Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Balandžio » 20

Gamtos dovanos vietoj pirktinio „angliuko"

Jei tik mokėsi ieškoti, galybę vaistų rasi tiesiog aplink save. Šią tiesą apie įvairių žolelių ir kitų augalų savybes žinojo jas gydymui gilioje senovėje naudoję žiniuoniai, jos aprašytos senovės Egipto papirusuose, o didžioji dalis iš pustrečio šimto augalų, kuriuos maždaug prieš 2 400 metų apibūdino Hipokratas, vartojami ir dabar. Senas vaistinių augalų rinkimo bei vartojimo tradicijas turi ir Lietuva, tačiau su Žolinčių akademijos vadove Danute Kunčiene kalbamės ne apie istoriją, o apie tai, kad sutrikus virškinimui geriau ieškoti ne „angliuko", bet išgerti žolelių arbatos.

GALVOKITE, KĄ VALGOTE

Gydytojai pastebi, kad pastaruoju metu žmonės dažnai skundžiasi dėl refliukso ir kitų su virškinimo traktu susijusių nemalonių pojūčių - pilvo pūtimo, maudimo, užkietėjusių ar per daug laisvų vidurių. Jei virškinimo sutrikimai nuolat kamuoja ilgesnį laiką, tai gali gerokai apsunkinti kasdienį gyvenimą ir signalizuoti, kad sergame kokia nors rimta liga, tačiau dažniausiai šios problemos kyla dėl nereguliarios ir nesveikos mitybos, staiga pasikeitusio raciono, per riebaus ar per aštraus maisto, didesnio, nei įprasta, jo kiekio ir net judėjimo stokos.

„Jei virškinimo sutrikimai dar netapo nuolatiniu palydovu, sau galite padėti ir be medikamentų, bet rūpintis savo virškinimo traktu reikia kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro - galvoti, ką valgome, kaip maistą gaminame, kuo jį paskaniname. Net kai visai nėra laiko, geriau išsivirti bulvę, pabarstyti sumaltais linų sėmenimis, į kuriuos įberta truputį druskos, ir suvalgyti su raugintu agurku. Jei tik yra galimybė, gaminkite patys - bus daug sveikiau už greitąjį maistą“, - moko D. Kunčienė, anot jos, tai pagrindinė taisyklė, kurios reikia laikytis, jei norime, kad mūsų virškinimo sistema nestreikuotų.

liaudies medicina, virškinimas, linų sėmenis, arbata, be vaistų

Kita taisyklė - gaminant maistą negailėti įvairių žolelių ir sėklų. Vienos tik pagardins patiekalus, o kitos ir virškinimą pagerins. „Nepridėkite jokių dirbtinių skaniklių, ir nereikės skųstis, kad nedirba skrandis“, - įspėja ji.

Kokių žolelių turėtų būti mūsų virtuvių lentynėlėse, jei norime, kad skrandžio nespaustų, o pilvo nepūstų? Tai, pasak D. Kunčienės, kone visi prieskoniai, kuriuos nuo seno vartojame, ir daugelis tų, kurie ant mūsų stalo iš kitų kraštų atkeliavo pastaruoju metu.

„Pirmenybę teikiu savų kraštų augalams, bet vartoju ir atvežtinių. Kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, pankolius, kalendras, mes prisijaukinome ir auginame savo daržuose, o pamažu įprasime ir prie kitų. Sakykim, mes vartojome kmynus, o Ispanijoje jų nėra. Bet panašių savybių turi jų pankoliai“, - į klausimą, vietiniams ar atvežtiniams gydomųjų savybių turintiems augalams teikia pirmenybę, atsako Žolinčių akademijos vadovė.

