Ką daryti sušalus?

Atvėsus orui, pučiant šaltam vėjui atsiranda nušalimų ir kūno atšalimo pavojai. Nušalimų tikimybė didėja apsirengus nepritaikytais šaltam orui ir ankštais drabužiais, nepavalgius, esant mažai kūno masei (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), išgėrus alkoholio, kavos, sergant diabetu, esant pažeistai sausai jautriai odai (dermatitas), netekus skysčių, kontaktuojant su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo), išgėrus šaltų skysčių.

Odos pakitimai atsiranda ne iškart, o praėjus keletui valandų – atšalusi oda parausta, patinsta, pasidaro šiurkšti, mažėja jautrumas, niežti, gali atsirasti mazgeliai, pūslelės. Jei sušalusios rankos, plaštakų oda melsvai rausva, šalta, piršai patinę.

Lengvo paviršinio nušalimo požymiai - pakitimai matomi iškart – jei pastebėjote odoje baltas nejautrias dėmes, tuoj pat grįžkite į šiltą patalpą.

Gilus nušalimas – oda sustingusi, kieta, balta. Pakenkiami gilieji odos sluoksniai, galima įtarti ir raumenų sušalimą.

Ilgai būnant šaltame ore gali atšalti visas kūnas, sumažėja kūno temperatūra( hipotermija). Pradžioje atsiranda drebulys ( taip kūnas gamina šilumą), vėliau paviršinės kraujagyslės susitraukia, oda ir galūnės pabąla, atšąla, taip šiluma taupoma gyvybiškai svarbiems vidaus organams, galiausiai labai sulėtėja medžiagų apykaita, pakenkiamos smegenys, atsiranda vangumas, sąmonės pritemimas. Hipotermija laikoma, kai kūno temperatūra žemiau 35 laipsnių pagal Celsijų – tada prasideda drebulys- pasistenkite kaip galima greičiau grįžti į šiltą patalpą, pajudėkite, išgerkite šiltų skysčių.

Jei labai šąla rankos ar kojos, stenkitės judinti pirštus, rankas susikiškite į kišenes . Įtarus, kad nušalo kojos, neleiskite pačiam eiti, neškite. Esant paviršiniams nušalimams ar įtariant nuožvarbas, šildykite nušalusią vietą. Jokiu būdu netrinkite ir nenaudokite sausos šilumos (šildytuvų), nes galimas dar didesnis pažeidimas. Šildyti reikia palaipsniui, geriausia šiltu vandeniu ( vanduo turi būti nekarštas sveikai kūno daliai). Jei nušalo rankos ar kojos – pamerkti į indą su drungnu vandeniu, vandeniui vėstant, pripildinėti šilto, tik ne tiesiai ant pažeisto paviršiaus. Jei atšildėte nušalusią dalį, būtinai turite ją laikyti šiltai – būti šiltoje patalpoje, jei tai galūnė – apsukti šilta medžiaga, antraip bus dar žymesnis pažeidimas. Jei negarantuojate, kad tą galėsite padaryti, geriau neatšildykite. Odą galima patepti riebiu kremu. Jei šildant atsiranda pūslių - toliau nešildyti, uždėti sterilų tvarstį. Šildyti reikia kol oda suminkštėja ir grįžta jautrumas. Atšildžius paprastai pradedamas jausti skausmas – sugirdykite ibuprofeno ar paracetamolio.

Hipotermijos atveju pirmiausia reikia nukentėjusįjį perkelti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus drabužius, nuauti batus, nuimti kojines, šiltai apkloti, atsigulti šalia arba šildyti termoforais , buteliais su šiltu vandeniu. Pagrindinis principas – atšildyti palaipsniui. Jei žmogus sąmoningas, duokite gerti šilto saldinto vandens ( kava, arbata netinka). Fiziniai pratimai nerekomenduojami, nes suintensyvėjus kraujotakai, šaltas kraujas grįš į gyvybiškai svarbius vidaus organus ir gali juos pakenkti, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Reikėtų atskirai paminėti akių pakenkimus. Kai pučia stiprus ir šaltas vėjas, galimas ragenos nušalimas. Kartais apšąla blakstienos. Baltas sniegas gerai atspindi šviesą, kuri gali sukelti regos sutrikimus. Net debesuotą dieną, pūgos metu gali būti pažeistos akys.

Įtariant akies audinių nušalimą, uždėkite šiltas rankas ant akių kol ištirps ledas nuo blakstienų ir pajusite šilumą, tada pridenkite akis (užriškite raištį). Netrinkite akių. Šviesai pažeidus akis, simptomai atsiranda ne iškart, o po 8 – 12 val. - akys sausos, skauda mirksint, būna paraudimas, šviesa paūmina skausmą. Gydoma šaltais kompresais, reikia būti tamsioje aplinkoje.

Protingai džiaukitės žiemos malonumais, saugokite save ir savo vaikus!