Šis straipsnis yra tik apžvalginio pobūdžio ir nepretenduoja į absoliučią tiesą, o tik reflektuoja viešojoje erdvėje laisvai disponuojamą informaciją.
Cigaretės pramoniniu būdu pradėtos gaminti Ispanijoje dar 1828 metais. Nuo to laiko ėmė sparčiai plisti tabako cigarečių vartotojų ir rūkymas tapo netgi mada. Ilgainiui buvo prakalbta apie didžiulę žalą sveikatai ir pasaulinės sveikatos organizacijos ragina iki šiol nepradėti rūkyti, nes tai vienareikšmiškai žalinga ir gali iššaukti onkologinius susirgimus.
Dabar gyvename XXI amžiuje, kada technologijos, medicina, informacija yra žymiai lengviau, greičiau, kokybiškiau gaunama ir vartojama. Tai esminės sąlygos visuomenės gerovei užtikrinti. Atrodytų ir toks dalykas kaip tabako industrija turėtų pasistūmėti į priekį ir nuolatos gerinti savo gaminių kokybę. Deja, atrodo, tai vyksta nerūkorių naudai, nes gerinama tik ekonominė šios šakos pusė: sprendžiama kaip greičiau ir pigiau pagaminti cigaretę ir uždirbti kuo daugiau pinigų. Tokia verslo logika. Bet pagalvokime trumpam: juk tavo verslas paremtas žmonių sveikatos blogėjimu, nors ir laisvanoriškai pasirenkamu. Tačiau tai ne blogiausia. Aiškėja, jog tabako gamintojai net nesprendžia tokių klausimų. Svarbiausia yra pelnas, gaunamas pigiau (dažnai ir prasčiau pagaminus ir brangiau pardavus). Tad kokiu būdu šiandien Lietuvoje pardavinėjamos cigaretės yra pagaminamos? Keliame hipotezę apie maksimalaus pelno siekius, neatsižvelgiant į vartotojų sveikatą.
Prieš maždaug metus, TV laidoje „Paskutinė instancija“ žurnalistė su keliais mokslininkais atliko eksperimentą ir patikrino, iš kokių medžiagų pagamintos Lietuvoje pardavinėjamos cigaretės. Faktai šokiruoja: yra nitratų (kurie pakaitinti virsta kancerogenine medžiaga nitrozaminu, o degančioje cigaretėje tai susidaro netgi labai aukšta temperatūra), acetono, o pats tabakas tai ne tikrasis tabakas (kuris auga tik Karibų jūros baseine), o iš Lenkijos atvežtas specialiu skysčiu įmirkytas popierius. Net kažin ar popierius, nes pažiūrėjus pro mikroskopą tai greičiau kažkokios smulkintos dulkės. Taigi peršasi išvada, jog XIX amžiaus pramoninė cigaretė ir šiuolaikinė turi esminį skirtumą: karpytus tabako lapus, šiandien pakeitė kažkoks pigesnis tabako tirpalu įmirkytas „popierius“ įsuktas dar į popierių ir pridėtas filtras. Tačiau svarbiausia, jog šita kombinacija, anot minėtoje laidoje kalbintų mokslininkų yra mirtina, o toks sąmoningas cigarečių technologinis gamybos sprendimas, anot profesoriaus Algirdo Baubino, yra nusikalstamas. Laidoje pateikiami konkretūs cheminiai junginiai, medžiagos ir atskleidžiama, kodėl tai yra taip neišvengiamai mirtina.
Niekam nepaslaptis, jog „rūkant dėl aukštos temperatūros iš tabako išsiskiria apie 30 nuodingų medžiagų: nikotinas, sieros vandenilis, amoniakas, azotas, anglies oksidas, įvairūs eteriniai aliejai, iš kurių ypač pavojingas benzpirenas – 100% vėžio sukėlėjas. Savo stiprumu jis nenusileidžia ciano vandenilio rūgščiai. Žmogui mirtina vienkartinė gryno nikotino dozė yra 0,08-0,16 gramų…
Dažnai sakoma, jog tai „mano asmeninis reikalas – gal aš ir nusinuodysiu, bet už tai gaunu malonumą.“ Bet nikotinas yra narkotikas ir kaip kiekvienas panašus preparatas, pvz. morfijus, heroinas, turi būti kategoriškai uždraustas. Ir reikalas visai ne asmeninis. Visuomenė nori matyti savo narius sveikus ir darbingus. Mes turime ne tik apie save galvoti, bet visų pirma apie tautą, mūsų valstybę, jos ateitį, savo vaikus ir šeimą. Kol suaugę rūko ir laisvai parduodamas tabakas, sunku kovoti su vaikų ir paauglių rūkymu“.
Taigi kaip gaminamos cigaretės galime tik spėlioti ir žiūrėti į gamyklos mechanizuotą darbą, tačiau pilnai sužinoti, kokia yra sudėtis, gamybinis procesas jau yra beveik neįmanoma. Gamintojai tą slepia. Natūralu, gamintojai nėra suinteresuoti, kad žmonės žinotų, kuo save nuodija…
O mes turime tokią teisę! Tabako rūkymas tapo itin didele problema, nes ten to tabako nekažin kiek ir terasta. Pats rūkymas yra nikotino, tai yra narkotinės medžiagos poreikio vedamas procesas. Prie nikotino priprantama, jo norisi ir todėl žmonės dažnai numoja ranka į tokius faktus, tačiau visada yra alternatyvų.
Elektroninės cigaretės bent jau neturi tų didelio kiekio cheminių ir kancerogeninių priemaišų, nors, tiesa, jų poveikis nėra iki galo ištirtas. Tačiau palyginus šią minėtą dulkių, kancerogenų kokteilį ir elektroninės cigaratės sudedamąsias matomas akivaizdus skirtumas elektroninės cigaretės naudai. Gal būt tai ir yra geriausia alternatyva norintiems po truputį atsisakyti rūkymo apskritai? Kaip manote Jūs?