Anot jos, įtakos turi ir mados. „Vienų populiarumas padidėja, kitus primirštame, o po kurio laiko vėl prie jų grįžtame. Pavyzdžiui, seni vietiniai augalai judros, dar vadinamos laukiniais linais, ilgai buvo primiršti, nors jų aliejus labai naudingas. Dažniausiai šis bangavimas susijęs su nauja informacija, kurią paskelbia mokslininkai, tyrinėjantys naudingąsias įvairių augalų savybes, - sako D. Kunčienė ir priduria, - bet tai nereiškia, kad nuo seno žinomi augalai yra prastesni už tuos, kurių savybes mokslininkai nustatė prieš pusmetį.“

IR PRIESKONIAI, IR VAISTAI

Vienas iš žinomiausių prieskonių ateivių - kalendros (Kaukaze vadinamos kinza). Jei valgome sunkesnį maistą, ankštinius - pupeles, žirnius, lęšius, - galime paskaninti jį sumaltomis kalendrų sėklomis arba žole ir pagerinsime virškinimą, pataria Danutė: „Nepūs pilvo. Ne visiems žmonėms priimtinas jų skonis, bet jei jie žinotų, kokia mums naudinga ši kultūra, ją tiesiog įsimylėtų.“

Ji pati sako neįsivaizduojanti raugintų moliūgų, agurkų ar kopūstų be kalendrų sėklų: „Pabandykite ir pajusite, kaip pagerės virškinimas. Kalendromis galima gardinti ir daržovių troškinį, kuriame yra ankštinių. Kai Sveikatos mokyklos dalyviams pripjaustau didelį dubenį kalendrų lapelių, jie dedasi į lėkštes saujomis. Jos pas mus gerai auga ir vazonėliuose, ir soduose, tinka ir alergiškiems žmonėms.“

Kitos liaudies medicinoje labai vertinamos prieskoninės daržovės, kurioms turėtų atsirasti vietos mūsų virtuvėje, - jau minėti pankoliai, dar vadinami saldžiaisiais kmynais. Valgomos visos dalys - šaknys, stiebai, lapai, sėklos. Lengvai paskrudintos, jos gali tikti ryžiams, daržovių sriuboms, padažams gardinti, galima berti rauginant kopūstus, agurkus, pomidorus ir net obuolius, o pankolių nuovirą galima gerti kaip arbatą.

„Pankolių arbatos seniau duodavo gerti krūtimi maitinančioms mamoms - sakydavo, kad dėl to kūdikiams mažiau pučia pilvuką, nes per mamos pieną juos pasiekia gerosios pankolių savybės. Jis labai naudingas sergant gastritu, skrandžio opa, kitomis virškinimo trakto ligomis, taip pat tinka nuo inkstų akmenligės, o mišinio su kalendromis nuoviras gydo šlapimo takų uždegimą“, - vardija D. Kunčienė ir priduria, kad pakramtyti pankolių pravartu turintiems antsvorio - jis truputį slopina apetitą, greičiau pajuntamas sotumo jausmas.

Pasak Danutės, šios iš Viduržemio jūros regiono pas mus atkeliavusios prieskoninės daržovės naudingos daugybei organų, nes sėklose yra daug baltymų, geležies, kalio, magnio, cinko, natrio, skaidulų ir kitų medžiagų, kurios veikia kraujotaką ir padeda pašalinti iš žarnyno kancerogenines medžiagas. „Aš ruošiu užtepėlę iš riešutų, avinžirnių ir valgau ją su pankoliais - atsiplėšiu gabaliuką šio šakniastiebio ir kabinu juo tą užtepėlę. Nereikia nei pjaustyti, nei kaip nors kitaip jų ruošti. O džiovintas viršūnėles galima vartoti kaip krapus - žirnių, lęšių košę paskaninti arba arbatėlės pasiruošti. Ji padeda nuo pilvo pūtimo, gerina virškinimą“, - patirtimi dalijasi žolių žinovė ir pataria džiovintas viršūnėles laikyti sandariame inde atokiau nuo šviesos.

Dar vienas ateivis mūsų virtuvėje - muskatų riešutai. Seniau šie malonaus kvapo prieskoniai buvo labai brangūs, kai turėdavo, jų įtarkuodavo į varškės sūrius. Taip pat šių riešutų galima dėti į uogienių gėrimus, kompotus. Kartais, paprastai per ypatingas šventes, pasakoja Danutė, jos močiutė įtarkuodavo žiupsnelį muskato riešuto į saldumynus, tinka jie ir žuvienei. „Jo žiupsnelį galima įberti į žaliąją arbatą, skani ir muskatų riešutų arbata su citrina, tačiau turėkite galvoje, kad jis turi apetitą žadinančių savybių“, - sako ji. Liaudies medicinoje muskatų riešutai laikomi vienu geriausių prieskonių, padedančių gerai suvirškinti maistą (ypač plonojoje žarnoje), stiprinančių širdį ir imunitetą.

