Izaoko Niutono religija ir Apokalipsės pranašystė 2060 m.

Seras Izaokas Niutonas – vardas, siejamas su mokslo revoliucija, gravitacijos dėsniu ir genialiais atradimais. Tačiau ar žinojote, kad šis anglų mokslininkas taip pat buvo giliai religingas žmogus, tikėjęs, jog Biblijoje slypi atsakymai į pasaulio likimo klausimus? Skirtingai nei daugelis jo amžininkų, Niutonas neskyrė mokslo nuo tikėjimo – jis ieškojo harmonijos tarp šių sričių. Straipsnyje nagrinėjame, kaip Niutonas, remdamasis Šventuoju Raštu, apskaičiavo Apokalipsės datą ir kodėl jo religiniai įsitikinimai daro jį dar labiau intriguojančia asmenybe.

Garsusis anglų mokslininkas seras Izaokas Niutonas, kurio judėjimo ir gravitacijos dėsniai padėjo pagrindą revoliuciniams pokyčiams moksle, neabejotinai buvo genijus. Istorija dažniausiai jį vertina kaip fiziką ir matematiką, tačiau genialus žmogus yra genialus visur. Niutonas buvo talentingas astronomas, filosofas, alchemikas ir teologas. Jam neegzistavo jokios ribos. Jo veikla dažnai prieštaravo visuotinai priimtoms normoms. Jis netgi sugebėjo apskaičiuoti momentą, kada pasaulis turėtų baigti savo egzistenciją. Kaip Niutonas nustatė Apokalipsės datą?

Žinių šaltinis – biblinė knyga „Apreiškimas“

Skirtingai nei dauguma šiuolaikinių mokslininkų, kurie bet kokia kaina siekia atskirti savo darbą nuo religijos, seras Izaokas Niutonas buvo nuoširdus krikščionis protestantas. Jis labai rimtai vertino garsiąją apokaliptinę knygą, parašytą apaštalo Jono – „Apreiškimas“. Visas joje pateiktas pranašystes jis kruopščiai išanalizavo ir priėjo prie išvados, kad Armagedono mūšio aprašymas yra absoliučiai tikslus būsimų istorijos įvykių atspindys.

Paveikslas, sukurtas Pietų Afrikos menininko Devino Arrieso, vaizduojantis biblinius įvykius iš „Apreiškimo“ knygos, 4 skyrius, 1–11 eilutės. / Nuotrauka: commons.wikimedia.org

Paskutinis „Apreiškimo“ knygos skyrius pasakoja apie galutinę kovą tarp Dievo vaikų ir šėtono šalininkų, kuri baigsis gėrio pergale prieš blogio jėgas. Po šios kovos Žemėje prasidės nauja era, kurioje visi gyvens taikoje ir harmonijoje, nebebus nei skausmo, nei ašarų. Šiandien, ypač atsižvelgiant į paskutinius pasaulio įvykius, daugelis žmonių mano, kad pasaulio pabaiga yra visiškai reali grėsmė.

Apokalipsė visiškai reali. / Nuotrauka: fakty.ua

Apokalipsė gali įvykti, pavyzdžiui, dėl branduolinių valstybių susidūrimo ar mirtino biologinio ginklo panaudojimo. Taip pat egzistuoja masinių teroristinių išpuolių pavojus, o ekologinės problemos gali sukelti pasaulinę katastrofą. Visi šie pavojai daro biblines pranašystes realesnėmis ir artimesnėmis išsipildymui nei bet kada anksčiau.

Sero Izaoko Niutono portretas, nutapytas Godfrey Knellerio 1689 m. / Nuotrauka: commons.wikimedia.org

Kada prasidėjo Apokalipsės laikrodžio atskaita?

Bet kada žmonija praleido tą lemtingą istorinį momentą, kai Apokalipsės laikrodis pradėjo savo atskaitą? Izaokas Niutonas buvo įsitikinęs, kad jam žinoma ši data. Studijuodamas Šventąjį Raštą, jis padarė išvadą, kad atskaita prasidėjo tada, kai krikščionybė atsisakė tiesos ir perėjo prie iškraipytų trinitarinių religijų, kurių šaknys slypi graikų filosofijoje, o ne Biblijoje. Pasak didžiojo mokslininko, tai buvo lemiamas žmonijos istorijos momentas, tapęs ta nepataisoma riba, nuo kurios prasidėjo galutinė atskaita. Ši data – Šventosios Romos imperijos įkūrimo metai. Tai laikas, kai bažnyčia oficialiai „susituokė“ su valstybe, o Kristaus mokymas buvo iškraipytas.

