Ką reikia žinoti apie gydomąją bado dietą

Tiek stiprioji, tiek dailioji lytis nori atrodyti patraukliai, turėti idealią figūrą ir žavėti aplinkinius. Tačiau sukaupti nereikalingų kilogramų daug paprasčiau, negu jų atsikratyti...

Gerai tai ar blogai, tačiau iš daugybės lieknėjimo būdų negalima išskirti nė vieno, kuris organizmui būtų visiškai nekenksmingas. Badavimas – ne išimtis. Vienintelis jo privalumas yra greitas svorio kritimas, tačiau visiškas maisto atsisakymas nepraeis be pasekmių. Gali būti, kad tai sukels labai rimtų sveikatos problemų.

Pradėkime nuo gerų žinių: bado dieta tikrai padeda sulieknėti. Tačiau tik gydomoji, ir tai tik prižiūrint specialistui. Jis turi jums rekomenduoti, kaip prieš gydomąją bado dietą išvalyti savo organizmą. Paprastai rekomenduojama valyti storąją žarną (paprasčiau tariant, daryti klizmą). 4–6 praplovimai padės išvengti kenksmingų medžiagų įsiurbimo. Pirmoje gydomojo bado stadijoje netenkama nuo 100 g iki 1 kg svorio per dieną, tad numesti per savaitę 5–6 kg yra visiškai realu.

Labiausiai paplitęs gydomosios bado dietos tipas – „šlapias“ badas. Tai reiškia, kad žmogus visiškai atsisako maisto, tačiau vartoja neribotą kiekį vandens. Pagal trukmę bado dieta skirstoma į trumpą (1–2 dienos), vidutinio ilgumo (3–7 dienos) ir ilgą (7–40 dienų). Jeigu neturite patirties, pastarųjų dviejų tipų geriau atsisakyti, o ir pirmas nėra toks jau malonus. Ar jūsų organizmas pripažins tokį racioną, kuriame – tik vanduo? Savavališkų veiksmų imtis negalima – tai gali baigtis netgi mirtimi. Prieš ryžtantis šiam žingsniui, būtina pastudijuoti literatūrą šia tema ir pasikonsultuoti su specialistu.

Kodėl gelbsti badavimas?

Trumpam susimąstykite: kodėl ir nuo ko mes priaugame svorio? „Nuo maisto!“, atsakys daugelis. O kada mes persivalgome? Neretai taip nutinka dėl streso – vieniems tuo tarpu apetitas išnyksta visiškai, kiti gi ieško paguodos ir nusiraminimo šaldytuve. Be to, kad padidėja žmogaus kūno masė, taip pat sutrinka ir normali vidaus organų veikla, todėl pablogėja savijauta ir nuotaika. Jis vėl patiria stresą ir ima suvartoti dar daugiau maisto. Būtent dėl šios priežasties badavimą galima drąsiai laikyti gydomuoju – šis metodas padeda atkurti normalią vidaus organų veiklą ir pakeisti požiūrį į sveikatą. Tie, kurie ją išbandė, dažniausiai pripažįsta, kad po to ėmė valgyti tam, kad gyventų, o ne atvirkščiai.

Privalumai norintiems sulieknėti

Kokius bado dietos privalumus galima išskirti tiems, kurie nori sulieknėti? Pradėkime nuo to, kad daugumos dietų poveikis būna trumpalaikis. Jeigu gi badaujama siekiant išsaugoti ar pagerinti sveikatą, tai padeda ilgam (o gal net ir visam gyvenimui) išlaikyti pasiektus rezultatus. Be to, gydomojo bado metu nutirpę kilogramai nekelia grėsmės organizmui. Daugelis žmonių pabrėžia, kad jiems lengviau iškęsti visišką maisto atsisakymą, negu laikytis monodietos arba iškrovos dienų.

Privalumas ir tai, kad oda nenukąra (ši taisyklė negalioja pagyvenusiems žmonėms), o savijauta pastebimai pagerėja. Pilnumo jausmas mąžta, tuštinimasis ir kraujospūdis normalizuojasi, kvėpavimas tampa normalus, atsiranda lengvumo jausmas ir judesių laisvė.

Naudingi patarimai

Atminkite, kuo daugiau žmogus turi nereikalingų kilogramų, tuo greičiau krinta jo svoris. Būtent todėl lengviau numesti 20 kg, o ne 5. Lengviau svoris tirpsta tiems, kurie bado metu daugiau miega, o ne tiems, kurie yra fiziškai aktyvūs. Jeigu norite išmėginti šį metodą, jums bus ne pro šalį apsilankyti saunoje – kilogramai nutirps greičiau.

