Pusės smėlėtų planetos paplūdimių gali išnyks iki 2100 m

Mokslininkai skelbia, kad apie pusė pasaulio smėlingųjų paplūdimių gali būti prarasta dar iki šio amžiaus pabaigos, jei tik klimato kaitos problema nebus išspręsta.

Naujame tyrime panaudoti 35 metų palydoviniai pakrančių regionų stebėjimų duomenys, kurie buvo apjungti su daugiau nei 80 metų klimato ir jūros lygio kilimo projekcijomis, ir to pagalba sukurta prognozė, kaip planetos pakrantės trauksis per artimiausius 80 metų.

Mokslininkų modeliai rodo, kad iki 50 procentų smėlingųjų pasaulio paplūdimių gali būti prarasta, jei nebus sumažintos  arba ir toliau į viršų kils šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos.

Netgi per būsimus 30 metų, iki 2050 metų, apie 14 procentų pasaulio smėlio paplūdimių susidurtų su smarkia degradacija.

Vis dėlto, esama ir vilties. O ji skambėtų taip  – „vidutinė emisijų mažinimo politika“, pagal ją ne vėliau kaip iki 2040 metų būtų sumažinamos šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos, padėsiančios išvengti 40 procentų numatomos erozijos.

Paplūdimių išnykimo situacijos rimtumas skirtingose pasaulio vietose taip pat būtų skirtingas.

Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, pagal abu klimato scenarijus, erozijos grėsmė yra ypatingai aukšta ir tarp šių šalių įvardinamos Gambija ir Bisau-Gvinėja, kur, tikėtina, bus prarasta daugiau nei 60 procentų smėlingųjų pakrančių, rašo iflscience.com. 

Kitos šalys, kurios kaip prognozuojama susidurs su vienais didžiausių pokyčių, yra Australija, Kanada, Čilė, Meksikas, Kinija, JAV, Rusija bei Argentina.

„Nors kai kurios smėlio pakrančių dalys didės, daugelyje valstybių apie 80 procentų jų smėlio paplūdimių bus paveikti erozijos. Tos šalys, kuriose smėlio paplūdimiai yra svarbi turistų traukos vieta, susidurs su didžiuliais neigiamais socioekonominiais padariniais. Tokios šalys kaip Australija ir JAV išsiskiria didelėmis smėlio paplūdimių proporcijomis ir jos susidurs su dideliais pokyčiais,“ – aiškino dr. Suzana Ilic, vyresnioji lektorė iš Lankasterio universiteto.

Daugelis šių pokyčių jau yra juntami ir šiuo metu

Ankstesnis tyrimas parodė, kad beveik ketvirtadalis smėlingųjų paplūdimių visame pasaulyje šiuo metu traukiasi daugiau nei 0,5 metro per metus. Tai reiškia, kad jau prarasta daugiau nei 28000 kvadratinių kilometrų paplūdimių teritorija.

Smėlio paplūdimiai yra iškloję apie trečdalį pasaulio pakrančių. Jie yra ypač pažeidžiami jūros lygio pasikeitimams, kadangi per metus ar ištisus dešimtmečius besitęsiantį jūros lygio kilimą jie trauksis kur kas smarkiau, nei olos ar akmeningosios pakrantės, kurios į šiuos procesus sureaguotų tik praėjus dešimtmečiams ar net šimtmečiams.

Daugybė smėlio paplūdimių taip pat yra netoli tankiai apgyvendintų teritorijų – apie 10 procentų visos pasaulio populiacijos gyvena pakrančių regionuose, o smėlio paplūdimiai čia yra tapę svarbia erdve rekreacijai, turizmui ir pramonei.

Nepamirškime ir jų svarbos, kaip gyvenamosios laukinės gamtos buveinės. Be to, paplūdimiai atlieka natūralių barjerų, apsaugančių nuo jūrinių audrų ir ciklonų, vaidmenį.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Nature Climate Change“. Publikuoja Gismeteo.lt