Jeloustouno išsiveržimo pasekmės

Prieš kelias dienas iki sprogimo žemės pluta virš supervulkano pakils per kelias dešimtis, o gal ir šimtus metrų. Dirvožemis įkais iki 60-70 laipsnių. Atmosferose staigiai padidės sieros vandenilio ir helio koncentracija.

Pirmasis išsiverš vulkaninių pelenų debesis, kuris pakils į atmosferą iki 40-50 kilometrų aukštį. Tada pradės veržtis lava, kurios gabalai bus išmetami į didžiulį aukštį. Krisdami atgal, jie padengs milžinišką teritoriją. Sprogimą lydės itin galingas žemės drebėjimas ir lavos srautai, kurių greitis sieks kelis šimtus kilometrų per valandą.

Pirmosiomis naujo išsiveržimo valandomis bus viskas sugriauta 1000 kilometrų spinduliu nuo epicentro. Taigi, tiesioginiame pavojuje atsiduria praktiškai viso šiaurės vakarų (Sietlas) regiono ir dalies Kanados (Kalgaris, Vankuveris) gyventojai.

10 000 kvadratinių kilometrų teritorijoje įsisiautės įkaitusio purvo srautai, taip vadinama piroklastinė banga. Šis pats mirtiniausias išsiveržimo produktas susidaro kai aukštai į atmosferą išsiveržusios lavos slėgis susilpnėja ir dalis stulpo užgriūva apylinkes milžiniška lavina, kuri degina viską, kas pasitaiko jos kelyje. Esant didesnei nei 400 laipsnių temperatūrai, žmonių kūnai paprasčiausiai išvirs, raumenys atsiskirs nuo kaulų.

Karštas purvas užmuš apie 200 00 žmonių jau pirmosiomis minutėmis po išsiveržimo. Be to, didžiulių nuostolių pridarys žemės drebėjimų ir cunamių serijos, kurios lydės sprogimą. Jos pareikalaus jau dešimčių milijonų aukų visoje planetoje. Tai su sąlyga, kad Šiaurės Amerikos kontinentas apskritai nenugrims į jūros dugną kaip Atlantida.

Paskui vulkano pelenų debesis ims plėstis į visas puses, per parą laiko nelaimės zonoje atsidurs visa JAV teritorija iki Misisipės. Vulkaniniai pelenai – irgi labai pavojingas reiškinys. Pelenų dalelės tokios smulkios, kad nuo jų neapsaugo nei marlinės kaukės, nei respiratoriai. Patekę į plaučius, pelenai susimaišo su gleivėmis, sukietėja ir pavirsta cementu.

Dėl pelenų iškritimo mirtina grėsmė iškils teritorijoms, esančioms už tūkstančių kilometrų nuo vulkano. Kai pelenų sluoksnis pasieks 15 cm storį, stogų apkrovimai viršys ribą ir pastatai ims griūti. Pagal apskaičiavimus, nuo 1 iki 50 žmonių kiekviename pastate žus iš karto arba patirs rimtas traumas. Tai taps pagrindine mirčių priežastimi srityse, kurias aplenkė piroklastinė banga. Pelenų sluoksnis aplink vulkaną bus ne mažesnis kaip 60 centimetrų.

Storu pelenų sluoksniu pasidengs faktiškai visa JAV teritorija – nuo Montanos, Aidaho ir Vajomingo, kurie bus nušluoti nuo žemės paviršiaus, iki Ajovos ir Meksikos įlankos. Ozono skylė virš žemyno pasieks tokį dydį, kad radiacijos lygis priartės prie to, kuris buvo Černobylyje. Visa Šiaurės Amerika bus išdeginta. Rimtai nukentės ir pietinė Kanada.

Jeloustouno gigantas išprovokuos kelių šimtų paprastų vulkanų išsiveržimus visame pasaulyje. Dar viena mirčių priežastimi taps apsinuodijimai. Išsiveržimas tęsis kelias paras, o žmonės ir gyvūnai ims žūti jau nuo uždusimo ir apsinuodijimo sieros vandeniliu. Per tą laiką oras vakarinėje Amerikoje bus taip apnuodytas, kad žmogus negalės juo kvėpuoti ilgiau kaip 5-7 minutes.

Tūkstančiai kubinių kilometrų pelenų, kurie bus išmesti į atmosferą, po 2-3 savaičių persikels per Atlantą bei Ramųjį vandenyną, o po mėnesio uždengs saulę visoje planetoje.

BRANDUOLINĖ ŽIEMA

Kitados rusų mokslininkai nustatė, kad baisiausia globalinio atominio konflikto pasekme taps taip vadinama branduolinė žiema. Tas pats nutiks ir po supervulkano išsiveržimo.

Iš pradžių nesiliaujantys rūgščių lietūs sunaikins visus pasėlius ir derlius, užmuš gyvulius ir pasmerks išlikusius žmones badui. Po dviejų savaičių nuo tos dienos, kai saulė pasislėps už dulkių debesų, oro temperatūra ties žemės paviršiumi nukris įvairiuose regionuose iki 15-50 laipsnių žemiau nulio. Vidutinė temperatūra sieks 25 laipsnius žemiau nulio.

Nuo šalčio labiausiai nukentės šalys „milijardierės“ – Indija ir Kinija. Ten jau per artimiausius mėnesius po išsiveržimo žus iki pusantro milijardo žmonių. Iš viso per pirmuosius mėnesius po kataklizmo žus iki trečdalio planetos gyventojų.

Žiema truks nuo pusantrų iki keturių metų. To pakaks, kad visiems laikams pasikeistų gamtinis planetos balansas. Kadangi augalai dalyvauja deguonies gamyboje, planetoje taps sunku kvėpuoti. Gyvūnija žus nuo šalčio, bado ir epidemijų. Žmonijai teks slapstytis po žeme ne mačiau kaip tris-keturis metus.

Šiaurės Amerikos gyventojų išgyvenimo šansai minimalūs. Apskritai vakarų pusrutulio gyventojai bus beveik visiškai išnaikinti. Daugiausiai šansų turi centrinė Eurazijos dalis. Mokslininkų apskaičiavimais, daugiausiai žmonių išgyvens Sibire ir Rusijos europinės dalies rytuose. Šios teritorijos išsidėsčiusios ant seismiškai stabilių platformų, pakankamai nutolusios nuo sprogimo epicentro ir cunamių.

NEŠLOVINGAS JAV SODOMOS GALAS

Jeigu amerikiečių vyriausybė suvokia problemą, tai kodėl nieko nedaro? Kodėl iki šiol duomenys apie artėjančią katastrofą nepasiekė plačiosios publikos?

Į pirmą klausimą atsakyti nesudėtinga: užkirsti kelią būsimam sprogimui nei Amerika, nei visa žmonija negali. Dėl to Vašingtone ruošiamasi blogiausiam variantui. Analitikų iš CŽV nuomone, per katastrofą žus du trečdaliai gyventojų, bus sunaikinta ekonomika, dezorganizuotas transportas ir ryšiai. Beveik visiškai žlugus tiekimams, karinis potencialas sumažės iki lygio, pakankamo tik tvarkos palaikymui šalyje.

Kai dėl gyventojų informavimo, tai valdžia pripažino jį netikslingu. Ištiso žemyno išgelbėjimas – praktiškai neišsprendžiamas uždavinys. Gyventojų skaičius JAV artėja prie 300 milijonų. Tiek žmonių paprasčiausiai nebus kur dėti, juo labiau kad po katastrofos normalių teritorijų planetoje nebeliks. Kiekvienai valstybei iškils didžiulės problemos ir aštrinti jų priimant dešimtis milijonų pabėgėlių niekas nepanorės.

Tokias išvadas padarė Mokslo taryba prie JAV prezidento. Išeitis tarybai priklausančių veikėjų nuomone yra viena – palikti daugumą gyventojų likimo valiai ir pasirūpinti kapitalų, karinio potencialo ir elito išsaugojimu. Dėl to prieš kelis mėnesius iki sprogimo iš šalies išveš mokslininkus, kariškius, aukštųjų technologijų specialistus ir, suprantama, milijardierius. Paprastiems milijonieriams teks gelbėtis patiems. Paprasti gi žmonės bus palikti likimo valiai.

KUR DĖTI PAPRASTUS AMERIKIEČIUS

Ne per seniausiai pasirodė informacija, kad JAV vyriausybė neva siūlo mokėti užsienio šalims po 10 milijardų dolerių per metus dešimties metų bėgyje, jeigu tos šalys sutiks suteikti skubų prieglobstį amerikiečiams, kai ims veržtis vulkanas.

Afrikos Nacionalinis Kongresas ir Pietų Afrikos vyriausybė jau gavo JAV užklausą, pagal kurią PAR dešimt metų gaus po 10 milijardų kasmet mainais į tai, kad suteiks laikiną prieglobstį milijonams amerikiečių. Tarp kitų šiame plane minimų šalių dar galima paminėti Braziliją, Argentiną ir Australiją.