Pagrindiniai lieknėjimo principai

• Jeigu ketinate badauti, būtinai prieš tai apsilankykite pas gydytoją. Kad ir kaip norėtumėte sulieknėti, atminkite, kad svarbiausia yra jūsų sveikata.
• Dieną prieš badą paruoškite savo organizmą: atsisakykite stiprios arbatos ir kavos, gyvulinės kilmės baltymų (mėsos, žuvies, pieno, kiaušinių) ir riebalų. Maistas turi būti kaip galima lengvesnis. Nereikia vakare valgyti „atsargai“. Kitą rytą patartina pasidaryti klizmą arba išgerti laisvinamųjų.
• Jeigu badas baigiasi, nereiškia, kad galima iš karto grįžti prie įprasto maisto – jūsų skrandis ir žarnynas tam dar nepasiruošę. Perėjimas turi būti laipsniškas.
• Grįžimas prie įprasto raciono turi trukti tiek, kiek ir pati bado dieta. Pirmas maistas – tai puodelis nesaldintos žaliosios arbatos. Pusryčiams galima suvalgyti šviežių morkų ir kopūstų salotų su citrinos sultimis.
• Jeigu badas truko vieną dieną, pietums galima suvalgyti šiek tiek virtų daržovių, o vakare apsiriboti pora obuolių ir stikline kefyro. Jeigu nevalgėte tris dienas, pirmąją dieną po bado tinka šviežių daržovių ir žalumynų salotos, sultys, antrąją galima pridėti daržovių sultinio, trečiąją – daržovių sriubos, šiek tiek virtų daržovių.
• Svarbiausia naujų produktų įtraukti į savo racioną po truputį, antraip tai gali pakenkti sveikatai. Tik po to, kai baigsis pereinamasis laikotarpis, galima grįžti prie įprasto maisto.
• Bado metu gyvenkite sveikai, tačiau fizinių krūvių geriau vengti, nes ir pats badavimas organizmui jau yra didelis stresas.
• Tokios dietos metu reikia visiškai atsisakyti tabako ir alkoholio.
• Badauti iki trijų dienų galima ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Pirmasis badavimas neturi trukti ilgiau kaip 1 dieną, nes jūs nežinote, kaip sureaguos jūsų organizmas. Jeigu viskas gerai, galima kas savaitę pasidaryti „bado dieną“. Po poros mėnesių galėsite pamėginti iškęsti badą iki trijų dienų.

Reikia gydytojo priežiūros

Anot F.Taunytės, ligų profilaktikai geriausia laikytis pasninko, kaip priimta nuo seno, 4 savaites prieš Kalėdas ir 6 – prieš Velykas. Be to, ji pataria du kartus per savaitę valgyti vegetarišką maistą arba vieną dieną per savaitę visai nevalgyti. Norint gydyti kai kurias ligas, badauti reikia daug ilgiau, tačiau žmogus turi tvirtai žinoti, dėl ko badauja. Gydytojos teigimu, badavimas itin sėkmingas gydant įvairias lėtines, alergines, net psichikos ligas.

"Bet neužtenka tik pasiskaityti, būtinai reikia pasitarti su gydytoju, kuris kiekvienam žmogui individualiai patars, ką daryti", – perspėja profesorė. Ilgai trunkantys savarankiški badavimai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Be to, badauti gali ne visi – F.Taunytė griežtai nusiteikusi prieš paauglių ir taip per liesų merginų dietas, bandymus sulieknėti badaujant. Badu negydomas nutukimas, nes prarasti kilogramai dėl vėliau padidėjusio apetito gali grįžti su kaupu. "Tai turi būti daroma ne dėl grožio, o tik dėl sveikatos, jei žmogus serga sunkiomis ligomis", – aiškina ji.

Išsigydė rimtas ligas

Sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė teigia beveik prieš 30 metų badaudama išsigydžiusi reumatoidinį artritą ir Bechterevo ligą. "Vaistai nepadėjo, sveikata ėjo tik blogyn. Man siūlė suteikti invalidumą, bet norėjau visuomenei duoti naudos, o ne būti jai našta. Kai atsivėrė žaizdos ant ausų, pradėjo veržtis limfa, ėmė juoduoti, gangrenuoti koja, nusprendžiau tam padaryti galą", – pasakoja K.Vaištarienė.

