Begleivė dieta (1)

Arnoldas Eretas

GYDOMOJI  BEGLEIVĖS DIETOS  SISTEMA (ištrauka)

Arnoldas Eretas gimė Vokietijoje.. Jo tėvas jam perdavė nuostabius, sėkmingus, tiek gyvūnų, tiek žmonių gydymo be vaistų natūraliomis priemonėmis, įgūdžius.

Mano pirmas pastebėjimas buvo toks, kad vegetarai nebuvo sveikesni už mėsėdžius - daugelis jų atrodė sergantys ir išblyškę. Nuo krakmolinio maisto ir pieno mano sveikata iš lėto blogėjo. Aš aplankiau natūropatijos mokyklą, įsisavinau kai ką iš psichiatrijos, krikščioniškojo mokslo, gydymą įtaiga, magnetinį gijimą ir t.t. - ir viskas dėl tikslo sužinoti realias ir pagrindines puikios sveikatos tiesas. Daugiau ar mažiau nusivyliau ir paskui nuvykau į Nicą Pietų Prancūzijoje, ir išbandžiau radikalią vaisių dietą, išskyrus pintos pieno į dieną vartojimą – tada dar galvodamas, kad man reikalingas albuminas – aš, kaip ir daugelis kitų, atsižvelgdamas į savo būklę, nedariau jokių pakeitimų vaisių dietoje ir iš to gavau visai nedaug naudos. Aš kai ką išstudijavau apie badavimą, tačiau draugai ir giminės tai sutiko priešiškai. Sekančią žiemą aš nuvykau į Alžyrą. Vidutinis klimatas ir puikūs vaisiai pagerino mano būklę ir suteikė man daugiau tikėjimo gamtos metodais ir padėjo juos suprasti. Aš net buvau toks drąsus ir išbandžiau trumpus badavimus, kad padėčiau valomosioms vaisių savybėms ir klimatui.

Neaprašomi, niekada anksčiau nežinomi geresnės sveikatos, daugiau gyvybinės energijos, didesnio efektyvumo, daugiau ištvermės ir jėgos pojūčiai apėmė mane ir suteikė man didelį džiaugsmą ir laimę paprasčiausiai jaustis gyvu! Pojūčiai buvo ne tik fiziniai. Įvyko dideli mano protinių sugebėjimų pasikeitimai: jausti, prisiminti; padaugėjo drąsos, vilties ir svarbiausia, atsirado dvasinis supratimas, kuris patekėjo kaip saulė, nušviečianti daug aukštesnes dvasines problemas. Visi mano gebėjimai buvo pagerinti, jie gerokai viršijo tuos geriausius gebėjimus, kurie buvo mano sveikoje jaunystėje. Stebuklingai pagerėjo mano fizinis efektyvumas ir ištvermė.

Badavimas, Geriausia Gamtos Priemonė, buvo grubiai taikoma ir netinkamai suprasta. Atsižvelgiant į mano ilgą patirtį gydant save badavimu ir begleive dieta, galiu tvirtai pasakyti – tai turi nuostabią galią ir naudą, jeigu teisingai tuo naudotis. (...)mano tikėjimas Europos civilizacijos pranašumu stipriai susvyravo, ir tai tik sustiprino pojūtį, kad esu teisingame žinių į tobulą sveikatą, į geresnį  proto vystymąsi, žymiai aktyvesnį ir ilgesnį gyvenimą kelyje.

Egipte mes su draugu matėme rasę žmonių, turinčių nepaprastą jėgą ir ištvermę, gyvenančių daugiausia iš kuklios vegetariškos dietos ir su dviem žalingais įpročiais – cigarečių rūkymu ir aistra stipriai kavai; visgi mes nepastebėjome nė  vieno neurotiško ar toksemijos paveikto žmogaus. Matant kiek mažai rūšių ir kiek nedaug maisto jie valgo ir žinant, kad jie valgė tos pat rūšies maistą kaip ir jų protėviai - tas suteikia pagrindą manyti apie puikią Senosios Egipto civilizacijos maisto kokybę.

