Universaliausi patarimai. Iššūkiai prie stalo

Kas sudaro gero virškinimo pagrindą? Gal yra universalių patarimų, kaip galima jį pagerinti? Šiuo klausimu pasiteiravome ajurvedos žinovės, gydytojos dietologės, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantės Astos Keturkienės nuomonės.

UNIVERSALIAUSI PATARIMAI

Gydytojai gastroenterologai rėmens, deginimo po krūtinkauliu, skausmo, sunkumo skrandžio plote ir vidurių pūtimo varginamiems pacientams pirmiausiai pataria vengti sunkaus, riebaus maisto, stengtis valgyti dažniau, mažesnėmis porcijomis ir tomis pačiomis valandomis.

Daugiau patarimų virškinimo negalavimų varginamiems žmonėms dalija ajurvedos, tradicinės Indijos medicinos, dar vadintinos ilgaamžiškumo ir sveikatos stiprinimo sistemos, šiuo metu vis populiarėjančios ir Vakarų pasaulyje, žinovai. Tačiau ir jų pagrindiniai nurodymai tokie pat - kasdien valgydami turime nepamiršti saiko ir vengti sunkaus maisto, valgyti mažesnėmis porcijomis ir gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį.

Neretai net sukonkretinama, kad jeigu įprastume neskubėdami valgyti ir kiekvieną kąsnį kramtyti apie 30 kartų, mūsų virškinimas tikrai pagerėtų, sumažėtų vidurių pūtimas, nevargintų kiti panašūs nemalonūs pojūčiai. Kaip šie paprasti patarimai padeda mūsų virškinimo sistemai?

JUSLIŲ DARNA

Pasak A. Keturkienės, visos virškinimo ligos priklauso nuo mūsų emocijų ir maisto, to, ką įdedame į skrandį. Ajurveda žmones skirsto į tris pagrindinius konstitucinius tipus, kiekvieno jų atstovui reikia maitintis kiek kitaip. Bet šįkart pakalbėkime apie bendriausias taisykles.

Ajurveda teigia, kad esame ne tai, ką valgome, o tai, ką pasisaviname. Kad valgis būtų gerai pasisavinamas, mūsų juslės turėtų būti pasiruošusios virškinti maistą. Vos išgirstame, kaip ruošiamas maistas čirška, suuodžiame jo kvapą, jau skiriasi seilės. Akys pamato gražiai padengtą stalą, norime ragauti. Maisto aromatą, skonį testuojam liežuviu. Visos juslės padeda, kad išsiskirtų daugiau virškinimo fermentų ir gerėtų virškinimas.

Todėl, kaip pabrėžė A. Ke-turkienė, valgant reikia susitelkti į maistą, skanauti, uostyti, mėgautis, ramiai ir dėmesingai kramtyti, valgant netinka klausytis žinių ar skaityti laikraščio, kalbėti apie nemalonius dalykus. Tada nepersivalgysime, laiku sustosime, maistas bus geriau pasisavinamas ir mums tinkamai tarnaus. Neverta nuolat užkandžiauti žiūrint televizorių, dirbant su kompiuteriu, nes tada virškinimas sutrinka ir gaminasi toksinų.

SVARBU NEPERSIVALGYTI

„Kramtyti yra itin svarbu. Gerai suvirškinamas, lengviausiai pasisavinamas košelės pavidalo maistas. Dantys kietą maistą paverčia košele ir suvilgo seilėmis. Šiose yra tam tikrų virškinamo fermentų, angliavandeniai virškinti pradedami burnos ertmėje. Be to, liežuvyje yra visų skonių receptoriai, kramtydami jaučiame skonius, į smegenis siunčiama informacija, kiek kokių fermentų reikia išskirti virškinimo organams. Virškinimas labai nukenčia, jei valgome nesuteikę dėmesio į maistą, užsiėmę kuo nors kitu. Tada padidėja grėsmė persivalgyti ir suvalgytas maistas prasčiau pasisavinamas. Mums tarnauja mikromolekulės“, - akcentavo A. Keturkienė.

Pasak gydytojos, žmogui pavalgius jo skrandis turėtų būti užpildytas trečdaliu kieto maisto, trečdaliu - skysto ir trečdaliu - oro.

„Tai įvykus skrandis duoda mums ženklą - atsirūgimą. Antrąkart atsirūgę turėtume

nustoti valgyti, kad skrandyje liktų oro ir maistas būtų tinkamai virškinamas“, - aiškino sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, ji procesą palygino su skalbimo mašinos veikimu. Ar galime ją prigrūsti pilnutėlę? Nesisuks ir gerai neskalbs arba visai stovės. Maistas mūsų skrandyje taip pat turi judėti. Trečiąkart atsirūgę turėtume pakilti nuo stalo.

IR VALGYMO REŽIMAS

Svarbu ir kada valgome bei geriame. Pasak A. Keturkienės, gerti skysčius geriau likus valandai prieš valgį ar tiek pat po to. Antraip atskiesime virškinimo sultis, mažinsime fermentų koncentraciją, maistas nebus kokybiškai virškinamas. Tik valgant sausą, sprangų maistą galima užsigerti iki puodelio šiltų skysčių: 1 gurkšnis kas 2-3 kąsnius. Valgant sriubą ir antrąjį patiekalą užsigerti jau nereikėtų.

Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė pabrėžė, kad labai svarbu nuolat neužkandžiauti, valgant neprimaišyti įvairių produktų.

„Vaisiai kaip desertas po rimto maisto nevalgomi. Jie geriau tinka prieš valgį arba kaip užkandis tarp valgio. Vakare geriau rinktis lengvą maistą -grikių košę, sriubas, troškintas, virtas daržoves - nuo šviežių labiau pūs pilvą. Juk vakare mums nereikia daug energijos iš maisto.

