti su avižiniais dribsniais ir smulkintais kvietiniais džiūvėsėliais. Iš paruoštos masės formuoti kotletus, kepti verdančiame augaliniame aliejuje, kol gražiai apskrus. 

Bulvių košė su salierais. Bulvės - 6 vnt., saliero šaknis - 300 g, pienas, druska. Bulves ir salierą išvirti, sutrinti, supilti karštą pieną, druską, maišyti ant silpnos ugnies, kol sutirštės. 

Patarimai daržininkams

Salieras - vienmetė arba dvimetė daržovė su mėsinga balta šaknimi ir šakotu stiebu. Salierai gerai pakelia net -10°C šalnas. Tačiau jis mėgsta šilumą ir šviesą. Gerai auga derlingose, drėgnose dirvose: juodžemiuose, durpingose, priemolio ir priesmėlio dirvose, kuriose yra pakankamai humuso. Netoleruoja rūgščių dirvų. 

Salierai yra trijų veislių: gumbiniai, valgomieji ir salotiniai (lapiniai) salierai. Gumbiniai salierai pirmaisiais metais išaugina šaknį ir lapų rozetę, o antrais - žiedinį stiebą ir sėklas. 

Geriausiai žinomos šios gumbinių salierų veislės: obuolinis, grybinis, “Judinka” delikatesinis, tačiau jos duoda nedidelius šakniavaisius su daugybe šaknelių. Labiau rekomenduojamos veislės yra, pavyzdžiui, “Magdeburgo turgaus” salierai, kurie užaugina puikius žalumynus ir iki 1 kg sveriančius šakniavaisius. 

Gumbinių salierų vegetacijos periodas - apie 200 dienų, todėl jie dažnai auginami daigeliais. Likus dviem savaitėms iki sėjos, sėklos mirkomos 3 dienas, vanduo keičiamas 2-3 kartus. Sėklos sėjamos vasario pabaigoje į stipriai sudrėkintą humusingą dirvą ne per tankiai ir užpilamos 2-3 mm sluoksniu sausos sijotos žemės. Prieš sėją sėklas galima sumaišyti su sausu smėliu. Dėžutė su daigeliais turi būti po permatoma plėvele 20-25° temperatūroje. Daigai pasirodo per 2-3 savaites. Pasirodžius daigams, dėžutę reikia pastatyti šviesoje. 

Daigai į atvirą gruntą sodinami gegužės-birželio mėn. Atstumas tarp eilių - 35 cm, tarp augalų - 20 cm. Prižiūrint reikia išpurenti tarpueilius, ravėti piktžoles, gausiai laistyti, tręšti mineralinėmis trąšomis. 

Salierams reikia magnio: dėl jo trūkumo lapai suserga chloroze. Jei azoto per daug, salierai yra jautresni ligoms ir blogiau laikosi žiemą.

Salierus nuimti nuo rugpjūčio iki šaltų orų pradžios, tačiau tinkamiausias laikas - spalis. Laikymui šakniavaisius kruopščiai išdžiovinti ir sudėti į sausą, iš anksto kalcinuotą smėlį. Esant tolygiai, žemai temperatūrai (nuo 0 °C iki 5 °C), derlius išsilaiko iki kitų metų liepos.