Palestinoje tirdami vietinius papročius, užrašus, istoriją mes prabuvome kelis mėnesius. Ko pasekoje mano koncepcija apie Naujojo Testamento tikrąją prasmę labai pasikeitė. Aš sužinojau, kad Kristaus gyvenimas ir mokymai vyko griežtai laikantis šiuo metu žinomų natūralių dėsnių, kurie teikė jam puikius intelektą ir sveikatą. Tačiau, kai tie dėsniai, praėjus 150 metų po Kristaus, buvo užrašyti iš nuogirdų, pagražinti Rytų išsireiškimais ir metaforomis, jie pateikė nepilnas žinias apie natūralius reiškinius. Tai kas buvo  nuostabu ir nieko daugiau, buvo laikoma „stebuklu“. Jo pirmtakai, jo pasninkai, jo dieta ir gyvenimo stilius, analogiškas kaip ir jo bendraminčių – viskas rodo gyvenimo dermę su gamta, kuri jam suteikė puikią sveikatą be dieviškos pagalbos. Jis tai patvirtino pareikšdamas, kad ateities kartos „atliks didesnius darbus, nei jis“, kadangi jos gaus geriausias natūralių – dieviškumo- nekintamų įstatymų ir metodų žinias. Mano sekanti knyga įtikinamai įrodys, kad Kristaus kilmė, taip vadinamieji išgijimo stebuklai ir akivaizdūs natūralios teisės pakitimai, jo prisikėlimas ir pakilimas į „Dangų“ vyko pagal gamtos dėsnius, tačiau jie buvo visiškai nesuprantami tada ir dalinai dabar. Egzistuojantis nemokšiškumas įstatymuose, esančiuose normalios sveikatos pagrindu, šiame šimtmetyje pastebimas daug labiau, nei praėjusiais šimtmečiais, kas ir patvirtina taip vadinamų civilizuotų tautų degradaciją, vykstančią įvairiomis kryptimis ir būdais.

Kitos aplankytos šalys parodė natūralių sveikatos principų fazes ir aš su dideliu entuziazmu bei įsitikinimu ėmiausi savo paties sveikatos tobulinimo, atlikdamas badavimo ir pagerintos dietos eksperimentus. Aš instinktyviai jaučiau ir greitai įrodžiau, kad kai kurie natūralūs produktai tinkamu būdu paruošti turi didelį energetinį efektyvumą suteikiantį jėgos; jie taip pat turi puikias valomąsias savybes, kai tinkamai naudojami  – protingai susilaikant nuo bet kokio kito maisto, siekiant užkirsti kelią ir išgydyti bet kokios rūšies ligas. Kai maistas naudojamas pagal individualius žmogaus organizmo užterštumo toksinais lygius (ne mikrobais), jo amžių, profesiją, klimatą, metų laiką ir t.t. - atsargiai ir garantuotai padeda net sergant taip vadinamomis nepagydomomis ligomis, jeigu žmogus nėra labai senas arba nėra slegiamas žalingų įpročių. Teisingos maisto rūšys ir mažesnis maisto kiekis, kaip pasiruošimas trumpam arba ilgam badavimui (priklausomai nuo žmogaus būklės) suteikia poilsio virškinimo organams nuo papildomo darbo ir vėliau atnaujinant teisingų maisto rūšių vartojimą (tai labai svarbu) pateikia stebėtinus ir naudingus rezultatus. Aš badavau 24 dienas ir pajutau tokius nuostabiai malonius rezultatus kalbant ne tik apie fizinę, bet ir protinę ir dvasinę būkles, kad man kilo nenumaldomas noras apie savo atradimus, patirtį ir galutines išvadas papasakoti savo draugams ir kitiems žmonėms. Aš negalėjo aprašyti savo jausmų, bet pasakiau jiems, kad jie tai turi patirti, ką kai kurie ir padarė.

Mano aptariama gleivių teorija – pasekoje įrodytas faktas – kaip pagrindinė visų ligų priežastis, buvo vis labiau, taip pat, kaip ir mano išgijimo sistema, pripažįstama žmonių. Ji atlaikė išbandymus ir suteikė supratimą tam, ką vienas autorius pavadino „didele sėkme“ ir šiandien yra visos priežastys taikyti natūralų gydymą ir dietą – tai pati nuostabiausia ir sėkmingiausia išgijimo sistema. Ją automatiškai pavadino „Mitybos terapija“, kuri davė pradžią „Natūropatijjos kultui“. Daugiau nei dešimt metų aš rašiau straipsnius sveikatos žurnalams, skaičiau paskaitas didžiuosiuose Europos miestuose, aptardamas sistemos privalumus su medikais ir profesionalais, priimdavau tūkstančius pacientų savo „Vaisių ir badavimo sanatorijoje“ ir laiškuose dalindavau patarimus.. Iš viso to  evoliucionavo tai, kas dabar tampa gerai žinomu Amerikoje pavadinimu „Begleivė dieta“.

