Jėzaus Kristaus veido antropologinės rekonstrukcijos

Ant kryžių, rožančių, paveiksluose ir skulptūrose Jėzus Kristus dažniausiai vaizduojamas kaip liesas vyras su ilgais, tiesiais šviesiai rudos spalvos plaukais, tačiau iš tiesų jis atrodė visai kitaip. Tokią išvadą priėjo antropologinės rekonstrukcijos ekspertas Richardas Neave'as.

Anot jo, Jėzus veikiausiai turėjo tamsesnius, trumpesnius, garbanotus plaukus ir vešlią barzdą. Jo veidas buvo platus, rusvas, akys – tamsios.

Jėzaus veidą R.Neave'as atkūrė išanalizavęs semitų kaukoles, pasinaudodamas moderniausiomis šių laikų rekonstrukcijos technologijomis. Specialisto teigimu, tokie bruožai buvo būdingi žydams iš Artimųjų Rytų, gyvenusiems Galilėjoje (šiaurės Izraelis).

R.Neave'o teigimu, Jėzus veikiausiai buvo apie 1,5 metro ūgio ir svėrė apie 50 kg. Tamsesnį įdegį ir daugiau raumenų, nei kitų menininkų atvaizduose, tyrėjų komanda parinko atsižvelgdami į tai, kad iki 30-ies jis dirbo lauke, nes buvo dailidė.

Biblijoje – tik užuominos

R.Neave'as pabrėžia, kad šis portretas atitinka suaugusio vyro, gyvenusio tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kaip Jėzus, atvaizdą. Visgi kiti ekspertai sutaria, kad tai yra gerokai tikslesnis Jėzaus atvaizdas nei daugumos menininkų kūriniai.

Kadangi Jėzaus palaikų nėra išlikę, o Naujajame Testamente trūksta fizinių jo apibūdinimų, menininkai iki šiol rėmėsi savo vaizduote, gandais ir kitų to meto gyventojų išvaizda.

R.Neave'as Jėzaus veidą atkūrė naudodamasis antropologinės rekonstrukcijos technika bei atsižvelgdamas į Biblijoje pateikiamus informacijos fragmentus.

Evangelijoje pagal Matą nurodoma, kad Jėzus priminė kitus savo mokinius. Taigi R.Neave'o vadovaujama komanda nuskenavo trijų maždaug tuo metu gyvenusių semitų kaukoles, kurias anksčiau buvo radę Izraelio archeologai, ir, panaudoję kompiuterinę tomografiją, iš fragmentų atkūrė jų kaukolių struktūrą. Vėliau, panaudoję specialias programas, apskaičiavo veido raumenų, odos formą.

Sujungę visus šiuos duomenis jie sukūrė trimatį skaitmeninį veido atvaizdą. Žinoma, kaukolių analizė nepateikė duomenų, kokios spalvos buvo Jėzaus akys, veido oda ar plaukai. Taigi R.Neave'as su komanda tyrinėjo meno kūrinius iš įvairių archeologinių vietovių, kurie buvo pagaminti prieš parašant Bibliją. Atsižvelgdama į juos, tyrėjų komanda priėjo išvadą, kad Jėzaus akys buvo tamsios, taip pat jis turėjo barzdą – kaip ir daugelis to meto žydų.

Renesanso menininkai mėgo Jėzų vaizduoti kaip vyrą su ilgais tiesiais plaukais, tačiau Biblijoje pateikiama užuominų, kad jo plaukai turėjo būti trumpi. Apaštalas Paulius rašė, kad vyrui yra gėda turėti ilgus plaukus.

Tiesa, tai – diskutuotinas klausimas, kadangi Turino drobulėje, kuri tradiciškai laikoma Jėzaus Kristaus įkapėmis, matomi ilgų, tiesių plaukų įspaudai.

R.Neave'as taip pat yra atkūręs kitų istorinių asmenybių veidus, pavyzdžiui, Aleksandro Makedoniečio tėvo, Makedonijos karaliaus Pilypo II, Frigijos karaliaus Mido.