Keli įdomūs faktai apie flamingus - kodėl jie stovi ant vienos kojos, iš kur ta rožinė spalva ir kuo ypatingi jų snapai?

Flamingai - tai gerai žinomi dideli paukščiai, gyvenantys šiltesnėse pakrantėse. Maisto jie ieško sekliuose vandenyse, kur turistai juos dažniausiai ir pastebi. Ir pastebėti juos lengva dėl rožinės spalvos ir keistos stovėsenos ant vienos kojos.

Pasaulyje gyvena ne viena flamingų rūšis. Jie paplitę Pietų Amerikoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione. Ne visi flamingai yra tokie ryškiai rožiniai. Kai kurie yra raudoni (ypač Amerikos žemyne), kiti - beveik balti. Flamingų jaunikliai apskritai turi pilkus pūkus, mat flamingams neįprastą jų spalvą suteikia maistas.

Tiksliau - įvairios krevetės ir juose esantys pigmentai. Kai kurių rūšių flamingų sveikatą galima įvertinti pagal jų spalvą - kuo ryškesnė rožinė ar net raudona spalva, tuo flamingas yra sveikesnis. Tačiau flamingai taip pat valgo dumblius ir kai kuriuos augalus - iš esmės jie yra visavalgiai.

Flamingai maisto ieško sekliuose vandenyse. Kartais juos galima pamatyti įbridusius į vandenyną, bet dažniau šiuos paukščius surasite didesnėse balose, likusiose po atoslūgio. Kadangi flamingai yra ilgakojai paukščiai, maisto jie ieško stipriai pasilenkę. Būtent dėl to jų snapai yra tokios keistos formos - geriausiai jie veikia aukštyn kojomis. Flamingo snapas yra pritaikytas gruntui filtruoti, kad į virškinimo traktą patektų daugiau valgomų nei nevalgomų objektų.

Tuo tarpu maži flamingai turi pasikliauti suaugusiųjų pagalba. Ir tėvas, ir mama mažyliui duoda pieno. Na, ne visai pieno - gūžio pienas yra kiek kitokios išskyros, tačiau jose yra daug riebalų, baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių.

Flamingai gyvena didelėse kolonijose. Jos padeda ir poruotis, ir apsiginti, ir susirasti maisto. Mokslininkai pastebi, kad ir patinai, ir patelės vienodomis sąlygomis ieško poros - tai gamtoje yra neįprasta. Kitų rūšių patinėliai turi demonstruoti šokius ir spalvingas plunksnas, o flamingai šoka nepriklausomai nuo lyties. Ir lizdus prižiūri drauge.

Flamingai dažnai matomi stovintys ant vienos kojos. Mokslininkai negali tiksliai paaiškinti tokio elgesio priežasčių. Anksčiau buvo manoma, kad taip flamingai saugo kūno temperatūrą, mat vanduo gali būti labai šaltas. Tačiau jie taip elgiasi nepriklausomai nuo vandens temperatūros. Dabar manoma, kad flamingai tiesiog ilsisi. Kelio sąnarys yra tarsi surakinamas, pakelta koja yra užfiksuojama ir flamingui beveik nereikia raumenų pastangų išlaikyti stovėseną ant vienos kojos.

Flamingai ypatingai retai užklysta ir į Lietuvą. Susipainioję flamingai čia atvyksta su gandrais. Didysis flamingas Lietuvoje yra pastebėtas Kauno mariose, Trakų ežeruose ir kai kuriose vietose. Flamingams sunku ištverti žiemą, todėl reikia tikėtis, kad jie greitai iš čia patraukia į pietus. Tačiau mokslininkai vis labiau įsitikina, kad kraginiai (Lietuvoje gyvena 5 rūšys) yra flamingų giminaičiai.

Rašo technologijos.lt