Patvirtinta, kad vaisiuose ir daržovėse esama elementų, kurie tiek kiekiu, tiek kokybe gaunant gyvybinės energijos gerokai lenkia bet kokius kitus produktus. Šie elementai arba komponentai žinomi kaip „organinė anglis“ ir „vynuogių cukrus“. Jų esamas pakankamas kiekis paneigia idėją, kad organinės, mineralinės arba audinių druskos gamina energiją. Šios druskos visuose produktuose egzistuoja labai mažais kiekiais, ir dalis jų – narkotikai. Kalorijų kiekis taip pat nėra protingas pagrindas renkantis teisingą dietą. Daugiau nei 40-ies metų stebėjimai, tyrimai ir patirtis man galutinai įrodė, kad vaisiuose ir daržovėse yra visos audiniams būtinos druskos.                              

DR. BENEDICT LUST (ištrauka)

ĮVADAS

Kiekvienam svarbu žinoti savo poreikio maistui ribas. Tas, kuris studijavo maitinimosi klausimus žino, kad žmonija kenčia nuo persivalgymo. Net vargingiausieji nekenčia nuo maisto trūkumo: daugių daugiausia nuo nepakankamos kokybės arba nuo prastos jų maisto būklės. Fiziologiniu požiūriu tik tas maistas turi vertę, kuris valgomas esant alkiui. Tik esant tokiomis aplinkybėmis bet koks maistas, net pats paprasčiausias, gali teikti pasitenkinimą ir malonumą. Miestų dietos – taip vadinami  „išvalyti“, „perdirbti“ patiekalai - yra pagrindinė visos šeimos išmirimo priežastis trečioje arba ketvirtoje kartoje. Nustatytas faktas toks, kai didieji miestai greitai išmirtų, jeigu neatvyktų sveiki gyventojai iš kaimų, kur vartojamas daug paprastesnis maistas. Tai faktas, kad du trečdaliai žmonijos (budistai, musulmonai, kinai ir japonai) maitinasi nekaloringais patiekalais – saujos ryžių ir kelių daržovių – ir atsparumu ligoms bei fizine jėga gerokai lenkia mėsos valgytojus. Faktas tai, kad beduinai įveikia ilgas ir sunkias keliones per dykumą be jokio maisto, išskyrus kelis svarus datulių. Istorinis faktas, kad žymieji Senojo Egipto filosofai dešimtmečiais nevalgė tiršto maisto, tačiau save atgaivindavo sukramtyto maisto sultimis, ir jų išmintis bei žinios netgi šiandien sudaro filosofinės minties pagrindą. Faktas tai, kad patys didžiausi žmonijos mąstytojai buvo daugiau ar mažiau asketai. Matematikas Pitagoras negalėjo patekti į Egipto Filosofijos mokyklą, kol neišbadavo keturiasdešimt dienų, žinoma, dėl fiziologinio apsivalymo, reikalingo tam, kad jo smegenys būtų pasiruošusios priimti didelę išmintį. AnchorMozė pasninkavo ant Sinajaus kalno, rašydamas savo žmonėms įstatymus, ir Kristus, prieš pasirodydamas žmonėms, pasninkavo dykumoje keturiasdešimt dienų, tikėtina, kad net be vandens.

Romos katalikų bažnyčios istorija pateikia didelį šventųjų skaičių, kurie dešimtmečius beveik nieko nevalgė ir išgyveno iki senatvės. Italų gydytojas Kornaras (Cornaro) gyveno šimtą metų maitindamasis dvylikos uncijų maisto ir dvylikos uncijų vyno  racionu (1 uncija = 28.35 gramai; vertėjo pastaba). Amerikietis Fletčeris (Fletcher) įrodė, fiziologinę taip vadinamos legendos tiesą, kai intensyviai kramtydamas dešimt kartų sumažino savo maisto dienos porciją, tokiu būdu save ir kitus išgydymas nuo pačių rimčiausių ligų. Sokratas sakė - „Kuo mažiau žmogus valgo, tuo jis arčiau dievybės.“ Getė sakė - „Žmogus – tai tai, ką jis valgo.“

