Apžvelgė visos planetos ledo tirpsmą: tempai drastiškai greitėja

Naujasis ledo praradimų visame pasaulyje tyrimas rodo, kad tempas, kuriuo tirpsta planetos ledo sluoksniai bei ledynai, sparčiai greitėja.

Remiantis naująja analize, kuri pirmadienį buvo pristatyta žurnale „Cryosphere“, tarp 1994 ir 2017 metų Žemė prarado apie 28 trilijonus tonų ledo.

1994 m. metinis Žemės ledo praradimas sudarė 0,3 trilijonus tonų. Iki 2017 metų kasmečiai praradimai išaugo iki 1,3 trilijono tonų.

Norėdami išsiaiškinti visą problemos mastą, mokslininkai surinko dešimtmečių palydovinius duomenis apie ledo praradimus, vykstančius skirtingose pasaulio vietose.

Tyrimo metu apjungti duomenys iš 215 000 kalnų ledynų bei poliarinių ledo sluoksnių Antarktidoje ir Grenlandijoje.

Mokslininkai taip pat atsižvelgė į jūros ledo praradimus ir tirpsmą palei ledo šelfus, besidriekiančius palei Antarktidos krantus.

„Per pastaruosius tris dešimtmečius buvo dedamos didžiulės tarptautinės pastangos suprasti, kas vyksta su atskirais Žemės ledo sistemos komponentais ir tame revoliuciją sukėlė palydovai, kurie leidžia mums nuolatos stebėti didžiulius ir nesvetingus regionus, kur ir aptinkamas ledas,“ – pranešime spaudai sakė tyrimui vadovavęs autorius Thomas Slater.

„Mūsų tyrimas yra pirmasis apjungiantis šias pastangas ir pažvelgiantis į visą ledą, kuris prarandamas visoje mūsų planetoje,“ – sakė Slater, Poliarinių stebėjimų ir modeliavimo centro mokslininkas Lidso universitete.

Slater ir jos tyrimo partneriai nustatė, kad daugiau nei du trečdaliai pasaulio ledo praradimų buvo nulemti atmosferos šiltėjimo. 

Kiek mažiau nei trečdalis ledo praradimų, fiksuotų per paskutinius 30 metų, buvo paskatinti vandenyno šiltėjimo. 

Duomenys parodė, kad visų tipų ledai, tarp kurių ir ledynai bei ledo sluoksniai, nuo 1994 metų susidūrė su žymiais praradimais, tačiau su pačiais dramatiškiausiais nuostoliais susidūrė Arkties jūros ledas ir Antarktidos ledo šelfai.

„Jūros ledo praradimai tiesiogiai neprisideda prie jūros lygio kilimo, tačiau jie turi tam netiesioginės įtakos,“ – sakė bendraautorė Isobel Lawrence, tyrėja iš Poliarinių stebėjimų ir modeliavimo centro. „Vienas pagrindinių Arkties jūros ledo vaidmenų yra atspindėti saulės spinduliuotę atgal į kosmosą, kas padeda palaikyti Arktį vėsią.“

„Jūros ledui besitraukiant, vis daugiau saulės energijos yra absorbuojama vandenynų ir atmosferos, dėl ko Arktis šyla greičiau nei bet kuri kita planetos vieta,“ – sakė  Lawrence. „Tai ne tik spartina jūros ledo tirpsmą, bet ir intensyvina ledynų ir ledo sluoksnių tirpimą, kas sukelia jūros lygių kilimą“.

Didelių nuostolių taip pat patyrė ir sausumos ledas. Nustatyta, kad tarp 1994 ir 2017 metų kalnų ledynai prarado 6,1 trilijoną ledo. Grenlandijos ledo sluoksniai prarado 3,8 trilijonus tonų, tuo tarpu Antarktidos ledo sluoksniai – 2,5 trilijonus tonų. Iš viso šie praradimai prie jūros lygio kilimo prisidėjo beveik 3,5 cm. 

Mokslininkų pastangos suprasti ir prognozuoti jūros lygio kilimą, daugiausia buvo sutelktos į poliarinius ledo sluoksnius, tačiau kalnų ledynai nyksta nerimą keliančiu greičiu.

Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos Alpių ledynai ištirps 90 procentų, o tirpstant Himalajams didėja ledynų ežerų potvynių rizika.

„Kalnų ledynai ne tik prisideda prie vidutinio jūros lygio kilimo visame pasaulyje, bet ir yra svarbūs gėlo vandens ištekliai vietos bendruomenėms,“ – sakė tyrimo bendraautorė Inès Otosaka iš Poliarinių stebėjimų ir modeliavimo centro. „Dėl to ledynų traukimasis visame pasaulyje yra labai svarbus tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu“.

Šaltinis: Gismeteo.lt