Gamtos Paslaptys ir Reiškiniai:

Viename Tibeto ledyne pastaruosius 15 tūkst. metų vyko tikras virusų vakarėlis. Taip teigia mokslininkai, kuriems lede pavyko atrasti 28 iki šiol nežinomas virusų grupes. Dar daugiau, mokslininkai įspėja, kad ledynams ir toliau tirpstant panašūs virusai gali pasklisti

Šiaurinės Australijos ir Naujosios Gvinėjos vandenyse buvo identifikuotos keturios naujos vaikščiojančių ryklių rūšys. Šių gyvūnų stebėjimai padeda daugiau sužinoti apie neįprastus rifų gyventojus ir regiono ekologinę istoriją.

Dažnai sakoma, kad šuo mieliau badautų, nei ėstų mirusio šeimininko kūną, o štai katė tokių įsitikinimų neturi. Istorijų yra buvę įvairių, tačiau viena yra aišku - katės žmogienos neatsisako.

Gyvūnai gali evoliucionuoti atgal – atgauti protėvių turėtus bruožus. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai neįmanoma, tačiau nauji algoritmai bei genų analizė parodė, kad taip nutiko driežams, varlėms ir netgi žmonėms.

Fizikams užfiksavus aukštos energijos daleles, atkeliavusias iš tokis kosmoso vietos, kur jas aptikti mažai tikėtina, mokslininkai iš karto ėmėsi ieškoti paaiškinimo. Anot ekspertų, tai turėjo būti kažkoks galingas šaltinis – mat tik tai būtų paaiškinęs tokį neįprastą reiškinį.

Teigiama, kad veisimo programos metu iš San Diego zoologijos sodo atgabento Diego nesulaikomas libido padėjo Galapagų salynui priklausančioje Espanjolos saloje gyvenančiai milžiniškų vėžlių rūšiai išlikti.

Naktį iš sausio 9 d., Asunsjono ir Juazeirinho miestuose, Brazilijoje, daugybė žmonių pastebėjo rankos formos debesį.

CNN praneša, kad mokslininkai aptiko didžiausią Rafleziją Indonezijoje džiunglėse, arba, kaip dar ją vadinama „gėlė-monstras“.

Magnetinis šiaurės ašigalis iš savo ankstesnės pastovios vietos Kanados arktinėje dalyje jau kurį laiką juda link Sibiro – pastaruosius du dešimtmečius šis judėjimas vyksta maždaug 55 kilometrų per metus greičiu. Paskutinis Žemės magnetinio lauko modelis, publikuotas JAV Nacionalinio aplinkos informacijos centro (NCEI) ir Britų geologinės apžvalgos, prognozuoja, kad ašigalio judėjimas ir toliau tęsis, bet, tikėtina, mažesniu greičiu – 40 km per metus.

O dabar įsivaizduokite, kaip turėjo nustebti „Bush Heritage Australia“ ekologė Angela Sanders, kai, atidariusi oposumo gyvenamą dėžę, joje aptiko net ne vieną, o dešimtis tokių žaliavorių (taip, jūs perskaitėte teisingai, dešimtis) – visi jie buvo susispaudę kaip silkės statinėje. Bet kuris normalus žmogus, prieš akis išvydęs tokį reginį, pradėtų kelti isterijas ir galbūt netgi apalptų, tačiau tik ne A. Sanders ir jos komanda. Mokslininkai labai apsidžiaugė, nes toks radinys – įrodymas, kad jų bandymai atkurti ekosistemas yra pakankamai veiksmingi ir netgi pranoksta lūkesčius.

Mokslo žurnale „Marine Geology“ Vilniaus, Gdansko, Poznanės ir Liublino universitetų mokslininkai išspausdino straipsnį „Istoriniuose šaltiniuose žinomų Gdansko įlankos, esančios Baltijos jūroje, pakrantės ekstremalių štorminių potvynių nuosėdinis metraštis“.