Kova už išlikimą – tai dažniausiai pastangos gauti lėšų gyvenimui prabangoje, t.y. pirmiausiai gausiai ir gerai pavalgyti. Tiesa apie teisingą mitybą – knyga su septyniais užraktais visuomenei ir mokslininkams. Daugelis žmonių, ypač vargšai įsitikinę, kad jie yra neprivalgę, palyginus su prabangiu turtingųjų stalu. Alkio baimė kaip košmaras kabo virš šiuolaikinės žmonijos; vieną kartą nepavalgius sukyla nervingumas. Tai liguista klaida, tai tragiškas nežinojimas, tai lemtingas klystkelis, sukurtas ir palaikomas klaidingomis medicinos doktrinomis. Bandymas pasiūlyti žmonėms teisingą dietą bus sėkmingas tik tada, jeigu jiems bus pateikta gryna tiesa. Jeigu kuriant žmogų jis buvo pats nuostabiausias, tai ir jo maistas tada  buvo pats nuostabiausias ir maistingiausias, todėl visi mišiniai, atsirandantys šiuolaikinės virtuvės dėka turi būti neatidėliotinai įvertinti kaip žemiausios rūšies – jie atstovauja regresiją ir žmonijos išsigimimą.

Vaisių dieta, kaip aprašyta Pradžios Knygoje yra aukštesnė ir pažangesnė forma, nei bet kuri kita žmogui skirta dieta. Kad teisinga dieta būtų priimta su pasisekimu, iš pradžių būtina išsklaidyti nepakankamos mitybos baimę visuomenėje. Jeigu bus panaudotas dalinis ar visiškas duonos, mėsos, kiaušinių, pieno ir t.t. atsisakymas, tai tas turi būti įrodyta ir pademonstruota individualiais pavyzdžiais, kad maitinantis vaisiais  galima ne tik išgyventi, tačiau ir, kad tai dieviška, natūrali žmonijai priimtina ir tobula dieta.

Tačiau kur rasti griežtai vaisiaėdžių? Jie civilizuotame gyvenime egzistuoja tik teorijoje. Negalima griežtai laikytis vaisių dietos gyvenant civilizuotai, nes jausmai taip aukštai išvystyti, kad gyvenimas tampa  nemaloniu ir nepatogiu, kai reikalas susijęs su taip vadinamais sveikais žmonėmis. Reikia gyventi laikantis „Begleivės Dietos“ ir apriboti jausmingumą. (...)niekas negali griežtai laikytis vaisių dietos, išskyrus kaip tik perėjimo per „Begleivę dietą“ būdu. Ji turi būti nuosekliai ir palaipsniui pritaikyta ir individualiai pakoreguota.

Visata valdoma vadovaujantis niekada nekintančiais dėsniais, todėl, kadangi nuostabių ir į dievus panašių būtybių rojaus maistas buvo vaisiai, tai šiandien jie – puiki dieviška išgydančioji dieta.

I PAMOKA

Kiekviena liga, nepriklausomai nuo jos medicininio pavadinimo – tai KAMŠTIS. Visų žmogaus kūno kanalėlių sistemos užsikimšimas. Todėl bet kokie specifiniai simptomai – tai tiesiog neįprastas gleivių kamštis tam tikroje vietoje. Specialūs kaupimosi punktai – liežuvis, pilvas ir ypač visas virškinamasis traktas. Pastarasis yra reali ir giluminė kamščio žarnyne priežastis. Vidutinis žmogus su savimi žarnyne nešioja dešimt svarų (4,5 kg.) nepašalintų fekalijų, kurios nukreipiamos į kraujotaką ir visą sistemą. Pas kiekvieną sergantį žmogų gleivėmis daugiau ar mažiau yra užkimšta sistema. Tokios gleivės gaunamos iš neįsisavintų ir nepašalintų nenatūralių maisto medžiagų, sukauptų nuo vaikystės.

Begleivė dieta susideda iš visų rūšių žalių ir paruoštų vaisių, nekrakmolingų daržovių, ir paruoštų arba žalių žolelių.  Gydomoji Begleivės Dietos Sistema – individualiai parinktų ilgų ar trumpų badavimų derinys su progresyviai besikeičiančiu produktų „neformuojančių gleivių“ valgiaraščiu. Vien tik ši dieta gali išgydyti bet kokią ligą be badavimo, nors toks gydymas reikalauja daugiau laiko. 

Norint žinoti, kaip taikyti sistemą,  norint suprasti, kaip ir kodėl ji veikia, būtina išlaisvinti Jūsų protą nuo medicininių klaidų. Jums reikia žinoti KAS IŠ TIKRŲJŲ YRA „GYVYBINĖ JĖGA“.

Žmogaus kūnas medicinos mokslui - vis dar paslaptis, ypač ligos atveju.  Natūropatija pastoviai naudoja žodžių derinį „gyvybinė jėga“. Vis dėl to, nei „medicininis moksliukai“, nei natūropatai negali pasakyti, kas iš tikrųjų yra gyvybinė jėga.

„Badavimas“ buvo žinomas tūkstančius metų kaip „kompensacija“ prieš kiekvieną ligą, kaip vienintelis ir neklystamas Gamtos dėsnis; tas pats liečia ir  Begleivę dietą, kaip nurodyta Pradžios Knygoje (apie vaisius ir žoleles). Tačiau kodėl jie niekada nebuvo naudojami bendroje mityboje ir neteikdavo universalios sėkmės? Kadangi niekada nebuvo naudojami sistemingai ir atitinkamai pagal paciento būklę.

Liga – organizmo pastangos pašalinti atliekas, gleives ir toksinus, ir ši sistema padeda gamtai pačiu nuostabiausiu ir natūraliausiu būdu. Išgydoma turi būti ne liga, o kūnas! Jūs negalite nusipirkti sveikatos buteliuke, Jūs negalite išgydyti savo kūno, t.y. išvalyti savo sistemos per keletą dienų. Jūs turite „kompensuoti“ blogį padarytą kūnui per visą Jūsų gyvenimą.

Mano sistema – ne gydymas ar vaistai, ji – regeneracija, generalinis tvarkymasis, įgijimas tokios švarios ir nuostabios sveikatos, kurios Jūs niekada ankščiau nežinojote.

Atminkite: organinės kliūtys visoje jūsų kūno sistemoje – kiekvienos ligos šaknis; pats didžiausias ir kenksmingiausias sumažinto gyvybingumo šaltinis. Jų priežastis yra žarnyne, niekada pilnai neišsilaisvinusiame nuo pat Jūsų gimimo. Niekas šiandien Žemėje neturi idealiai švaraus kūno ir atitinkamai tobulai švaraus kraujo. Tai ką medicina vadina „normalia sveikata“ - faktiškai patologinė būklė.

Žmogaus mechanizmas – elastinga kanalų sistema. Civilizacijos maistas iki galo niekada nesuvirškinamas, o pasilikusios atliekos pilnai nepašalinamos. Kanalų sistema lėtai užkemšama, ypač konkrečioje vietoje ir virškinamajame trakte. Tai – kiekvienos ligos pagrindas. Atsikratyti šių nešvarumų, protingai ir kruopščiai juos pašalinti,  taip pat valdyti šią operaciją galima tik taikant GYDOMĄJĄ BEGLEIVĖS DIETOS SISTEMĄ.

II PAMOKA

Be gleivių ir jų nuodų sistemoje yra ir kitos svetimos medžiagos, kaip šlapimo rūgštis, toksinai ir t.t. ir ypač vaistai. Praktinės patirties metu aš sužinojau, kad vaistai NIEKADA nepašalinami, kaip produktų atliekos – jie pasilieka kūne dešimtmečius! Aš stebėjau šimtus atvejų, kai prieš 10, 20, 30 ir net 40 metų vartoti vaistai, buvo pašalinti kartu su gleivėmis šios nuostabios gydomosios sistemos dėka. Kai tie cheminiai nuodai, po to kai suskaidomi, patenka atgal į kraujotaką  pašalinimui  per inkstus – gali būti paliesti nervai ir širdis – sukeliant didelį nervingumą, galvos svaigimą, širdies aritmiją, kitas neįprastas reakcijas.

