Klimato kaita Arktyje gali padvigubinti žaibų iškrovų skaičių

Šiauriniame poliaratyje žaibų iškrovos yra ypač retas fenomenas, tačiau globaliam klimatui pradėjus šiltėti, dažnesni tapo ir šie reiškiniai.

Tik 2019 m. žaibas trenkė už 483 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio, kas yra pats šiauriausias istorijoje šio reiškinio pasirodymas.

Naujas tyrimas rodo, kad artimiausiais dešimtmečiais žaibų skaičius turėtų padvigubėti.

Kaip skelbiama „Nature Climate Change“, mokslininkai modeliavo žaibo iškrovų atvejus aukštesnėse platumose ir atrado, kad iki amžiaus pabaigos jų skaičius, tikimasi, išaugs maždaug 100 procentų.

„Mes prognozavome, kaip pasikeis žaibai aukštų platumų borealiniuose miškuose ir Arkties tundros regionuose, Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje,“ – sakė tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Yang Chen iš Kalifornijos universiteto, Irvine. „Žaibų reakcijos dydis mus nustebino, nes prognozuojami pasikeitimai vidurio platumose yra gerokai mažesni“.

Tyrimas apžvelgė žaibų iškrovų dažnio pasikeitimus šiauriausiuose Žemės regionuose tarp 1986 ir 2005 metų. Komanda tai sulygino su kitais klimato faktoriais ir pamatė sąsajas tarp jų.

Panaudoję modelius, apžvelgiančius būsimus klimato kaitos poveikius, jie sukūrė prognozuojamą žaibų mastą šiauriniame pusrutulyje tarp 2081 ir 2100 metų. Jie išvydo, kad keliaujant kuo toliau į šiaurę, tuo labiau išauga žaibų smūgių dažnis.

Pradinis šio tyrimo taškas buvo visai ne žaibai, o gaisrai. Visų pirma, komanda apžvelgė 2015 metų miškų gaisrų atvejus Aliaskoje. Tais metais 770 gaisrų metu išdegė 5,1 milijonai akrų tundros ir miškų, o visi šie metai tapo baisiausiais per visą valstijos istoriją.

„Dėl rekordinio gaisrų skaičiaus, 2015 buvo išskirtiniai gaisrų metai,“ – sakė tyrimo bendraautorius James Randerson, profesorius iš Kalifornijos universiteto. „Mes pagalvojome, kad už tokį rekordinį įžiebtų gaisrų skaičių gali būti atsakingi žaibai“.

Sąsaja tarp žaibų ir gaisrų nerimą kelia dėl daugybės skirtingų priežasčių. Didžiulė Šiaurinio poliaračio dirvožemio teritorijos dalis yra amžinasis įšalas – daugybę metų užšalusi žemė, kurioje sukaupta didžiuliai organinės anglies kiekiai, kuriam dabar dėl daugybės veiksnių gresia atitirpimas.

Žaibai ir sausesnės sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę. Tai veda link dar daugiau įšalo tirpimo, daugiau anglies dioksido ir metano išsiskyrimo į atmosferą, kas savo ruožtu didins globalų šiltėjimą.

Ir remiantis šiuo darbu, tai didina žaibų dažnį. Taip užsisuka nerimą keliantis užburtas ratas. Komanda viliasi kad jų modelis paskatins labiau stebėti žaibų iškrovas ir gaisrus Arktyje.

Tekstas perpublikuojamas iš gismeteo.lt

© Michael Hutter | Pixabay