VIRŠKINIMO KARALIUS PELYNAS

„Pats seniausias lietuviškas virškinamojo trakto pagalbininkas, kurį įrašyčiau į pirmąją sąrašo eilutę, - pelynas, arba kartusis kietis. Kaime visi jų turėdavo. Jis padeda nuo pilvo dieglių arba, kaip senovėje sakydavo, „nuo pilvo vėjų“. Taip pat nuo vidurių pūtimo. Jų arbata pagerina apetitą, bet labiausiai jis tinka, kai reikia normalizuoti skrandžio veiklą, pavyzdžiui, kai sumažėja skrandžio sulčių, kai tulžis tiršta. Pelynai mažina virškinimo organų dirglumą, yra kaip stiprus diuretikas, be to, jie turi antiseptinių savybių“, - sako D. Kunčienė. Ji pataria namuose turėti ne tik džiovintų pelynų, bet ir jų užpiltinių.

Lietuviškoje virtuvėje itin populiarūs krapai ir kmynai - taip pat ne tik prieskoniai. Daugeliui žinoma kmynų arbata mažina padidėjusį kraujospūdį, stabdo puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, gerina virškinamojo trakto veiklą ir peristaltiką. O jei persivalgėte, taip pat padės kmynų arbata. „Ne be reikalo šeimininkės jų beria į kopūstus, sūrį, duoną“, - primena Danutė.

Ji pati vartoja ne tik kvapnias krapų šakeles, bet ir sėklas: „Kai krapai perauga ir subrandina sėklas, žmonės jų beveik nenaudoja, o aš visada jų prisirenku. Krapų sėklos padeda, jei pučia pilvą, kankina spazmai. Jų sėklų arbata taip pat slopina puvimo, rūgimo procesus žarnyne, padeda sureguliuoti padidėjusį kraujospūdį. Aš krapų sėklų nepamirštu, kai rauginu moliūgą, o ypač mėgstu jų įberti su kitomis žolelėmis į prieskoninę druską“, - teigia Danutė.

Pašnekovė primena, kad virškinimui padeda ir vaistinių ramunių žiedai - jie stimuliuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, naikina bakterijas ir slopina uždegimus bei spazmus, ramina ir tonizuoja. Kai skauda skrandį, galima išgerti medetkų žiedų arbatos, ji tinka ir turint problemų dėl tulžies. „Viskas, kas žydi geltonai, padeda kepenims ir tulžiai geriau veikti“, - pabrėžia ji.

Krienai, pasak Danutės, taip pat suaktyvina virškinimą. „Jei pasigaminote krienų padažo su citrinų sultimis ar obuolių actu, galite įsidėti šaukštelį į stiklinę mineralinio vandens, išmaišyti ir išgerti. Šis gėrimas suaktyvins virškinimą - ateis lengvumas ir šonai nebus išpūsti“, - pabandyti siūlo ji. Tiems, kuriems švieži krienai dirgina skrandžio gleivinę, pašnekovė pataria jų pasidžiovinti.

NEPELNYTAI PAMIRŠTI

Pasak D. Kunčienės, pastaruoju metu be reikalo pamiršome ožragių sėklas, kurias egiptiečiai vartoja ne tik maistui skaninti, bet ir virškinimui gerinti - kaip mes linų sėmenis. „Vienas jų liaudies medicinos specialistas man sakė, kad šių sėklų gėrimas gali padėti, net jei žmogui skauda sąnarius. Jis grąžina jėgas, tinka kenčiant nuo vidurių užkietėjimo ir žarnyno skausmų. Be to, mokslininkai patvirtino, kad ožragės padeda reguliuoti cholesterolio ir cukraus kiekį“, - pasakoja pašnekovė. O labiausiai ją pačią nustebino žinia, kad ant pėdų ir padų užtepta tyrelė iš sumaltų ir užplikytų ožragių sėklų veikia panašiai kaip garstyčios - šildo.