„Normalus“, laikomas sveiku žmogus, turi chroniškas, nereikalingo maisto,   nuodų ir vaistų toksinų sukauptas atliekas. TAI – JO UŽSLĖPTA LIGA. Kai šios užslėptos ligų substancijos pradeda judėti, pavyzdžiui, dėl šalčio, žmogus išskiria didesnį gleivių kiekį ir jaučia nepasitenkinimą vietoje to, kad džiaugtųsi natūraliu valomuoju procesu. Jeigu atsilaisvinusių gleivių kiekio užtenka  visos sistemos supurtymui, bet be grėsmės gyvybei, tai ši būklė gali būti diagnozuota kaip gripas. Jeigu gamtos valomasis darbas patenka giliau į sistemą (ypač į tokį svarbų organą kaip plaučiai), tai iš karto  atsilaisvina tiek daug gleivių ir nuodų, kad kraujotaka būna priversta dirbti didele trintimi, kaip purvinas mechanizmas ar automobilis, važiuojantis su užsikirtusiais stabdžiais. Trintis sukelia nenormaliai aukštą temperatūrą, kuri vadinama karštine. Šiuo atveju daktarai nustato „plaučių uždegimą“. Iš tikrųjų tai yra „karštligiškas“ gamtos bandymas išlaisvinti gyvybiškai svarbius organus nuo šiukšlių. Jei į pašalinimo procesą įsijungia inkstai, ši būsena vadinama "inkstų uždegimu" ir pan. Kiekvieną kartą, kai gamta bando išgelbėti žmogaus gyvybę „karštligiškai“ šalindama gleives ir jos nuodingus produktus, tai vadinama ŪMIA LIGA.

Medicinos profesijoje skirtingoms ligoms egzistuoja daugiau nei 4000 pavadinimų. Tikslus ligos pavadinimas sudarytas pagal eliminavimo vietą arba kamščio, kur sunkiai prateka kraujas ir sukelia skausmą, vietą. Visą amžinybę šis veiksmingas, geriausių norų vedinas gamtos darbas, siekiant pagydyti, buvo neteisingai suprantamas ir slopinamas vaistais bei maistu, nekreipiant dėmesio į pavojingus signalus – skausmą ir apetito netekimą. Nepaisant daktarų „pagalbos“ - faktiškai žalingos ir paciento gyvybei pavojingos pagalbos – jo gyvybingumas ir ypač jo eliminavimo gebėjimas sumažinami, tačiau gamta iš lėto tęsia savo darbą. Sutikdama šias kliūtis ji negali veikti taip pat efektyviai, jai reikia daugiau laiko ir šis atvejis vadinamas „lėtiniu-chronišku“. Šis žodis sudarytas iš graikiško žodžio „chronos“, kuris reiškia „laiką“.

III PAMOKA, KAM REIKALINGA DIAGNOZĖ?

Neprofesionalai ir netgi kai kurie dietų ekspertai mano, kad nėra jokios diagnozės būtinybės. Jeigu bet koks negalavimas kilo dėl organizmo užteršimo nepašalintu, neįsisavintu maistu, gleivėmis, šlapimo rūgštimi, toksinais, vaistais ir t.t., kam  diagnozuoti? Iš tikro nė vienas kitas gydymas nereikalauja tokios individualios specializacijos ir palaipsnės kaitos priklausomai nuo paciento reakcijos. Štai kodėl žmonės, kurie bando naudoti šiuos gydymo metodus be patyrusių patarimų, dažnai kenčia nuo rimtų ir žalingų pasekmių.

NETVARKINGAS BADAVIMAS

Niekas nereikalauja tiek individualios, skirtingos priėžiūros, kaip badavimas ir begleivė dieta. Iš dviejų pacientų vienas gali visiškai pasveikti po dviejų ar trijų savaičių badavimo, kai tuo tarpu kitas gali per tokį laiką numirti! Būtent todėl būtina individuali bendros būklės ir užterštumo lygio diagnozė.

ORGANINIO METODO DIAGNOZĖ

Mano diagnozė susideda iš šių punktų:

1.     Atitinkamas kliūčių kiekis sistemoje.

2.     Iš ko susideda pagrindinis jų kiekis – iš gleivių ar iš nuodų.

3.     Ar sistemoje yra pūlių, vartojamų vaistų kiekis ir rūšis.

4.     Ar irimo procesų pažeisti vidiniai audiniai ar organai.

5.     Kiek sumažėjusi gyvybinė jėga.

Bendras vaizdas, ypač paciento veidas, daugiau ar mažiau parodo jo vidinę būklę.

Sprendžiant klausimą ar verta badauti ir kiek ilgai, priklauso ne nuo ligos pavadinimo, o nuo paciento būklės ir to kiek sumažėjusios jo gyvybinės jėgos.

NATŪROPATIJOS KONCEPCIJOS

Natūropatijos pranašumas prieš mediciną yra tvirtinime, kad visos ligos gimsta dėl vidinės organizmo taršos. Natūropatija neaiškina tų „svetimų organizmui medžiagų“ šaltinio, kilmės ir sudėties.

Daktaras Lahmann tvirtino: „Kiekviena liga yra sukelta angliarūgšte ir dujomis.“ Tačiau jis nerado jų susikaupimo šaltinio, nepašalintų suirusio maisto likučių – gleivių.

