Gamtos fenomenas paguldė ne vieną plaukiką

Daugelis žmonių, mokančių gerai plaukti, nesuvokia, kaip galima nuskęsti prie pat kranto. Naujienų suvestinėse perskaitę apie turistus, per atostogas „nuskendusius prie kranto“, jie pagalvoja, kad aukos arba nemokėjo plaukti, arba buvo neblaivios. Tačiau priežastis visai kita, rašo portalas fit4brain.com.

Egzistuoja labai pavojingas, bet mažai žinomas reiškinys – protrūkio arba atplaišinė srovė. Ji yra visuose planetos kampeliuose – ir Meksikos įlankoje, ir Juodojoje jūroje, ir Balio saloje. Su ja gali nesusitvarkyti ne tik paprasti žmonės, bet ir puikūs plaukikai, nes paprasčiausiai nežino, kaip elgtis.

Viskas atsitinka nelauktai: jūs plaukėte nuo kranto, tada pabandėte grįžti atgal, bet nesėkmingai. Jūs plaukiate iš visų jėgų, tačiau liekate toje pačioje vietoje ar net atsiduriate toliau nuo kranto. Visi bandymai išplaukti nesėkmingi, jėgos baigiasi, o jus apima panika...

Ką daryti? Pirmiausia reikia suvokti šios srovės veikimo principus. Tai jūrų ir vandenynų srovė, kuri susidarius dviem bangų srautams prasiplėšia atgal sudarydama sūkurį ir traukiamąją nuo kranto srovę.

Pačios pavojingiausios protrūkio srovės būna sekliose jūrose, tokiose kaip Azovo jūra. Jose susidaro greita srovė, vanduo teka 2,5 – 3 metrus per sekundę.

Įprastas protrūkio srovės koridorius yra siauras: 2-3 metrai. Ji juda 4-5 km per valandą greičiu. Tai nepavojinga. Tačiau gali atsirasti kur kas didesnių – 50 metrų pločio ir 200-400 metrų ilgio – srovių, o jų greitis siekti iki 15 km per valandą. Tokių srovių būna retai, bet vis dėlto pasitaiko.

Kaip nustatyti tokias sroves, kad į jas nepatekti? Reikia atkreipti dėmesį į šiuos ženklus:

1.Matosi kunkuliuojančio vandens kanalas, kurio kryptis statmena kranto linijai.

2.Pakrantės zonoje vanduo vietomis yra kelių atspalvių: visur šviesiai mėlynas, o kažkuris plotas – baltas.

3.Plotas su putomis, įvairia jūros augalija, purslais. Šis plotas nuolat juda nuo kranto į atvirą jūrą.

4. Vientisoje į krantą besiritančių bangų juostoje atsiranda 5-10 metrų protrūkis.

Jei pastebite ką nors panašaus į tai, kas paminėta, neikite į tą vietą maudytis.  Tačiau nereikia pamiršti, kad 80 proc. spontaniškai atsirandančių protrūkio srovių vizualiai niekaip nepamatysi.

Protrūkio srovė atsiranda prie pat kranto. Vadinasi, jei stovite vandenyje iki juosmens ar juo labiau iki krūtinės, jus gali pagriebti srovė ir nunešti į jūrą. O juk tie, kurie nemoka plaukti, taip ir daro – paprasčiausiai stovi vandenyje ir tuo mėgaujasi.

Todėl nesimaudykite po vieną ir neignoruokite pliaže esančių ženklų ir raudonos vėliavos.

Pats svarbiausias momentas: kaip elgtis patekus į tokią srovę?

1.Nepanikuokite! Susiimkite, nes žmonės , žinantyskaip elgtis tokiais atvejais, 99 proc. išsigelbsti.
2.Saugokite jėgas! Nereikia iš visų jėgų irtis prieš srovę, nes išeikvosite energiją. Plaukti reikia ne į krantą, o į šoną. Jei protrūkio srovė siaura (iki 5 metrų), iš jos greitai išsikapstysite.
3.Analizuokite! Jeigu jūs iriatės pagal taisykles – į šoną, o išsikapstyti nepavyksta, vadinasi srovė yra plati (20 metrų ir didesnė). Tada iš karto nustokite eikvoti jėgas ir panikuoti. Atvirkštinė srovė paprastai trunka trumpai ir po 3-4 minučių liaujasi. Tada paplaukite 50-100 metrų į šoną ir tik tada neskubėdami grįžkite į krantą.

Svarbu įsiminti štai ką:

1.Protrūkio srovė neįtrauks jus į dugną. Tai ne sūkurys ir ne duobė.  Dažniausiai ši srovė trunka trumpai, o dideliu greičiu juda tik viršutinis vandens sluoksnis, kuris traukia toliau nuo kranto, bet ne į dugną.
2. Protrūkio srovė nelabai plati. Jos plotis neviršija 50 metrų, o dažniausiai būna tik 10-20 metrų. Tad nuplaukę 20-30 metrų į šoną, pamatysite, kad išsikapstėte iš bėdos.
3. Srovės ilgis ribotas. Ji greitai nuslopsta, praranda savo jėgas ten, kur bangos pasiekia savo piką ir ima dūžti.