Žana Kalman: ilgaamžė, nugyvenusi 122 metus ir pergyvenusi laiką

Ar kada susimąstėte, kaip gyvena žmogus, nugyvenęs daugiau nei šimtmetį? Žana Kalman, unikali ilgaamžė, pragyveno 122 metus, tapo pasaulio rekordininke ir įkvepiančia figūra. Ji buvo gyva istorijos liudininkė – susitiko su Vincentu van Goghu, išgyveno du pasaulinius karus ir stebėjo technologijų pažangą nuo elektros atsiradimo iki interneto. Jos gyvenimas – tai ne tik ilga trukmė, bet ir unikalių istorijų bei netikėtų posūkių rinkinys.

Žana Kalman (Jeanne Calment), ilgaamžė moteris, gyvenusi 122 metus, tikriausiai galėtų kalbėti apie amžinąjį gyvenimą. Ji matė Van Goghą, išgyveno du pasaulinius karus, sulaukė interneto ir mikrobangų krosnelės sukūrimo. Be to, ne tyčia, bet vis tiek apgavo advokatą, kuris, būdamas 90 metų, sudarė su ja sandorį, kad gautų jos butą. Jis to nesulaukė, o Žana pakomentavo: „Na, būna ir blogų sandorių.“ Gavusi beveik tris kartus didesnės vertės butą. Jos gyvenime gausu stebinančių faktų, pavyzdžiui, ji suvalgydavo kilogramus šokolado, o rūkyti metė būdama 117 metų, ir ne dėl sveikatos.

Žana Kalman yra ilgaamžė moteris, pasižyminti nepaprastais pasiekimais.

Žana Kalman (Jeanne Calment)

Žana gimė XIX a. pabaigoje, 1875 m., o mirė be trejų metų XXI a. pradžioje. Tokią didžiulę gyvenimo trukmę sunku paaiškinti, ypač kaip ir asmenų ilgaamžiškumą. Žana buvo ketvirtoji Prancūzijos buržuazijos atstovo duktė, nes jos tėvas buvo ne tik laivų statytojas, bet ir dirbo Arlio miesto taryboje. Būtent ten prabėgo visas Žanos gyvenimas, išskyrus tai, kad ji tris kartus keitė gyvenamąją vietą, keisdama gatves.

Žana pasakojo, kad būdama paauglė susipažino su Van Gogu. Jis atėjo į jų parduotuvę ir jai nepatiko. Ji sakė, kad įsiminė blogai apsirengusį, nemalonios išvaizdos vyrą, nuo kurio sklido nemalonus kvapas. Vis dėlto ji paėmė iš jo pinigų ir padavė jam dažus, kuriais jis galbūt nutapė garsiąsias „Saulėgrąžas“.

Būdama 21 metų ji ištekėjo už turtingo Fernando Kalmano, kuris su ja buvo susijęs giminystės ryšiais kaip trečiosios eilės pusbrolis. Tačiau prieš vestuves tai sukrėtė ir jie gavo leidimą susijungti kaip pora. Santuokoje gimė duktė Yvonne, kuri ištekėjo ir susilaukė sūnaus, o Žanos - anūko. Tačiau mirtis buvo nenumaldoma. Ji pirmiausia pasiėmė dukrą, kuri mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų. Po 10 metų, 1942 m., apsinuodijęs konservuotomis vyšniomis mirė jos vyras. Ji liko gyventi su svainiu ir anūku. Tačiau taip jau sutapo, kad suaugęs anūkas Frederikas, būdamas 37 metų, 1963 m. žuvo automobilio avarijoje, o svainis kitais metais išvyko paskui jį. Frederikas vaikų neturėjo, todėl galiausiai Žana, sulaukusi 89 metų, liko viena.

Sprendžiant iš jos metų, Žana daug išgyveno, matė pramonės augimą ir naujų technologijų atsiradimą. Ji išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą ir ekonominę krizę, 24 ministrus pirmininkus ir interneto atsiradimą. Ji sakė nemėgstanti prisiminti sunkių laikų ir netekčių: „Kam, jei tai jau įvyko ir ne tavo jėgoms tai pakeisti?“ - sakė ji.

Advokatas susitarė su 90-mete Žana Kalman, kad gautų savo butą

Žana Kalman suprato, kad po mirties neturi kam palikti savo buto, todėl sudarė sandorį Viager, kuris Prancūzijoje atsirado nuo XVII a. vidurio. Jo esmė ta, kad asmuo pasirašo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o mainais gauna nekilnojamąjį turtą. Žanos atveju - tai jos butas, o pageidavimą išreiškė advokatas Andrea-Francois Raffray. Jam buvo 47 metai, o sudarydamas sandorį su 90 metų moterimi, jis, aišku, nenumanė, kad viskas bus ne taip, kaip tikėjosi.

Viager sandoris yra palankus tuo, kad nekilnojamasis turtas yra mažesnės rinkos vertės ir už jį reikia mokėti dalimis. Jis naudingas abiem pusėms - kitas gauna rentą iki gyvos galvos ir lieka gyventi savo namuose iki gyvenimo pabaigos.

Raffray sutiko Žanai kas mėnesį mokėti 2 500 frankų. Per 10 metų mokėjimų ši suma galėjo padengti visą namo kainą. Jei Žana būtų mirusi anksčiau, butas būtų kainavęs pigiai, o tai, matyt, ir skaičiavo advokatas, žvelgdamas į senos moters amžių. Tačiau Kalmanas sulaukė 122 metų, o advokatas mirė dvejais metais anksčiau. Jis taip ir nesulaukė savo palikimo, o po jo mirties pareiga mokėti atiteko žmonai.