„Dar reikėtų turėti gysločių ir beržų lapų, - pataria D. Kunčienė, - plačiųjų ar siauralapių gysločių arbata slopina uždegimą, skatina virškinamojo trakto veiklą, naikina mikrobus, atpalaiduoja spazmus ir net stabdo kraujavimą. O beržų lapai taip pat ne tik vantoms praverčia - jie gerina tulžies darbą, slopina uždegimą. Beržų lapų arbata tinka ir tiems, kurių tulžies pūslėje formuojasi akmenukų.“

BE LINŲ - NĖ DIENOS

Kokių dar žolelių ir augalų sėklų visuomet yra pačios Danutės virtuvėje ir sandėliuke? Išgirdusi tokį klausimą, ji net truputį sutrinka - negi dabar visas vardinsi - bet netrukus apsisprendžia: paminėsime populiariausias.

„Visada turiu šermukšnių uogų. Jos tonizuoja, slopina uždegimą, šalina iš organizmo šlakus. Taip pat kraujažolių arbatos virškinimui gerinti, jos retkarčiais galima išgerti profilaktiškai. Dar yra džiovintų kiaulpienių, varnalėšų šaknų - jų arbatos galima gerti profilaktiškai; tinka nuo hipertoninės ligos, aterosklerozės, naikina žalingas bakterijas, gerina virškinimo organų sulčių išsiskyrimą, mažina cholesterolio kiekį ir laisvina vidurius“, - vardija Danutė.

Savo gyvenimo D. Kunčienė neįsivaizduoja ir be linų sėmenų. Ji rekomenduoja susiplakti ir gerti linų sėmenų kisielių, bet jį ne virti, kaip seniau buvo įprasta, o vakare užpilti nemaltus sėmenis drungnu vandeniu, kad apsemtų maždaug per pirštą ar du, ir palaikyti per naktį, kad sėklytės išbrinktų. „Ryte supilame viską į smulkintuvą, suplakame ir turime puikaus kisieliaus. Enzimai, kurių yra linų sėmenyse, žūva 42 laipsnių temperatūroje, o ruošiant gėrimą šitaip, jie išlieka“, - aiškina Danutė. Ji siūlo išbandyti linų sėmenų ir spanguolių kisielių su medumi, o į kelionę susiplakti kokteilį iš linų sėmenų ir obuolio. Jei patinka, galima pridėti apelsinų, špinatų, garšvos lapelių ar žliūgės.

SĖKLAS REIKIA PAŽADINTI

„Sausa sėkla - mieganti sėkla. Jai atsigauti reikia drėgmės ir šilumos, - sako D. Kunčienė. Būtent dėl to ji pataria prieš vartojant sėklas pažadinti: - Per naktį išmirkusiose sėklose suaktyvėja vitaminai ir kitos jose esančios mums naudingos medžiagos, todėl poveikis bus didesnis. Be to, pamirkytos sėklos nerūgština mūsų organizmo. Jų ir skonis ryte bus kitoks, nes pabudusi sėkla jau nori augti.“

Tiems, kurie mėgsta patys prisirinkti įvairių žolelių ir sėklų, ji pataria nepersistengti, kad po metų netektų išmesti. Nereikėtų ir sudėti visų žolelių į vieną maišelį: viename medetkos, kitame kraujažolės, trečiame - beržų lapai, ketvirtame - pelynai. „Ir būtinai užsirašykite, nes, atrodo, žinai, ko prisirinkai, bet kai sudžiūsta, sunku atpažinti, ar čia ta, ar kita žolytė“, - įspėja ji. Pamini ir dar vieną svarbų dalyką: visas darbas nueis perniek, jei žoleles užpilsime verdančiu vandeniu: „Geriausia žoleles ir žiedlapius užpilti vandeniu, kai jis tik pradeda virti ir ima „šnekėti“, tada palaikyti prieš geriant 5-15 minučių, kad pravestų, o džiovintas kiaulpienių, varnalėšų ir kitas šakneles suberti į termosą, užpilti „šnekančiu“ vandeniu ir palikti stovėti per naktį, kad gerai pritrauktų. Rytojaus dieną geriant užpilą net suvalgyti galima tas šakneles.“

„Tinkamai parinktos žolelės palengvins negalavimus, o geriausia jas vartoti profilaktiškai. Vis dėlto, jei virškinimo sutrikimai kamuoja ilgesnį laiką, geriau neužsiimti savigyda ir kreiptis į medikus“, - paragina Žolinčių akademijos vadovė D. Kunčienė.

DANUTĖS RECEPTAI

Džiovinti krienai

Prisidrožkite krienų šaknų drožlių, kaip skusdami bulves, ir tas juosteles išdžiovinkite. Galima dėti ir ant radiatoriaus. Džiovintas juosteles galima čiulpti - padės nuo pilvo pūtimo, pagerės virškinimas, o skrandžio gleivinės negrauš. Juosteles galima sumalti ir naudoti užtepėlei: žiupsnelis maltų džiovintų krienų, sumaišytų su avokadu ar sviestu.

Kmynų arbata

Jei persivalgius sutriko virškinimas, išgerkite stiprios kmynų arbatos. Džiovintus kmynus ne plikykite, o virkite, kad geriau pritrauktų. Pavirkite 1-2 minutes, atvėsinkite ir gerkite.

Ožragių sėklų gėrimas

Porą šaukštų sėklų užmerkti iš vakaro stiklinėje karšto vandens. Rytojaus dieną išgerti užpilą per 2-3 kartus. Ant tų pačių sėklų vandens galima užpilti ir antrą kartą.

Prieskoninė druska

Šaukštas jūros druskos, šaukštas paprastos druskos, žiupsnelis krapų sėklų ir viršūnėlių, po žiupsnelį čiobrelių, mairūnų, bazilikų, raudonėlių. Viską gerai sutrinti medinėje ar akmeninėje piestoje. Galima primaišyti įvairių žolelių ir sėklų pagal skonį.

Kalendrų sėklų arbata

Nuo viduriavimo, vidurių pūtimo, rėmens ir pilvo skausmų padės gėrimas iš 1-2 šaukštelių kalendrų sėklų ir apie 240 ml beužverdančio vandens. Užpylę palaikykite 5-10 minučių, kad pritrauktų, ir gerkite prieš valgį. Kalendrų sėklų nuoviras stiprina skrandžio gleivinę, gerina apetitą ir greitina medžiagų apykaitą. Jį galima gerti ir po valgio.

Linų sėmenų kokteilis

Per naktį išbrinkinti vandenyje linų sėmenis, pridėti išmirkytų džiovintų obuolių ir suplakti smulkintuvu. Galima paskaninti avietėmis, braškėmis ar juodaisiais serbentais. Linų sėmenis kisieliui ar kokteiliui galima sumalti ir prieš užpilant vandeniu.

Užpilas su džiovintais pelynais

Apetitui ir virškinimui gerinti ar užklupus gastritui sumaišykite 10 g pelynų žolės, 5 g trilapių puplaiškių lapų, 20 g pipirmėčių lapų, 5 g skėtinių širdažolių. Arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline karšto vandens. Vartoti prieš valgį po 1-2 šaukštus 2-3 kartus per dieną. Jei vartojate pelynų profilaktiškai, po 10 dienų darykite kelių dienų pertrauką, nes per didelis kiekis gali turėti nepageidautiną poveikį.

Salotos su pankoliais

Supjaustykite gabalėlį fetos sūrio, susmulkinkite pankolius ir mėlynuosius svogūnus, suplėšykite įvairių salotų lapus ir viską užpilkite mėgstamu, pavyzdžiui, balzaminio acto, padažu.

Autorius: Rasa ŽUOLYTĖ, rašo savaitės leidinys "Žolelių paslaptys"

Mes grojame Jums 90s-eurodance RADIO NR. 1 LietuvojeKlausyk internetu visą parą ir bendrauk ...
Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Čia galite rašyti savo paranormalų nutikimą, pranešimą spaudai, reklaminį straipsnį, istorijas, pamąstymus, sveikatos patarimą, receptą... Prisijunkite ir rašykite!

Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar