Gamtos Paslaptys:

Mokslo žurnale „Marine Geology“ Vilniaus, Gdansko, Poznanės ir Liublino universitetų mokslininkai išspausdino straipsnį „Istoriniuose šaltiniuose žinomų Gdansko įlankos, esančios Baltijos jūroje, pakrantės ekstremalių štorminių potvynių nuosėdinis metraštis“.

Mokslininkai teigia aptikę penktąją gamtos jėgą – jėgą, kuri žmoniją priartina žingsniu arčiau supratimo, kaip veikia Visata. „X17 gali būti dalelė, jungianti mūsų matomą pasaulį su tamsiąja medžiaga“, – CNN sakė tyrimo vadovas. Dalelė taip pavadinta dėl to, kad jos masė siekia 17 megaelektronvoltų.

Gyvačių evoliucija jau daugelį metų intriguoja mokslininkus – nes žinoma, kad šie sudėtingi stuburiniai gyvūnai kadaise turėjo galūnes, tik ilgainiui prisitaikė gyventi be jų. Tačiau pakankamai riboti iškasenų ištekliai iki šiol neatspindėjo to, kaip įvyko šis perėjimas – nuo pat tų laikų, kai gyvatės išsivystė Juros periode, prieš 163–174 milijonus metų.

Kinijoje, vieno kaimo lankytoja buvo apstulbusi, pamatė žuvį žmogaus veidu. Jos padarytas vaizdo įrašas internete tapo itin populiarus.

Palydovinė nuotrauka, kurią užfiksavo Australijos meteorologijos tinklalapis „Weatherzone“, iliustruoja oro raibuliavimus tolyn nuo sausumos per vandenyną.

Klimato kaita yra priežastis, dėl kurios žmonijai reikalinga maisto revoliucija. Dėl dažnėjančių sausrų, potvynių, parazitų ir ligų mūsų kasdien vartojami augaliniai ar gyvuliniai produktai jau po vienos ar kelių kartų gali tapti istorinėmis, pažįstamomis tik iš archyvinių nuotraukų. Klimato kaita grėsmę kelia jautienai, žuviai, vynui, šokoladui ir kitiems mūsų mėgstamiems dalykams

Brazilijos miškuose gyvenantis paukštis baltasis varpininkas (Procnias albus) oficialiai įregistruotas kaip garsiausias pasaulyje giesmininkas. 125,4 decibelo siekiantis patino kvietimas poruotis gali perrėkti roko koncertus ir grandininius pjūklus. Apie žmogaus klausai saugios ribos (85 db) viršijimą net kalbos nėra

Nors mokslininkai dažniausiai kalba apie unikalius delfinų, šimpanzių ar aštuonkojų gebėjimus, vis dažniau tiriamos ir kiaulės. Pasirodo, šie gyvūnai yra socialūs ir moka priimti gana racionalius sprendimus. Mokslininkai Prancūzijoje pirmą kartą nufilmavo, kaip kiaulės pasinaudoja įrankiais.

Jakutija yra laikoma Rusijos deimantų sostine, todėl tikriausiai nieko keisto, kad šis unikalus brangakmenis buvo surastas būtent ten. Iš karto reikėtų pasakyti, kad jo vertė nėra žinoma. Deimantų vertę diktuoja rinka - šis deimantas kainuos tiek, kiek žmonės bus linkę už jį mokėti.

Retas ir mirtinas grybas – vienintelis, galintis apnuodyti žmogų šiam vien prisilietus – ką tik aptiktas ten, kur niekas nesitikėjo – Kvinslando priemiestyje, tolimojoje Australijos šiaurėje. Mažiausias prisilietimas prie šio grybo (ar minimalaus kiekio suvartojimas) sukelia odos lupimąsi, plaukų slinkimą, smegenų susitraukimą ir daugybę kitų bauginančių bei galimai mirtinų simptomų.

Nors trikojų gyvūnų gamtoje nėra, įvairūs gyviai ilsisi užimdami „trikojo“ poziciją, kai svorį padeda išlaikyti ne tik kojos, bet ir uodega ar snapas. Pavyzdžiui, surikatos ar kengūros į žemę atsiremia uodega, o kai kurie paukščiai ant medžių šakų išsilaiko pasinaudodami ir snapu. Įdomu ir tai, kad netgi kai kurios žuvys turi tris smaigus, išsikišančius iš pelekų ir uodegos. Jos žuvys panaudoja norėdamos prisitvirtinti prie vandenyno dugno.