Daktaras Jaeger tvirtina: „Liga – tai tvaikas.“ Gamta pati nustato diagnozes naudodama blogą aromatą, kuris rodo, kiek toli pažengęs vidinis irimas.

Daktaras Haigh iš Anglijos (dietos, kovojančios su šlapimo rūgštimi pradininkas) kuria savo koncepciją nustatant bendrą diagnozę prielaidomis, kad daugelis ligų iššauktos šlapimo rūgštimi. Žinoma, ji yra svarbi žalingų medžiagų dalis, neskaitant pačių gleivių.

DIAGNOZĖ PAGAL ŠLAPIMO TESTĄ

Daktarai, kaip ir daugelis kitų, pripažįsta būtent šią diagnozės rūšį, kaip pačią svarbiausią. Tačiau ši diagnozė  iš esmės yra neteisingai suprasta. Be virškinamojo traktato, šlapimo kanalas – svarbiausias eliminavimo greitkelis. Kai tik bet kuris žmogus sumažina suvartojamo maisto kiekį, truputį badauja arba pereina prie natūralaus maisto, tai jo šlapime atsiranda atliekos, gleivės, nuodai, šlapimo rūgštis, fosfatai ir pan., ir jo šlapimo analizė sukelia nerimą. Būtent taip nutinka ir žmogui susirgus. Visi gali pamatyti kūno bandymus pašalinti atliekas – kas iš esmės yra gydomasis ir valomasis procesas.

Jeigu šlapime randamas cukrus arba baltymai, tai šis atvejis vadinamas „ypač rimtu“, ir nustatoma diagnozė „diabetas“ arba „inkstų uždegimas“. Pirmu atveju pacientas gydomas medikamentais miršta nuo cukraus išeikvojimo, iššaukto dėl cukraus ir cukrų formuojančių produktų dietoje trūkumo. Antru atveju pacientas miršta nuo sustiprinto „suvartotų baltymo keitimo“ - persivalgymo produktais, turinčiais savo sudėtyje daug baltymų.

Bet kokia medžiaga, kurią kūnas iš savęs pašalina, yra nereikalinga, suirusi, mirusi. Tai tiesiog rodo, kad paciento vidinė būklė dėl  taršos yra apleista, kad jau prasidėjo vidinis organų irimas – lemiantis greitą bet kurio į kūną patekusio maisto irimą.

KAS VYKSTA ŽMOGAUS ŽARNYNO VIDUJE

Ekspertai-patalogoanatomai praneša, kad nuo 60 iki 70 %  ištirtų žarnynų randama svetimkūnių - kirmėlių ir per dešimtmečius sukietėjusių išmatų akmenų. Vidutinis, taip vadinamas „sveikas“ žmogus nuolatos su savimi nešiojasi, pradedant nuo vaikystės, keletą svarų niekada nepašalintų fekalijų. Vienas „geras tualetas“ per dieną nieko nereiškia. Storas ir ligotas žmogus – faktiškai gyva „atmatų duobė“.

IV PAMOKA. STORI IR LIESI ŽMONĖS

Storo žmogaus kūnas, vidutiniškai, turi daugiau mechaninių kliūčių, kadangi jis pagrindinai persivalgo krakmolingų produktų. Liesam kūne daugiau fiziologinių, cheminių kliūčių. Toks žmogus, kaip taisyklė, yra mėsėdis – būsena, kai gaminama ypač daug rūgštingumo, daug šlapimo rūgšties, kitų nuodų ir pūlių.

LIGOS ISTORIJA

Kaip taisyklė aš savo pacientams užduodu klausimus:

1.     Kiek laiko Jūs sergate?

2.     Kaip Jūsų ligą pavadino gydytojas?

3.     Koks gydymas buvo paskirtas?

4.     Kiek ir kokios rūšies vaistus vartojote?

5.     Ar Jus kada nors operavo?

6.     Kokios rūšies gydymą Jūs dar bandėte?

(Amžius, lytis, paveldimos ligos ir pan., taip pat yra svarbu).

Tačiau, pats svarbiausias dalykas yra paciento dieta, kurios jis dabar laikosi, jo potraukis tam tikriems produktams, jo žalingi įpročiai, ar užkietėja viduriai, ir kiek ilgai tai  vyksta, kokių rūšių dietų buvo laikomasi anksčiau. Tai būtina prieš darant pakeitimus esamoje paciento dietoje.

EKSPERIMENTINĖ DIAGNOZĖ

Pačią tiksliausią ir teisingiausią diagnozę duos trumpas badavimas. Kuo greičiau trumpo badavimo laikotarpiu pacientas pradeda jaustis „blogai“, tuo didesni ir  nuodingesni yra jo organizmo taršos kiekiai. Jeigu jam ima svaigti galva, prasideda rimti galvos skausmai ir pan., tai jo organizmas prikimštas gleivių ir toksinų. Jeigu širdies ritmas labai pagreitėja, tai ženklas, kad kažkur sistemoje yra pūlių, arba vaistų, kurie vartoti netgi  prieš daugybę metų.

Bet kuri konkreti vidinė „užsikimšimo vieta“ pradeda po truputį skaudėti. Po trumpo badavimo praktikas gali geriau nustatyti tikrąją vidinių organų ir žmogaus kūno sistemos būklę, nei rentgeno aparatas. Jeigu šį diagnozavimo metodą, gautą badaujant, išbandyti su vidutiniu, taip vadinamu „normaliu“ ir „sveiku“ žmogumi, tai gamta parodys kiek jis iš tikrųjų yra užkimštas gleivėmis (paslėpta liga). Ir jeigu „pažeidžiamiausia vieta“ pradėjo progresuoti, jam nieko neįtariant, tai gamta tiksliai nurodys, kur ir kaip vėliau ji taps ligotas, jei toliau bus tęsiamas nesveikas gyvenimo būdas.

KAI KURIOS KONKREČIOS DIAGNOZĖS

Nėra nė vienos ligos, nerimo ar pojūčių, nesveiko rodmens ar simptomų, kurių negalima paaiškinti ir iš karto pamatyti, kad tai iš esmės yra kamštis, organinis gleivių ir jos toksinų sąstingis. Dauguma jų pastoviai papildomi „lėtinėmis atliekų atsargomis“, kurios yra pilve ir ypač –  žarnyne.

Peršalimas - pastangos pašalinti šiukšles iš galvos srities, gerklės ir bronchų.

Plaučių uždegimas- peršalimas prasiskverbia giliau ir pašalina gleives iš labiau korėto ir gyvybiškai svarbaus organo – plaučių. Kraujavimas prasideda radikalesnio valymo atveju. Kraujotakoje esant svetimoms medžiagoms, visa sistema sunerimsta, iššaukdama aukštą temperatūrą. Tai sukelia nerimą ir gydytojai vaistais ir maistu nuslopina šiuos simptomus, faktiškai blokuodami gamtinius gydomuosius ir valomuosius procesus. Jeigu pacientas nemiršta, eliminavima  tampa lėtiniu ir tai vadinama „džiova“.

Džiovininkas be paliovos iš savęs per plaučius (vietoj natūralaus būdo) šalina gleives, kurios kaupiasi dėl klaidingo maitinimosi.

Reumatizmas ir podagra - gleivės ir šlapimo rūgštis sukaupti sąnariuose.

Pilvas – centrinis organas  ligas sukeliančioms medžiagoms. Ir egzistuoja šio organo galimybių ribos - virškinti ir išlaisvinti save nuo suvalgyto maisto likučių.

Skydliaukė - didelės šiukšlių kiekio sankaupos.

Šunvotė - eliminavimas (šalinimas) vyksta išorėje.

Kepenų ir inkstų ligos - šie organai turi labai korėtą konstrukciją ir jų funkcija – sijoti, filtruoti., todėl jie lengvai aplimpa lipniomis gleivėmis.

Lytinės ligos - pašalina gleives per lytinius organus, ir lengvai išgydomos.

Ausų ir akių ligos- netgi trumparegystė ar toliaregystė, klausos problemos kyla dėl svetimų organizmui medžiagų susikaupimo akyse ir ausyse.

PROTINIAI SUTRIKIMAI- neskaitant bendros sistemos taršos, pas bet kurį psichiškai nesveiką žmogų yra kamščių, ypač smegenyse. Nėra nieko lengviau, nei badavimu gydyti beprotybę – tokie žmonės neteko sugebėjimų mąstyti, jų natūralus instinktas jiems liepia nevalgyti. Po badavimo protas praskaidrėja. Jeigu kažkam kažkur netvarkoje, ieškokite to priežasties jo skrandyje. Psichiškai nesveikas žmogus fiziologiškai kenčia nuo dujų spaudimo į smegenis.