Gamtos Paslaptys ir Reiškiniai:

Vienas iš nedaugelio vertingiausių planetos rezervatų, kurį stebi UNESCO, yra skaitomas Igvasu nacionalinis parkas, esantis Brazilijos ir Argentinos teritorijose

2020 m. balandžio 3d. atėjo baisios naujienos iš Slovakijos sostinės, Bratislavo. Galima matyti, kad Europa laukia ugnikalnio išsiveržimas, M9.0 ar panašiai, o remiantis dabartiniais „trimito garsais“ ir litosferos įvykių seka – nuotykių galima laukti balandžio antroje pusėje.

Didžiuliai šikšnosparnių pulkai tiesiog miršta danguje ir krenta ant žemės. Ant žemės nukritę šikšnosparniai neturi jokių išorinių sužalojimo požymių, jie tiesiog miršta ore. Tokie baisūs įvykiai pastebimi visame Izraelyje, todėl žmonės baiminasi dėl pasaulio pabaigos ženklų.

Tailando miesto gatvėse įvyko didžiulė beždžionių kova. Tai, kas įvyko, buvo panaši į sceną iš filmo „Beždžionių prisikėlimas“ – alkanos beždžionės „užpuolė“ miestą dėl koronoviruso.

Mokslininkai skelbia, kad apie pusė pasaulio smėlingųjų paplūdimių gali būti prarasta dar iki šio amžiaus pabaigos, jei tik klimato kaitos problema nebus išspręsta.

Prieš tūkstančius metų Sacharos dykuma buvo vešli ir žaliuojanti vieta, labiau panaši į savaną, kurioje klaidžiojo daugybė gyvūnų, o žmonės valgė daug žuvies. Dabartinėje dykumoje buvo didžiulis ežeras. Jis buvo didesnis nei Kaspijos jūra, didžiausias pasaulyje ežeras šiuo metu, skelbia „Live Science“.

1999 m. radiologė Nicola Strickland išvyko atostogauti į Karibų salą Tobagą – tropikų rojų, kuriame yra daugybė egzotiškų ir civilizacijos nepaliestų paplūdimių. Pirmosios atostogų dienos rytą ji ėjo rinkti kriauklių baltame smėlyje, tačiau atostogos greitai pasisuko netikėta linkme, rašo „Science Alert“.

Vien pagalvojus apie galvos trankymą į medžio kamieną, daugeliui gali pradėti skaudėti galvą. Tiesa, geniai gali tai padaryti 20 kartų per sekundę ir nepatirti jokio sužalojimo. Kaip tai įmanoma? Mokslininkai teigia, kad tyrinėdami genius galėsime sukurti geresnes medžiagas, kurios nuo traumų apsaugotų žmogaus galvą.

Sausio mėnesio pradžioje jie paskelbė pranešimą, kuriame išsamiai aprašė, kaip 15 000 metų senumo lede aptiko 28 naujas virusų grupes. Mokslininkai perspėjo, kad dėl klimato pokyčių senovės virusai gali tapti ir šiuolaikinio pasaulio problema.

Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad karvės kalbasi ir pasakoja, kaip jaučiasi. Remiantis Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimais, gyvūnai pasižymi individualiomis balso ypatybėmis ir keičia garso toną priklausomai nuo emocijų.

Ar galite įsivaizduoti čiaudintį dramblį? Toks ilgas straublys šį veiksmą turėtų paversti šiek tiek neįprastu. O gal jie nečiaudi? Kokie kiti gyvūnų karalystės atstovai negali to atlikti?