Egipte aptikta laiko mašina

Mokslininkai paskelbė sensacingą žinią. Jie mano, kad vienoje Egipto piramidėje yra nepaprastas labirintas, kuris yra senųjų civilizacijų palikimas. Visiška fantastika atrodo versija apie labirinto paskirtį. Tai - laiko mašina. Tik tai nėra kokia konstrukcija ar mechanizmas, o energetinis portalas, skylė tarp paralelinių pasaulių.

2016-ųjų metų lapkričio mėnesį Egipte bus pradėtas vykdyti globalus mokslinis projektas. Ekspertai iš Japonijos, Amerikos ir Europos skenuos Didžiąsias piramides. Tyrimai leis aptikti patalpas, esančias piramidžių viduje. O svarbiausia - pamatyti, kaip giliai nueina slaptieji kambariai. Piramidės bus tiriamos kosminiais spinduliais iš dirbtinių Žemės palydovų. Jeigu senovės megalitų paslaptis bus pagaliau atskleista, mes galėsime keliauti lauke - į praeitį ar ateitį. Ir tai nėra fantastika.

Sensacingą atradimą dar XX amžiaus antroje pusėje padarė rusų mokslininkas Nikolajus Kozyrevas. Pasirodo, praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu metu. Tai yra paraleliniai pasauliai. Mokslininkai mano, kad tarp šių pasaulių esančias ribas galima įveikti. Ši hipotezė turi ne vieną tvirtą įrodymą. Tai - Egipte esantis senovinis Tebų miestas, kuris šių dienų turistams pristatomas Luksoro pavadinimu. Šioje vietoje stovi garsioji Karnako šventykla.

Tai pats didžiausias šventyklos kompleksas, kurį kada nors yra pastatė žmonės.

Kasinėjimų metu archeologai aptiko keistas duris. Jų amžius - 3,5 tūkstančio metų. Rožinio granito plokštė kažkada dengė karalienės Chatšepsut vizirio Usero kapą. Sprendžiant pagal iššifruotus
užrašus, durys buvo naudojamos perėjimui į kitą matavimą.

Už tūkstančių kilometrų nuo Luksoro, Bolivijoje yra Saulės vartai. Patys indėnai juos vadina vartais į paralelinį pasaulį. Kas juos pastatė - mokslininkai iki šiol negali atsakyti. Kai statinį aptiko inkai, jis jau buvo labai senas.

Dar viena pasaulinė mįslė - Dievų vartai Peru. Šis pastatas - tai uoloje iškaltos didžiulės durys. Vietinės legendos teigia, kad per jas žmonės išeidavo į kitus pasaulius. Daugelis dingdavo visiems laikams. Kai kas grįždavo, įgijęs nepaprastų žinių. Mokslininkas Kataras Mamanis pareiškė, kad šie vartai iki šiol veikia kaip įėjimas į kitą pasaulį.

Šalia akmeninių durų buvo aptikta daugybė keistų objektų. Foto juostelėse ir skaitmeniniuose vaizduose jie atrodė kaip ugniniai diskai, rutuliai, taip pat įvairaus tankumo ir spalvos plazmos gumulai. Keistų megalitinių statinių yra visuose žemynuose.

Žvaigždžių vartai Šri Lankoje - tai uoloje išrėžtas 2 m skersmens apskritimas. Toks pat taisyklingas apskritimas padarytas didžiuliame Menentolo akmenyje Kornvalio grafystėje Anglijoje. Senovės keltai tikėjo, kad skylė akmenyje - tai ne kas kita, o portalas patekti į kitą matavimą. Kas ir kokiu tikslu pastatė daugiatonius megalitus? Jie vienas nuo kito nutolę tūkstančius kilometrų. Tačiau tarp jų yra daug kas bendro. Pirmiausia - nepaprasta darbo apimtis. Atrodo, kad tūkstantmečius visa žmonija turėjo statyti piramides, šventyklas, dolmenus ir menhyrus.

Netgi šiuolaikinėmis technologijomis mes to nesugebėtumėme padaryti. Tokių vietų, kur atsiveria taip vadinami portalai, mūsų planetoje yra nemažai. Mokslininkai mano, kad šiose anomaliose zonose vyksta Žemės energijos išmetimas. Šis srautas toks galingas, kad gali įveikti ribą tarp paralelinių pasaulių. Būtent tuomet atsiranda chronomiražai, t.y. reiškiniai, kai matomi įvykiai iš praeities ar ateities.

Mokslininkas Ernstas Muldaševas mano, kad Velykų salos stabus pastatė požeminiai žmonės. Ten išliko ir paslaptingi akmeniniai statiniai - vištidės. Vietiniai nepataria tenai lankytis, nes galima sutikti žmogų-paukštį. Žmonės-paukščiai sutinkami ir mongolų folklore. Archeologai, kasinėdami piliakalnius stepėse, aptiko požemines galeras - tokias pat, kaip ir Velykų saloje. Taip pat buvo nupieštas žmogus su sparnais.

Mokslininkai iškėlė šokiruojančią hipotezę, kad megalitai, piramidės ir nesuprantami senoviniai statiniai - tai įėjimai į požeminį pasaulį. Paslaptingas požeminis pasaulis egzistuoja ne vien tik legendose. Pasirodo, po mūsų kojomis yra ištisas tunelių tinklas. Tuneliai driekiasi tūkstančius kilometrų ir apima visą Žemę. Taip pat po žeme yra didžiuliai požeminiai miestai. Maltoje aptiktas nepaprastas statinys hipogėjus, kuris lotyniškai reiškia "požeminis būstas“. Dabar tai yra viena iš didžiausių salos įžymybių.

Ši šventykla senesnė už Anglijoje esantį Stounhendžą ar Didžiąsias piramides Egipte daugiau nei tūkstančiu metų. Megalitinis statinys turi tris požeminius lygius su klaidžia praėjimų, salių ir spąstų sistema.

Amerikiečių poliarinis lakūnas Ričardas Berdas po mirties paliko dienoraštį, kuriame aprašė įdomias 1947-ųjų metų ekspedicijos detales, neįtrauktas į oficialią ataskaitą. Kaip rašė lakūnas, skrendant virš Siaurės ašigalio jo lėktuvas atsitiktinai pateko į gilyn po žemėmis vedantį tunelį. Keistas skraidantis aparatas šviesos spinduliu perėmė kontradmirolo lėktuvo kontrolę ir privertė jį nusileisti. Savo dienoraštyje Berdas rašo, kad užmezgė kontaktą su požeminiais žmonėmis. Maistas ir energija požeminiame pasaulyje buvo išgaunami praktiškai iš nieko, namai atrodė kaip švytintys krištolo bokštai. Grįžęs namo Berdas papasakojo apie paslaptingą miestą, tačiau visa informacija apie požeminį pasaulį buvo įslaptinta.

Laiko mašina - ne fantastika. Ir ji yra mūsų Žemėje, o ne kur nors Andromedos ūke. Ją mums paliko senovės civilizacijos, tik mes niekaip nesugebame perskaityti naudotojo instrukcijos. Kada nors žmogus suras įjungimo raktelį, užkurs protėvių mašiną ir leisis į keliones po Visatą.