Galiausiai jiedu sumokėjo beveik milijoną frankų, o tai net tris kartus viršijo buto rinkos vertę. Žana sakė: Žana atsakė: „Na, gyvenime būna ir nepalankių sandėrių“, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Kai jai buvo 110 metų, gamindama vakarienę ji netyčia sukėlė gaisrą. Tačiau Rafaelis visada elgėsi su ja pagarbiai. Jo žmona Huguette sakė, kad ponia Kalman jam visada buvo žmogus

Žana per savo 122 metus nedirbo nė vienos dienos

Žana Kalman, amžiaus įrodymas. / Nuotrauka: yurideigin.medium.com

Žana ištekėjo už turtingo vyro, todėl po santuokos ji nedirbo. Nors prieš tai kurį laiką padėjo motinai tėvo parduotuvėje. Tačiau vėliau lėšos leido jai vesti ištaigingą gyvenimo būdą. Ji mėgo žaisti tenisą, plaukioti, važinėtis riedučiais, groti pianinu ir eiti į teatrą žiūrėti operų.

Net ir bėgant metams ji neprarado susidomėjimo sportu, mieliau vaikščiodavo pėsčiomis, nei eidavo į svečius, iki 100 metų važinėjo dviračiu, o sulaukusi 85 metų vis dar fechtavosi.

Žana Kalman aistros

Žana Kalman (Jeanne Calment)

Persikėlimas į senelių namus „Namas prie ežero“ sulaukus 110 metų Žana Kalman tarsi suteikė naują kvėpavimą. Nuo tada savo gimtadienį ji ėmė švęsti nuolat stebima žurnalistų fotoaparatų blyksčių. Ji mėgo apie tai juokauti: „Laukiau 110 metų, kad tapčiau garsi“. Todėl sulaukusi 117 metų ji ištarė frazę: „Aš vis dar gyva ir laukiu žurnalistų“. Nors ji visada galėdavo aštriai atsakyti, jei matydavo, kad ją įtaria demencija. Iki pat savo dienų pabaigos ji išliko sveiko proto, deklamavo vaikystės eilėraščius, sprendė matematikos uždavinius. Kartą pastebėjo žurnalistui, kuris, matyt, suabejojo: „Kai jums 117 metų, pažiūrėsite, ar viską atsimenate“.

Džeinė niekada daug negalvojo apie savo gyvenimo būdą, ir tai tikriausiai padėjo jai sulaukti tokio žymaus amžiaus, nebent, žinoma, įskaičiuojamas ir genetinis polinkis. Jos gydytojas pastebėjo, kad Žana niekada nesirgo jokiomis rimtomis ligomis. Būdama 117 metų ji metė rūkyti, ir ne dėl to, kaip patarė gydytojai, o dėl to, kad ėmė sparčiai blogėti regėjimas. Šviesai reikėjo pašalinės pagalbos, o ji nemėgo prašyti ir būti našta. Iki to amžiaus ji kas savaitę suvalgydavo po kilogramą šokolado, gerdavo pigų vyną ir valgydavo riebų maistą. Atvykusi į pensionatą ji pasipiktino ten patiekiamu maistu. Ji vadino jį kūdikių maistu, kuris jai priminė manų kruopas ir buvo neskanus.

Žana Kalman (Jeanne Calment)

Gydytojai neatgrasė jos nuo žalingų įpročių, tik pasakė, kad jos amžius neleidžia gerti pigaus vyno. Tačiau būtent tai ji mėgo ir darė ją stipresnę, kol ėmė patarinėti, kaip geriau. Ji gyveno, nes mėgavosi gyvenimu. Lengva mankšta, malonūs malonumai ir pozityvus požiūris į gyvenimą padėjo jai gyventi iki 122 metų. Per paskutinius dvejus metus ji tapo beveik visiškai kurčia ir akla, o nuo 115 metų sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, nes nukrito ir susilaužė šlaunikaulio kaklelį.

Ilgaamžė Žana Kalman, nugyvenusi 122 metus.

Žanos Kalman gimimo diena vėliau Prancūzijai taip pat tapo švente, nes ji buvo laikoma visų prancūzų močiute. Ir nesvarbu, kad atsirado mokslininkų, kurie bandė įrodyti, kad jos amžius yra klaidingas, tarsi ją būtų pakeitusi dukra. Gimimo ir mirties faktus, gyvenimo liudininkus, informaciją, kurią ji atsiminė, tarnų, pažįstamų ir svečių vardus galėjo žinoti tik ji pati. Visa tai įrodo, kad nereikėtų klausytis melagingų kaltinimų, o atiduoti pagarbą žmogui, kuris sugebėjo nugyventi 122 metus.

Žana Kalman iki šiol laikoma ilgiausiai gyvenusiu žmogumi pasaulyje, kurio amžius patvirtintas dokumentais. Tačiau kai kurie mokslininkai vis dar diskutuojama apie genetinius ir aplinkos veiksnius, galėjusius lemti jos ilgaamžiškumą, o skeptikai kelia abejonių dėl jos amžiaus tikrumo. Nepaisant to, oficiali istorija apie ją lieka įspūdinga ir įkvepianti.