Ji susirado daugybę informacijos, išbandė įvairias badavimo metodikas, kol prisitaikė sau tinkamą. Badaudama ji vartojo labai daug vandens, todėl jautėsi prastai, visa ištino, bet vėliau suvartojamų skysčių kiekį sumažino ir pajuto teigiamą poveikį. Moteris badavo 40 dienų, kas dvi dienas išgerdavo po porą stiklinių vandens, darydavo klizmas ir kasdien 15 minučių praleisdavo šiltoje vonioje, todėl vandens jos organizmui nepristigo. Pasak sveikuolės, vienodai svarbu tobulinti ir kūną, ir dvasią. "Badaudama ir meditavau, meldžiausi, manau, tai nulėmė kone 50 procentų mano gydymo sėkmės", – teigia ji.

Badaudami apsivalome

Gydytoja F.Taunytė aiškina, kad bado metu organizmas ima naudoti įvairias atliekas, toksinus: "Tarsi gera šeimininkė, kuri, nebeturėdama pinigų ir laukdama, kol girtuoklis vyras parneš atlyginimą, namie ieško likučių, kuriuos supeni savo vaikams."

Anot jos, kai žmogus badauja, ir jo širdis, ir smegenys maitinami medžiagomis, kurias turi sukaupęs organizmas. K.Vaištarienė pasakoja, kad pirmas tris bado dienas žmogus jaučiasi nekaip: svaigsta galva, sunku užmigti, nuolat norisi valgyti. Tačiau vėliau ši fazė praeina ir organizmas ima valytis. Badavimą reikėtų nutraukti, kai nuo apnašų apsivalo liežuvis, juntamos saldžios seilės ir vėl atsiranda noras valgyti. Tačiau vėl prie mitybos reikėtų pereiti ne iš karto, ypač jei žmogus badavo ilgą laiką. Iš pradžių galima išgerti vandens su keliais lašais citrinos sulčių, vėliau praskiestų sulčių, ir tik po kelių dienų suvalgyti šiek tiek smulkintų vaisių ar daržovių.

Svarbu mityba

Badauti dažniausiai žmonės ryžtasi tik labai rimtų ligų prispirti. "Jam turi iki gyvo kaulo įgristi skausmai, būklė turi būti labai sunki, dažnai žmogus būna medikų jau "nurašytas". Toks gydymas bus sėkmingas, jei tik žmogus pats labai norės išgyti ir tuo tikės, sužinos kuo daugiau informacijos", – teigia K.Vaištarienė. Ji žino nemažai atvejų, kai pabadavę ir pakeitę mitybą pagijo ne tik reumatoidiniu artritu, bet ir Krono liga, gimdos, prostatos, skrandžio vėžiu sirgę žmonės.

Tinkamiausias laikas badauti, anot jos, kai mėnulis yra delčios fazėje ir ypač pasninkų metu.

Pasak sveikuolės, po bado geriausia rinktis vegetarinę mitybą, kuri organizmo neužteršia ir apsaugo nuo ligų. K.Vaištarienė pati jau daug metų nevalgo mėsos, kiaušinių, pieno produktų, tik retkarčiais suvartoja šiek tiek žuvies. Anot jos, gyvuliniai produktai labai rūgština kraują, limfą, o kai rūgštūs organizmo skysčiai, atsiranda ir įvairios ligos. Aktyvi, daug judanti beveik aštuoniasdešimties sulaukusi moteris jokiomis ligomis nesiskundžia ir pas gydytojus nevaikšto.

Efektyvu, bet nepriimtina?

F.Taunytė teigia: "Ko neišgydo badas, to jau niekas pasaulyje neišgydys. Badavimas – rimčiausias, bet ir efektyviausias gydymo būdas." Anot jos, anksčiau Vilniuje ir Kaune veikė badavimo klinikos, kur pacientai galėjo gydytis prižiūrimi specialistų. Ji apgailestauja, kad dabar Lietuvoje gydymas badu neįteisintas.

VU Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas prof. Vaidotas Urbanavičius teigia, kad tradicinė medicina remiasi moksliškai pagrįstais faktais ir atliktais tyrimais, o badavimas nėra pripažįstamas kaip visiems tinkamas gydymo būdas. Anot jo, svarbiausia yra sveikai maitintis, valgyti subalansuotą maistą ir nepulti į kraštutinumus. Pasak V.Urbanavičiaus, kas tinka vienam, kitam gali tik pakenkti. "Badaujant trumpą laiką organizmas sugeba palaikyti savo medžiagų apykaitą, patenkinti poreikius, todėl didelės žalos nebus. Tačiau kuo ilgiau trunka badas, tuo sunkesnės gali būti pasekmės", – įsitikinęs gydytojas. Jis įspėja, kad badauti negalima sergantiesiems cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis.