Danija įveda pirmąjį pasaulyje mokestį ūkininkams už gyvūnų išmetamą metaną

Danija žengia novatorišką žingsnį aplinkosaugos srityje, patvirtindama pirmąjį pasaulyje mokestį už gyvūnų atpylimus ir vidurių pūtimą. Šis sprendimas, kurio laukta kelerius metus, skatins žemės ūkius mažinti anglies dioksido emisijas. Įsigaliosiantis 2030 m., šis mokestis turės didelę įtaką ūkininkams ir jų veiklai, o kartu atkreipia dėmesį į platesnes ekologines problemas.

Danija, siekdama apsaugoti aplinką, ką tik nustatė pirmąjį pasaulyje mokestį už gyvūnų atpylimus ir vidurių pūtimą.

Dėl šio mokesčio buvo deramasi kelerius metus, o Danijos parlamentas jį ką tik patvirtino.

Pagal šią priemonę, kuri įsigalios 2030 m., ūkininkai turės mokėti 300 Danijos kronų (maždaug 43 JAV dolerius) mokestį už kiekvieną toną anglies dvideginio ekvivalento, susidariusio dėl jų veiklos. Per penkerius metus šis mokestis daugiau nei padvigubės ir 2035 m. sieks 750 kronų (dabar - apie 106 dolerius).

Tačiau ūkininkai gaus 60 proc. nuolaidą, nes dar nėra technologijų, kurios leistų visiškai atsikratyti plokščiojo anglies dioksido. Ūkininkams, kurie imsis tokių priemonių kaip kiaulių mėšlo siuntimas į mašinas, galinčias metaną vamzdynais nuvesti į dujų tinklą, arba karvių mėšle esančių priedų, mažinančių metano kiekį jų atpylimuose, nuolaidos bus didesnės. Žinoma, reikia susimąstyti, kaip cheminės medžiagos, kurios gali pakeisti gyvulio organizmo cheminę sudėtį tiek, kad sumažintų metano kiekį jų išmatose, gali pakenkti jas vartojančių žmonių sveikatai.

Vyriausybės žaliųjų pereinamojo laikotarpio ministras Jeppe Bruusas pareiškime teigė: „Mes padarysime viską, ko reikia, kad pasiektume savo klimato tikslus. Šiuo metu vykdoma [didžiulė, didžiulė] užduotis: pertvarkyti didelę dalį mūsų žemės iš žemės ūkio gamybos į miškininkystę, į natūralias erdves, užtikrinti, kad galėtume sugrąžinti gyvybę į savo pakrantes.“

Danijoje karvių ir kiaulių yra penkis kartus daugiau nei žmonių, o beveik du trečdaliai šalies žemės naudojama žemės ūkiui. Todėl žemės ūkis teršia daugiau nei bet kuri kita pramonės šaka, todėl jis yra žaliųjų politikų taikiklyje.

Didžiausias Europos pieno kooperatyvas „Arla Foods“ pritaria šiam žingsniui. Nors jie nebūtinai pritaria mokesčiui, tačiau mano, kad kompromisas yra protingas sprendimas su pienininkyste susijusioms aplinkosaugos problemoms spręsti.

Bendrovės generalinis direktorius Peder Tuborgh sakė: „Jie supranta, kad reikia tai daryti, jie nori tai daryti. Jie žino, kad taip saugo savo reputaciją, ir jie vis tiek gamina“.

Arla Foods produkciją tiekiantis pienininkystės ūkininkas Jensas Kristianas Sorensenas (Jens Christian Sorensen) sakė, kad bando suprasti, ką jam reikš šis mokestis, nes laiko 300 melžiamų karvių ir dar 360 veršelių, kurie dar neduoda pieno, bet gamina metaną. Jis investuoja į jutiklius, kurie gali jam pranešti, kai karvės serga, taip pat stebi jų suvartojamo maisto kiekį ir pieno gamybą.

Tuo tarpu Danijos pieno produktų paklausa auga, nes pasaulyje didėja pieno produktų suvartojimas. Du trečdaliai Danijos sviesto ir pusė jos pieno miltelių yra eksportuojami.

Danija taip pat planuoja 15 proc. savo dirbamos žemės paversti miškais

Tai ne vienintelis svarbus žingsnis, kurį Danija pastaruoju metu žengė vardan aplinkosaugos. Praėjusią savaitę šalis taip pat paskelbė, kad 15 % savo dirbamos žemės pavers natūraliomis buveinėmis ir miškais, taip siekdama sumažinti trąšų naudojimą ir jų poveikį jūrų gyvūnijai.

Vyriausybė skyrė 6,1 mlrd. dolerių žemės įsigijimui iš ūkininkų per ateinančius du dešimtmečius. Per tą patį laikotarpį jie taip pat planuoja žemės ūkio paskirties žemėje pasodinti milijardą medžių.

Danija planuoja iki 2035 m. padvigubinti mokestį, siekdama paskatinti ūkininkus investuoti į naujas technologijas, kurios sumažintų metano emisijas. Taip pat vyriausybė skyrė 6,1 mlrd. dolerių žemės pirkimui iš ūkininkų, kad būtų galima paversti žemę miškais ir natūraliomis buveinėmis. Tik klausymas, kada Lietuvos ūkininkai bus apmokestinti tokiu mokesčiu...? kitas, klausymas, ar tie patys Danijos ūkininkai nepersikels į kitas šalis teršti gamtos?