Daktaro Raifo aparatas

Kaip ir apie beveik visus nepriklausomus "neteisingų" oficialaus mokslo požiūriu prietaisų kūrėjus, apie Rojalio Reimondo Raifo darbus yra labai mažai patikimai patikrintos informacijos. Pabandykime pasvarstyti - kas toks buvo Raifas ir ką jis išrado.

Tikrai žinoma, kad 1920 metais Rojalis Raifas pradėjo eksperimentus su virusais ir bakterijomis, naudodamas elektroninius dažnius. Prieš tai mikrobai buvo nematomi, tačiau, naudodamasis savo paties sukurtais galingais mikroskopais, jis galėjo juos pamatyti. 

Iki 1933 metų jis sukūrė vadinamąjį universalųjį mikroskopą. Šis mikroskopas buvo nepaprastai galingas ir sudėtingas - jį sudarė 6000 dalių. Daktaras Raifas teigė, kad jo mikroskopas gali padidinti objektą iki 60000 kartų.

Tačiau būtent Raifo teorija, kad vėžį sukelia virusas arba mikroorganizmas, kurį jis pavadino ypač nepatiko JAV gydytojų asociacijai.

Naudodamasis tiesioginiu stebėjimu mikroskopu, jis ne kartą išskyrė šį virusą iš vėžio apimtų mėginių.

XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje Reimondas Raifas sukūrė aparatą, pavadintą Raifo dažnių generatoriumi. Raifo aparatas pagrįstas Alberto Abramso principais. Abramsas manė, kad kiekviena liga turi savo elektromagnetinį dažnį. Jis iškėlė hipotezę, kad gydytojai galėtų sunaikinti sergančias ar vėžines ląsteles siųsdami elektros impulsą, kuris atitiktų unikalų ląstelės elektromagnetinį dažnį. Ši teorija kartais vadinama radionika. 

1934 metais buvo atliktas eksperimentas, kuris parodė („gal būt“ - visa informacija yra laikraščių pranešimai, bet ar jais galima tikėti? ), kad Raifo aparatas išgydė vėžį. Pietų Kalifornijos universitete buvo įsteigtas Specialus medicinos tyrimų komitetas. Komitetą sudarė gydytojai ir patologai. Pranešama, kad iš Pasadenos apygardos ligoninės į daktaro Raifo laboratoriją buvo atgabenti šešiolika vėžiu sergančių pacientų, kurie buvo atsidūrę ties mirties slenksčiu, ir jie buvo gydomi Raifo dažnių generatoriumi. Po devyniasdešimties dienų pacientai buvo ištirti ir paskelbta, kad keturiolika iš jų pasveiko. Du kiti liko laboratorijoje. Jų gydymas buvo sustiprintas. Po keturių savaičių šie du pacientai taip pat buvo paskelbti pasveikusiais.

Beveik visus duomenis apie vėžio gydymą Raifo aparatu praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje diskreditavo nepriklausomi mokslininkai. Tačiau tuo pat metu, 1953 metais, specialus JAV Senato tyrimas padarė išvadą, kad Fišbeinas ir AMA susitarė su Maisto ir vaistų kontrolės administracija, siekdami nuslėpti alternatyvius vėžio gydymo būdus, kurie prieštaravo AMA nuomonei, kad „radžio, rentgeno spindulių terapija ir chirurgija yra vieninteliai pripažinti vėžio gydymo būdai“. 

Nekrologe laikraštyje „The Daily Californian“ rašoma, kad išradėjas mirė sulaukęs 83 metų. Jame rašoma, kad jis mirė neturėdamas pinigų ir nusiminęs dėl to, kad jo prietaisai nesulaukė mokslinio pripažinimo.