Aiškiaregystės iš astralinio pasaulio

Aiškiaregystė – tai vienas iš astralinio pasaulio reiškinių. Bet kuris fizinis pojūtis turi atitikmenį astraliniame pasaulyje, kuris yra atviras virpesiams, neužčiuopiamiems fizinių organų. Astraliniai jutimai priima šiuos virpesius, išverčia į fizinių jutimų kalbą ir perduoda sąmonei. Tokiu būdu astralinis regėjimas suteikia galimybę gauti astralinius virpesius dideliais atstumais, priimti juos per kietus daiktus, matyti eteryje minties formas ir panašiai. Astralinė klausa sudaro galimybę priimti astralinio garso virpesius dideliais atstumais tiek erdvėje, tiek laike, kadangi subtilieji virpesiai egzistuoja ilgai po savo atsiradimo. Kitiems astraliniams pojūčiams tinka ta pati taisyklė – visi jie yra fizinių pojūčių tęsinys.

Astralinius pojūčius turi visi žmonės, bet palyginus nedaug kas išugdo juos tiek, kad sąmoningai naudotųsi. Kai kam atsitiktinai blyksteri astralinis matymas, bet jie nesuvokia įspūdžių šaltinio, žinodami tik tiek, jog “kažkas atsirado smegenyse” ir dažnai stengdamiesi atsikratyti tokio įspūdžio kaip

nereikalingų fantazijų. Pabundantys astraliniam regėjimui žmonės paprastai irgi sutrinka, nepasitiki savo pojūčiais, kaip vaikas, pradedantis gauti ir traktuoti savo įspūdžius apie išorinį pasaulį. Gaudamas garsinius ir regimuosius įspūdžius ir kombinuodamas juos su tuo, kas paliečiama, vaikas turi išmokti nustatyti atstumus, sukurti reljefą ir perspektyvą. Psichiniame pasaulyje pabundanti sąmonė turi nueiti tą pačią patirtį. Dėl to ir kyla sumišimas, nepatenkinami pirmųjų įspūdžių rezultatai.

Paprastas regėjimas

Tam, kad aiškiai suprastume įvairias aiškiaregystės reiškinių formas, ypač tai, ką vadiname “regėjimu erdvėje”, turime pripažinti faktą, kad visos medžiagos formos nuolat spinduliuoja į visas puses virpesius. Tai patvirtina ir mokslas. Šios bangos sklinda tuo pačiu principu kaip ir šviesa ir yra fiksuojamos astraliniais organais kaip šviesa – akimis. Kaip ir šviesa, šie virpesiai nuolat juda, prasismelkia per materialius daiktus, net tankiausi daiktai aiškiaregiui yra permatomi.

Vieni turi didelę, kiti – mažesnę jėgą, dar kitiems įgimti gabumai regėti blyksteri atsitiktinai. Taip yra ir paprastose, ir aukščiausiose aiškiaregystės formose, kurias dabar nagrinėsime. Žmogus gali turėti kai kurias paprastos aiškiaregystės savybes ir neturėti kitų, aukštesnių.

Paprasta aiškiaregystė – sugebėjimas gauti astralinius įspūdžius iš artimų vietų. Šiuo atveju aiškiaregis dar neturi sugebėjimo gauti įspūdžius iš toli ir jausti su praeitimi ar ateitimi susijusius reiškinius. Paprastą aiškiaregystę pilnai įvaldęs žmogus gali gauti astralinius virpesius kiaurai per tvirtus daiktus, gali matyti “kiaurai sieną”, stebėti daiktus gretimame kambaryje, skaityti užklijuotus laiškus, matyti per kelis metrus po žeme, kiaurai žmones, stebėti jo organų veiklą, atskirti ligas. Jis mato žmonių, su kuriais bendrauja, aurą, jos spalvas ir, tokiu būdu – jo minčių kryptį. Aiškiagirdėjimo dėka galima klausytis to, kas yra už įprastos klausos ribų, tampama jautriu kitų žmonių mintims, galima matyti neįsikūnijusias dvasias ir kitas astralines formas. Prieš tai mokantį žmogų atsiskleidžia ištisas naujų įspūdžių pasaulis. Kai kuriais retais atvejais, asmenys, kurie įvaldė paprastą aiškiaregystę, gali palaipsniui vystyti sugebėjimą sąmoningai didinti nedidelius dalykus, t.y. gali taip sufokusuotiū astralinį regėjimą, kad matytų daiktus padidintus bet kiek kartų tarsi mikroskopu. Tačiau ši savybė gana reta ir labai retai atsiranda pati savaime. Ji pastebima pas okultistus, vystančius savyje sugebėjimus iki aukšto lygio ir pasiekiama pratimų keliu.

Psichinių jėgų ugdymas

Kai kurie kenksmingi ugdymo būdai vis dar tebekultivuojami. Pavyzdžiui, kvaitinantys gėrimai ir pan., šokiai, burtininkavimas, juodosios magijos ritualai – visi šie veiksmai turi tikslą sukelti nenormalią būseną, panašią į apsinuodijimą ir, panašiai kaip apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, žūstama psichiškai ir fiziškai. Tie, kurie naudojasi šiomis priemonėmis, iš tikrųjų išvysto savyje visą eilę žemesniųjų psichinių ir astralinių jėgų, bet kartu neišvengiamai pritraukia prie savęs neigiamo tipo astralines būtybes, todėl dažnai pasiduoda negeroms įtakoms.

Kiti nepageidaujami, nors ne visada kenksmingi veiksmai – autohipnozė ir kitų žmonių hipnozė, turint tikslą sukurti psichinę būseną, kurioje hipnotizuojamieji gauna galimybę pagauti astralinio pasaulio blyksnius. Be visiems žinomo hipnotizmo, žinomo Vakarams, yra aukštesnė forma, žinoma okultistams, bet čia hipnozės procesas vyksta įpatingame lygmenyje. Okultistai nenoriai tuo užsiima, šie būdai negali būti žinomi paprastiems hipnotizuotojams, kurie, deja. Dažnai turi labai menkas okultines žinias ir patirtį, nekalbant apie žemą moralinio išsivystymo lygį.

Yra du geri būdai psichikai ugdyti. Pirmas ir aukščiausias – tai psichinių jėgų vystymas vystant dvasinius sugebėjimus ir savybes. Tada psichinėmis jėgomis galima naudotis pilna jėga ir visai sąmoningai be išankstinių specialių pratimų, kadangi aukštieji pasiekimai veda paskui save žemesnius.

Siekdami dvasinio tobulumo, jogai pasitenkina tik pakeleivinga intelektualia pažintimi su psichinėmis jėgomis, nesistengdami ugdyti praktinio naudojimosi jomis. Paskui, gaudami aukščiausią dvasinį žinojimą ir išsivystymą, kartu įgyja ir mokėjimą naudotis psichinėmis jėgomis, kurios tampa paklusniu įrankiu jų rankose.

Kiti teikia pirmenybę bandymų keliui ir pratimams. Tai teisingas kelias, jei tik pradedantysis nežvelgs į psichinę jėgą kaip į pasiekimų pabaigą ir visada bus įkvėptas kilnių tikslų, neleis, kad susidomėjimas astraliniu lygmeniu, kuris jame kyla, nukreips dėmesį nuo pagrindinio tikslo – dvasinio vystymosi. Kai kas eina šiuo keliu iš pradžių versdami paklusti kūną dvasiai, o paskui instinktyvų protą – intelektui ir visa tai kontroliuodamas savo valia.

Regėjimas erdvėje

Yra įvairių būdų stebėti žmones, daiktus ir įvykius dideliu atstumu nuo stebėtojo ir toli už fizinio regėjimo ribų. Galima paminėti du tokius būdus. Kiti priklauso aukščiausiems gyvybės lygmenims ir yra prieinami tik adeptams. Šiedu būdai siejasi su astraliniu lygmeniu. Pirmasis – paprasta aiškiaregystė, tik padidinta. Padidinimas pasiekiamas išugdžius sugebėjimą priartinti prie savęs atskirus daiktus, įvesti juos į savo akiratį dėka to, ką okultistai vadina “astraliniais žiūronais”. Antras būdas – sąmoningas ar nesąmoningas savo astralinio kūno pasiuntimas ten, kur reikia.

Žmogus negali matyti tolimų dalykų įprasta rega, nors šviesos bangos niekur nenutrūksta. Taip ir paprastas aiškiaregis negali astraline rega toli matyti, nors ir astralinės šviesos spinduliai niekur nenutrūksta. Fiziniame pasaulyje reikia žiūronų. Astraliniame pasaulyje, kur norint gauti aiškų vaizdą apie tolimus dalykus, taip pat reikia kažko, kas papildytų paprastą astralinį regėjimą. Ši pagalbinė priemonė veikia tarsi linzė, padėdama sukoncentruoti tolimesnius dalykus, daro juos prieinamus proto suvokimui. Ši jėga pasireiškia skirtingai. Kai kas gali matyti tik kelių kilometrų atstumu, kiti gauna informaciją iš viso Žemės rutulio, o ypač toli pažengusieji gali stebėti kitose planetose vykstančius reiškinius.

Astralinis regėjimas dideliu atstumu vyksta su taip vadinamo “astralinio žiūrono” pagalba – jį sukuria nuolatinės minties srovės astraliniame lygmenyje, sustiprintos pranos srautu, siunčiamu kartu su mintimi. Ši minties srovė arba “tunelis” tarsi panaikina atstumą tarp dviejų taškų. Srovės keliu be kliūčių eina visi astraliniai virpesiai. Astralinis tunelis – priemonė, kurios pagalba tampa galimi patys įvairiausi psichiniai reiškiniai.

Erdvinio regėjimo atveju aiškiaregis sąmoningai ar nesąmoningai nukreipia astralinį tunelį ar “žiūroną”, nustatydamas ryšį su tolima vieta ir tokiu būdu lengviau pasiekdamas tos vietos šviesos virpesius. Išoriniai įspūdžiai, paprastai einantys iš visų pusių, tarsi atsijungia, protas gauna įspūdžius tik iš to taško, kuris yra dėmesio centre. Šie įspūdžiai pasiekia aiškiaregį sustiprinti jo “teleskopiniais” gabumais ir tampa visiškai aiškiai matomi jo astraliniu regėjimu.

Astralinis tunelis sukuriamas aiškiaregio valia arba stipraus noro, kuris turi beveik tokią pat jėgą. Esant palankioms sąlygoms, astralinę srovę kartais gali sukurti netgi silpna mintis – aiškiaregis matys tokias scenas ir žmones, apie kuriuos nieko nežino. Silpna ir pasyvi mintis gali susisiekti su kitomis psichinėmis srovėmis nepageidaujamoje kryptyje, veikiant traukos ir asociacijos dėsniams ir to rezultate gali kilti nepageidaujami reiškiniai. Tačiau žmogaus valios paprastai pakanka išjungti nereikalingas sroves ir susijungti su pageidaujamu asmeniu ar vieta. Daug asmenų moka gerai valdyti šiuos sugebėjimus, kitiems jie atsiranda ir dingsta netikėtai, yra tokių, kurie šių sugebėjimų neturi. Kiti naudoja stiklinį rutulį – kristalą ar panašų daiktą, kaip lengvą metodą sukurti astralinį tunelį. Kristalas – išeities, iškeliavimo taškas, tarsi astralinio žiūrono okuliaras.

Antras aiškiaregystės būdas, taikomas daiktams ar vietoms, labai nutolusiems erdvėje – astralinio kūno pasiuntimas (sąmoningas arba ne) ir stebėjimas vietoje, padedant astraliniam regėjimui. Tai sudėtingesnis, rečiau naudojamas metodas.

Psichometrija

Panašiai kaip kartais prisimename užmirštą dalyką, pamatę kažką, kas su juo susiję mūsų atmintyje, taip galime palietę daiktus, susijusius su kokia nors vieta ar įvykiu, pamatyti praeities paveikslus. Nusistato ryšys tarp materialaus daikto ir įrašo “duomenų banke”, kur surinkti visi praeities įvykių vaizdai. Metalinis, akmeninis daiktas, audinys ar plaukų sruoga gali atverti mums psichinį matymą reiškinių, susijusių su daiktu praeityje, kaip ir padedant drabužio gabalėliui, laiškui ar plaukams, kurie priklauso gyvam žmogui, galima sukurti psichinį kontaktą su juo ir tokiu būdu sudaryti ryšiai padės nutiesti astralinį tunelį. Psichometrija – viena iš aiškiaregystės formų, kuriama padedant jungiamosios grandies sukūrimo tarp žmonių ir reiškinių per kokį nors daiktą.

Ateities regėjimas

Su pranašavimu susijusi aiškiaregystė dar sunkiau paaiškinama. Astraliniame pasaulyje galima rasti priežasties-pasekmės dėsnio veikimo silpnus atspindžius, tuos šešėlius, kuriuos prieš save meta būsimi įvykiai. Labai mažai kas turi sugebėjimą arčiau susipažinti su būsimais reiškiniais aukščiausiose sferose. Dauguma tenkinasi šešėliais arba atspindžiais astrale, kurie nėra tikslūs. Tačiau yra aukščiausios sferos ir mokant prasismelkti į jas, galima pažvelgti į ateitį, kaip darė kai kurie asmenys, gyvenę įvairiu laiku. Jie daug stipresni už menkus astralinius sugebėjimus turinčius žmones.

Žmogus visada gauna jam reikalingą patarimą kaip tik tada, kai yra pasiruošęs jį priimti – nei anksčiau, nei vėliau. Todėl negalima spartinti žmonių pažinties su idėjomis, kurioms jis dar nepasiruošęs.

Praeities regėjimas

Regėjimas laike priklauso buvusių įvykių jautimui. Jis dažnai sutinkamas pas žmones, kurie išugdė savyje okultinius sugebėjimus ir gali būti pripažintas vienu pirmųjų požymių, išskiriančiu okultistus nuo kitų. Ne pilnai atsiskleidusi ši savybė atsitiktinai aptinkama pas tuos, kurie nesupranta savo pačių jėgos. Tokių žmonių aiškiaregystė laike būna daugiau ar mažiau nepatenkinama, duoda nepilnus vaizdus ir klaidina.

Regėdamas erdvėje, žmogus mato tai, kas vyksta šiuo momentu kitoje vietoje. Regėdamas laike, jis turi matyti tai, kas, turbūt jau praėjo ir daugiau neegzistuoja. Žodžiai “turbūt jau praėjo” ir yra raktas regėjimui laike suprasti. Niekas neišnyksta aukščiausiuose materijos lygmenyse. Ten lieka egzistuoti nuolatiniai, nekintantys bet kurios scenos, poelgio, minties ar reiškinio, kurie kada nors įvyko, įrašai. Šie įrašai saugomi ne astraliniame lygmenyje, bet aukščiau ir tik atsispindi astrale panašiai kaip debesys atsispindi vandenyje, kurį gali iškraipyti bangos. Astraliniai įrašų atspindžiai gali būti iškraipyti bangavimų, vykstančių astraliniame pasaulyje.

Įrašuose saugomi viso to, kas praėjo, vaizdai ir tas, kas turi prie jų priėjimą, gali skaityti praeitį kaip atverstą knygą. Bet tik labai toli pažengę protai gali turėti laisvą priėjimą prie įrašų ir turi sugebėjimą juos skaityti. Daugelis okultistų skaito juos tik pagal astralinius atspindžius. Be to, skaitymo procesas mažai panašus į skaitymą, kaip mes suprantame šį žodį – jis analogiškas kino žiūrėjimui. Įvykiai plėtojais priešais žiūrovą taip, kaip tikrovėje savo laiku viskas vyko. Pradedantiesiems sunku paaiškinti įrašų savybes. Net nesukurtas žodis jiems apibūdinti ir net giliai patyrę okultistai turi tik dalinį šios paslapties supratimą, todėl sunku viltis, kad tai supras pradedantis domėtis okultizmu žmogus.

Smegenyse yra milijardai ląstelų ir visos jos turi savyje atsiminimus apie praėjusius įvykius, mintis ir veiksmus. Negalima įrodyti šių prisiminimų egzistavomo nei mikroskopu, nei chemine analize, tačiau jie egzistuoja ir gali būti atgaivinti ir iššaukti į dienos šviesą. Prisiminimai apie bet kokį veiksmą, mintį ar poelgį lieka žmogaus smegenyse visą gyvenimą, nors jis ne visada apie tai žino. Didžiosios Visatos atminties smegenų ląstelėse registruojami ir saugomi atsiminimai apie viską, kas vyko anksčiau ir tie, kurie turi priėjimą prie šių įrašų gali skaityti juos tiksliai, o tie, kas mato jų astralinį atspindį – daugiau ar mažiau iškraipytus.