Niutonas laikė atskaitos tašku momentą, kai bažnyčia pakeitė tikrąjį Kristaus mokymą iškreipta trinitarine religija. / Nuotrauka: wisgoon.com

Seras Izaokas atliko skaičiavimus, remdamasis matematiniais duomenimis, pateiktais Šventajame Rašte. Jo nuomone, jei prie Šventosios Romos imperijos įkūrimo datos pridėsime 1260 metų laikotarpį, minimą pranašo Danieliaus knygoje, o vėliau Jono „Apreiškime“ kaip melagingos religijos viešpatavimo laikas, gausime 2060 metus!

Savo išvadas mokslininkas paskelbė 1704 m. pseudonimu „Jehovah Sanctus Unus“ (Jehova Šventasis Vienas). Straipsnyje jis paaiškino, kad Danieliaus knygoje ir Jono „Apreiškime“ minimas laikotarpis – „laikas, laikai ir puslaikas“ – atitinka 42 mėnesius arba 1260 metų. Niutonas atskaitą pradėjo nuo 800 m., kai buvo visiškai užkariauti trys karaliai, ir šis laikotarpis turėtų baigtis 2060 m. Pats mokslininkas manė, kad tai gali įvykti vėliau, bet anksčiau – jokiu būdu.

Izaoko Niutono laiškas, pranašaujantis pasaulio pabaigą 2060 m. / Nuotrauka: dailymail.co.uk

Kaip Izaokas Niutonas sujungė mokslą, religiją ir natūraliąją filosofiją

Iš pirmo žvilgsnio Niutono skaičiavimai atrodo kaip paprasta aritmetika, prieinama net vaikui, jei jis pažįsta Danieliaus ir Jono knygų tekstus. Tačiau už šių nesudėtingų matematinių veiksmų slypi milžiniškas darbas, studijuojant Šventojo Rašto tekstus įvairiose interpretacijose ir vertimuose. Pats mokslininkas į tikslias pasaulio pabaigos datas žiūrėjo skeptiškai. Jis tikėjo, kad, kaip rašoma Biblijoje, „nei dienos, nei valandos, kada ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato evangelija 25:13), niekam nėra skirta žinoti.

Seras Izaokas Niutonas buvo didžiausias mokslininkas ir kartu tikras krikščionis. Jo žodžiais, jis ėmėsi apskaičiuoti Apokalipsės datą tik todėl, kad įvairūs ne itin protingi žmonės taip dažnai tai darė, jog tik dar labiau diskreditavo šventąsias pranašystes, nes šios, žinoma, neišsipildydavo. Dievo Žodis sako, kad Kristus ateis „kaip vagis naktį“ ir „niekam neduota žinoti laikų ir terminų“. Todėl genialus mokslininkas pats ėmėsi šio sudėtingo ir nedėkingo darbo. Jis nenorėjo nieko gąsdinti, todėl publikavęs šią informaciją net paslėpė savo vardą.

Seras Izaokas Niutonas nebuvo toks kaip dauguma šiuolaikinių mokslininkų. / Nuotrauka

Šiandien daugelis gali manyti, kad keista, jog mokslo šviesulys taip domėjosi biblinėmis pranašystėmis. Tačiau seras Izaokas nebuvo toks kaip dauguma šiuolaikinių mokslininkų. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad pažinti visas gamtos ir Visatos paslaptis galima tik kruopščiai studijuojant jų Kūrėją. Niutonas buvo įsitikinęs, kad mokslo žmogus neturėtų atmesti religijos – tai nenatūralu. Į religiją reikia žiūrėti taip pat rimtai, kaip į fiziką ar matematiką. Biblijos tekstuose jis sugebėjo įžvelgti visų būsimų įvykių prasmę, o ar jis buvo teisus, parodys tik laikas. Vis dėlto nepamirškime, kad niekam neduota žinoti nei dienos, nei valandos...

Seras Izaokas Niutonas, be abejo, yra viena reikšmingiausių figūrų pasaulio mokslo istorijoje. Jis labiausiai žinomas dėl savo visuotinio traukos dėsnio. Su tuo siejama linksma legenda apie tai, kaip jam ant galvos nukrito obuolys, kas ir paskatino šio dėsnio atradimą. Apie tai, kaip dabar atrodo ir kur yra 400 metų senumo medis, nuo kurio obuolys nukrito ant didžiojo Niutono galvos, skaitykite kitame mūsų straipsnyje.