PAR vyriausybė nutarė atmesti JAV prašymą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai daktaras Sifo Matvevė (Matwetwe) pareiškė, kad PAR „netaps dalimi plano, kadangi esama rizikos, jog milijonai baltųjų amerikiečių per nepaprastą situaciją bus pasiųsti į mūsų šalį ir mes laikome tai grėsme juodajai nacionalinei kultūrai ir savitumui… Mes su supratimu žvelgiame į Amerikos problemą dėl Jeloustouno, tačiau mes turime savų problemų Pietų Afrikoje. Amerikoje gyvena 200 milijonų baltųjų ir jei pernelyg daug jų persikels į Pietų Afriką, tai destabilizuos situaciją šalyje ir galbūt netgi reanimuos apartheidą. Pietų Afrika neparsiduoda“.

DIEVE, SAUGOK LIBERIJĄ

Aukščiau išdėstyta informacija tapo žinoma amerikiečių mokslininko ir žurnalisto Hovardo Hakslio pastangomis. Jis užsiima Jeloustouno vulkano problemomis nuo 9 dešimtmečio, yra užmezgęs ryšius geofizikų sluoksniuose, kaip nemažai kitų žurnalistų buvo susijęs su CŽV ir laikomas pripažintu autoritetu mokslo sluoksniuose. Supratęs, kur ritasi šalis, Hakslis ir jo bendraminčiai įkūrė Civilizacijos gelbėjimo fondą. Jų tikslas – įspėti žmoniją apie artėjančią katastrofą ir suteikti šansą išgyventi kiekvienam, o ne vien elito atstovams. Per keletą metų Fondo darbuotojai atkapstė gausybę informacijos. Tarp viso kito jie išsiaiškino, kur būtent iškeliaus amerikiečių visuomenės grietinėlė po katastrofos.

Gelbėsis jie Liberijoje, nedidelėje valstybėje Afrikos vakaruose, tradiciškai plaukiančioje JAV politikos farvateryje. Jau kelis metus į tą šalį plaukia didžiuliai pinigų srautai. Ten nutiestas puikių kelių tinklas, pastatyti aerouostai ir, kaip tvirtinama, sukurta išsišakojusi gilių ir prabangiai įrengtų bunkerių sistema. Juose JAV elitas ir ruošiasi slėptis keletą metų, kol situacija stabilizuosis ir jie pradės atkurti savo įtaką pasaulyje. Matomai šiam planui reikėtų priskirti ir Paskutinio Teismo saugyklos statybą Norvegijoje. Tai milžiniškas šarvuotas seifas Špicbergeno uolynuose, pastatytas už Amerikos milijardierių pinigus ir skirtas saugoti daugumos augalų rūšių sėklas.

Galbūt būtent dėl to Baltieji rūmai ir Mokslo taryba šiuo metu mėgina išspręsti neatidėliotinus karinius uždavinius. Artėjančią katastrofą dauguma religingų žmonių palaikys Dievo bausme Amerikai ir atsiras nemažai tokių, kurie panorės pribaigti „šėtoną“, kol judėjiškas-protestantiškas „elitas“ laižysis žaizdas. Geresnio preteksto džichadui nesugalvosi.

Galbūt tai viena iš priežasčių, dėl kurių pradedant 2003 metais atakuojama visa eilė musulmoniškų šalių ir naikinamas jų karinis potencialas. Problema slypi tiktai tame, kad dėl tokios agresyvios politikos Amerikos priešų skaičius tik dar labiau didėja.

ŠIEK TIEK SKAIČIŲ

Dar 2006 metais BBC pažymėjo, kad supervulkanai gali pražudyti milijardus žmonių ir ištuštinti kontinentus. Jeloustouno išsiveržimas bus 2500 kartų galingesnis nei paskutinis Etnos išsiveržimas.

Jeloustouno kaldera išmes 15 kartų daugiau pelenų, nei Krakatau, sunaikinęs 36 000 žmonių.

Dėl pelenų uždangos matomumas sumažės iki 23-30 centimetrų.

Į susiformavusią po katastrofos kalderą tilptų toks miestas kaip Tokijas – pats didžiausias pasaulio miestas pagal plotą.

Totalinio visa kas gyvo sunaikinimo spindulys pirmosiomis minutėmis po išsiveržimo sieks 1200 kilometrų.

Vulkano išsiveržimo galia prilyginama 1000 atominių bombų, susprogdintų tuo pačiu momentu, galiai.

Po katastrofos liks gyvas tik 1 iš 1000 planetos gyventojų.