Labai svarbu neprisivalgyti prieš pat miegą, iki jo turėtų likti bent 3 valandos. Tad didžiausią maistą kiekį, pietus, turėtume suvalgyti apie vidurdienį, kai saulė zenite, vakarieniauti turėtume iki 19 val. Mat virškinimo sulčių išsiskyrimui labai didelės įtakos turi saulė. Kai miegame, organizmas negali dirbti sunkaus darbo -virškinti. Kaip po 19-20 val. jau nesideginame saulėkaitoje, taip turėtume ir nevalgyti, nes virškinimui reikia saulės energijos“, - sakė gydytoja, ji priminė ajurvedos teiginį, kad vakare pradeda dominuoti mėnulio energija, kuri slopina virškinimo energiją. Maistas jau beveik nevirškinamas, vyksta audinių sintezė ir organizmo valymasis bei gyvybinės energijos atkūrimas.

Mėgstantiems prieš pat miegą sočiai prisikirsti žmonėms, paskui bėdojantiems dėl prasto virškinimo, gydytoja pataria atlikti tokį eksperimentą: vakare savo sočią vakarienę sudėti į orkaitę ir palikti nakčiai maždaug 36,6 laipsnio temperatūroje. Ryte tokio maisto turbūt nesinorėtų valgyti, o juk panašus vaizdas būna ir mūsų skrandyje, toks pašvinkęs maistas turi mums teikti energijos kitą dieną.

DAUGYBĖ ĮVAIRIŲ VEIKSNIŲ „Akivaizdu, kad viena iš pagrindinių blogo virškinimo priežasčių yra ta, kad valgome skubėdami, nevisiškai sukram-tydami maistą ir per didelėmis porcijomis. Neabejoju, jeigu įprastume valgyti lėtai, kiekvieną kąsnį sukramtydami 30-50 kartų, mūsų virškinimas smarkiai pagerėtų, sumažėtų vidurių pūtimas ir kiti panašūs nemalonumai“, - teigė A. Keturkienė, ji patikino, jog tinkamas kramtymas yra labai svarbus dalykas geram virškinimui užtikrinti, taip pat yra ne mažiau svarbus kasos, kepenų, tulžies pūslės veiklai, skrandžio rūgštingumui, žarnyno praeinamumui ir t.t. Gerai sukramtytas, burnos ertmėje esančių fermentų pakankamai paveiktas maistas bus daug lengviau virškinamas net ir tada, jeigu žmogų kamuoja rimtesni virškinimo sutrikimai, tarkim, išsiderino kasos ar kepenų fermentai. Nesvarbu, kokios būtų virškinimo sutrikimų priežastys, žmogus, įpratęs gerai sukramtyti kiekvieną maisto kąsnį, bent kiek sau padės, pagerins virškinimą, bet nebūtinai pašalins pačią problemą.

Be to, ieškant universalaus virškinimo pagerinimo būdo reikėtų nepamiršti ir tokių klausimų, ar tik geros kokybės maistą valgome, ar maisto produktai optimaliai apdoroti ir pan. Žodžiu, kalbant apie virškinimą nevalia nepaisyti daugybės veiksnių, nuo kurių jis priklauso.

KAIP ĮPRASTI NESKUBĖTI?

Paskutinis ir bene svarbiausia klausimas - kaip įprasti žmogui valgyti neskubant, lėtai, po 30-50 kartų sukram-tant kiekvieną kąsnį? Turime įsisąmoninti - dirbdami gal ir galime skubėti, o valgydami - jokiu būdu ne.

Pašnekovė patarė - jeigu pajuntame virškinimo sutrikimų ir supratome, kad nemokame lėtai valgyti, tiesiog pri-siverskime kąsnius skaičiuoti. Arba, dar geriau, ant valgomojo stalo pasistatykime laikrodį ir kiekvieną kąsnį kramtykime apie minutę. Sakysite, jog tai neįmanoma? Taip, paskubomis įpratusiam valgyti žmogui tai būtų kone baisi kančia, bet šios pastangos tikrai greitai duos teigiamų rezultatų. Jeigu įvertinsime, kad jos nieko nekainuoja ir neduos jokio šalutinio nepageidaujamo poveikio, tikrai verta išbandyti.

Virškinimą gerinančios žolelės

Senovės graikų filosofas Sokratas yra pasakęs, kad valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume. Tačiau šiuolaikinė visuomenė ne tik daug dirba, skuba ir jaučiasi nuolat pavargusi, bet ir mėgsta gausiai prikimšti pilvą. Mažiausiai, ką galėtume padaryti dėl savo sveikatos, - išgerti puodelį vaistažolių arbatos. Žolelių virškinimui gerinti yra daugybė, todėl sau tinkamiausią tikrai nesunkiai surasite. Šįkart garsūs šalies žolininkai pataria susipažinti su šiais augalais:

• margainiai, trūkažolės

gerina kepenų veiklą, suaktyvina virškinimą, gelbsti apsinuodijus, kamuojant alergijoms;

• bitkrėslės, kalendros

padeda kovoti su žarnyno parazitais;

• ajerai, paprastieji kiečiai, kmynai, pelkiniai pūkeliai

gerina žarnyno darbą, ramina spazmus, taiso virškinimą,
neleidžia maistui pūti, mažina vidurių pūtimą ir yra stiprūs antiseptikai;

• asiūkliai, takažolės

mažina skrandžio rūgštingumą, valo užsiteršusį organizmą;

• puplaiškiai, spanguolės

gelbsti esant per mažam skrandžio rūgštingumui, gerina virškinimą.

Autorius: Daiva ČERVOKIENĖ, rašo savaitės leidinys "Žolelių paslaptys"