6 didžiausi visuotinių ekonominių katastrofų kaltininkai

Jei kas nors vis dar naiviai galvoja, kad ekonomikos krizės buvo nulemtos objektyvių procesų ir jų negali išprovokuoti, pavyzdžiui, vienas žmogus, jis labai klysta. Mus visus į bedugnę kone akimirksniu  galėjo ir vis dar gali įvaryti vienas žmogus. Štai keli tokių situacijų pavyzdžiai.

1. Kaip supirkti du trečdalius visų naftos atsargų per vieną parą

2009 metais 34 metų amžiaus naftos brokeris Stephenas Perkinsas per trumpą laiką sudrebino visą naftos verslą, sukeldamas didžiausią degalų kainos augimą istorijoje. Kaip jis tai sugebėjo? Vieną sekmadienio vakarą jam staiga nepakako kompanijos surengto vakarėlio ir siela geidė banketo tęsinio. Jis jį pratęsė ir pirmadienį. Baigti nesinorėjo ir antradienį, todėl jis jau buvo pribrendęs herojiškiems darbams. Vis dar lieka paslaptis, kaip jam tai pavyko esant tokios būklės, bet jau iš pirmo karto jis įsigijo 7,13 milijono barelių naftos! Be to, tai buvo 69 procentai visos tuo metu parduodamos naftos. Kaip sakoma, talento nepragersi. Visa tai įvyko vos per devyniolika sekundžių. Sandoris pirkėjui kainavo 520 milijonų dolerių, o įvykdytos misijos rezultatas buvo naftos kainų kilimas vidutiniškai 1,5 dolerio už barelį per pusvalandį. Kas nors tokio galėtų nutikti tik per visuotinę ekonominę katastrofą.

Banketo tęsinys S. Perkinsui baigėsi tuo, kad jam buvo penkerius metus uždrausta prekiauti biržoje ir dar reikėjo sumokėti 72 tūkstančių dolerių baudą. Galima sakyti, kad vakarėlių liūtas išnešė sveiką kailį. Be to, kaip lengva apskaičiuoti, jis jau seniai vėl gali krėsti šunybes biržoje...

2. Ką gali tikimybių teorija

Pamėginkite įsivaizduoti, kad yra matematinė formulė, leidžianti labai lengvai pelnyti didelius pinigus. Taip, tokia iš tiesų yra, ir dėl jos išradėjo matematiko Davido X. U šviesaus proto daug žmonių visame pasaulyje patyrė didžiulių nuostolių, bankrutavo ar net baigė gyvenimą savižudybe.

2006 metais Davidą įdarbino vertybinių popierių rinkos galimų rizikų investuotojai ir jis jiems parašė stebuklingą formulę, paremtą Gauso Kopulos modeliais. Ši tikimybių teorijos formulė parodo, kada galima visiškai drąsiai įsigyti prievolėmis garantuotų obligacijų. Kitaip tariant, kuo daugiau pinigų investuoji, tuo daugiau atgauni. Be to, be mažiausio vargo!

Visi pasaulio brokeriai pradėjo šios formulės prašyti, o pačiam matematikui „grėsė" Nobelio premija. Prieš formulei pasirodant į obligacijas buvo investuota 270 milijardų dolerių, o jai atsiradus ten jau buvo įdėta 4,7 trilijono. Tačiau viską sugadino nekilnojamojo turto rinka - jų savininkai nesugebėjo padengti kreditinių prievolių, žmonės skubėjo parduoti „saugiąsias" obligacijas, bet jų jau niekam nebereikėjo. Taip, pasitelkus matematiką, lengvu mostu ekonomika gavo griaunamą smūgį, kurio pasekmes greičiausiai jaus dar keletas kartų.

3. Kaip nulaužti Anglijos banką

Ogi taip, kaip padarė prieštaringasis vengrų kilmės milijardierius George’as Sorosas. Jis Didžiosios Britanijos nacionalinę valiutą privertė prarasti ketvirtadalį vertės. Tai jam pavyko įgyvendinant spekuliatyvią vertybinių popierių operaciją, vadinamą tikruoju pardavimu (ne nuperkama, kad būtų perparduodama, o iš anksto brangiau parduodama, kad vėliau būtų pigiai nupirkta). Tai įvyko 1992 metais, kai Sorosas atliko spekuliacijų už 10 milijardų svarų sterlingų. Tų metų rugsėjo 16 diena į Anglijos istoriją įėjo kaip juodasis trečiadienis - G. Sorosas per šią avantiūrą uždirbo 1,1 milijardo, sugriovė svarą sterlingą ir nuo tada vadinamas žmogumi, nulaužusiu Anglijos banką.

4. Kaip sužlugdyti Škotiją

Tai pavyko Škotijos serui WilIiamui Patersonui, privertusiam savo šalį galiausiai prisijungti prie Anglijos 1698 metais. Kokiu būdu jis tai padarė?

W. Patersonas pasiūlė Škotijos valdžiai įsteigti koloniją Panamos sąsiauryje, nes tai buvo strateginė vieta, jungianti Atlanto ir Ramųjį vandenyną bei kontroliuojanti ten vykstančią prekybą. Škotijos valdininkai sutiko ir suteikė ekspedicijai 400 tūkstančių svarų sterlingų, kurie tuo metu sudarė penktadalį Škotijos valstybės biudžeto. W. Patersonas išplaukė kartu su šeima ir dar 500 žmonių.

Tikslą sėkmingai pasiekė beveik visi keleiviai, bet apsigyvenę geidžiamojoje vietoje daug žmonių susirgo ir mirė, o dar daugiau tiesiog paspruko.

Škotijos valdžia, nenujausdama, kas iš tikrųjų vyksta, išsiuntė antrą ekspediciją - dabar jau 1200 žmonių. Atvykusieji pašiurpo pamatę, kad ten nėra jokios kolonijos. Be to, apie šiuos planus sužinojo valdžios ir kraujo trokštančių katalikų valdoma Ispanija, kuri į Panamos sąsiaurį pasiuntė savo karinių laivų. Škotija po keleto metų buvo priversta prisijungti prie Anglijos, kad sugebėtų kaip nors užlopyti siaubingą finansinę biudžeto skylę. Taip pasaulio žemėlapyje atsirado darinys, dabar žinomas kaip Didžioji Britanija.

5. Kaip greitai sunaikinti visas pasaulio LSD atsargas

Beveik neįmanoma įsivaizduoti, kad didžiąją dalį pasaulio LSD atsargų kadaise pagamino vienas žmogus, chemikas Williamas Pickardas. Nuo 1991 iki 2000 metų jis vadovavo Kalifornijos universiteto tiriamajai chemijos laboratorijai. Viskas lyg ir buvo tvarkinga, kol turtingas prekiautojas Gordonas Skinneris nusprendė į savo rankas paimti visą narkotikų prekybą. Šiam tikslui jis įsigijo net branduolinį bunkerį, kuriame, įkalbinęs minėtąjį chemiką, suorganizavo pramoninio masto LSD gamybą.

Kaip tokiais atvejais būna, verslininkai pakliuvo dėl smulkmenos. Eilinį kartą kazino ištaškęs pasakiškus pinigus, G. Skinneris kažkodėl pradėjo apsimetinėti Interpolo agentu ir buvo nedelsiant areštuotas. Pajutęs kažką negera G. Pickardas bandė dingti su visomis pagamintų narkotikų atsargomis, bet jam nepavyko pabėgti labai toli, nes areštuotasis bendražygis pradėjo aktyviai bendradarbiauti su policija. Būtent dėl to G. Skinneris vėliau išnešė sveiką kailį, o chemikas gavo kalėti iki gyvos galvos. JAV valdžia išdidžiai pranešė per trumpą laiką pašalinusi apie 90 procentų pasaulio LSD atsargų.

6. Kaip suorganizuoti bankų paniką

Pinigų niekada negali būti per daug, kartą nusprendė tuo metu sėkmingas verslininkas Fritzas Heinze, kartu su broliu 1907 metais sukūręs planą dar labiau praturtėti. Broliai buvo vario kasyklų savininkai ir nutarė finansų rinkoje pažaisti vadinamaisiais trumpaisiais sandoriais (angl. short-selling). Tai operacijos, kai sukuriama iliuzija, esą krinta akcijos vertė, tada šios akcijos staigiai išperkamos ir jų vertė išauga. Iš esmės tai ir yra visa schema.

Tokiu būdu broliai Heinze’ai pakėlė savo įmonės akcijų kainą nuo 39 iki 90 dolerių. Bet, kaip sakoma, kiekvienas veiksmas visuomet sulaukia atoveiksmio. Ši nežinoma reakcija tokiomis pačiomis priemonėmis lengvai sugriovė Heinze’ų įmonės akcijas, kurios prarado 85 procentus vertės.

Brolių avantiūra sukėlė masinių bankrotų grandinę, kuri istorijoje žinoma kaip 1907 metų bankų panika.
Ir kas žino, ką tokie tamsūs protai peri šiuo metu?

"Planetos paslaptys"