Kokias naudingas maistines medžiagas įsisavina organizmas

Galime domėtis maisto produktais, jų sudėtimi, kokių naudingų medžiagų jie turi, bet ar žinome, kaip organizmas juos įsisavina?

Suvokę, kaip vieni produktai dera su kitais, ir atitinkamai juos valgydami, padėsime savo organizmui įsisavinti maistines medžiagas ir užkirsime kelią daugybei ligų.

Londone įsikūręs dietologas Robas Hobsonas sako, kad eksperimentuodami su maisto deriniais galime akivaizdžiai pagerinti maistinę patiekalų vertę.

Portale „Healthista“ paskelbtame straipsnyje jis atskleidžia septynis derinius, kurie gali padėti organizmui įsisavinti kuo daugiau naudingų medžiagų.

Kai valgome maistą, kramtant ir veikiant enzimams išsiskiria maistinės medžiagos. Maistui patekus į žarnyną, išsiskiria dar daugiau enzimų, kurie toliau padeda įsisavinti maistines medžiagas, ir šios patenka į kraują.

Tačiau ne visos maistinės medžiagos įsisavinamos vienodai – jų biotinkamumas skiriasi.

Biotinkamumas yra terminas, naudojamas apibrėžti maistinių medžiagų kiekį, kurios pasisavinamos iš maisto ir naudojamos normalioms organizmo funkcijoms.

Terminis ir kitoks produktų apdorojimas taip pat padeda organizmui lengviau įsisavinti maistines medžiagas. Pavyzdžiui, šviežios morkos yra puikus ląstelienos šaltinis, o iš termiškai apdorotų morkų organizmas įsisavina didelę dalį karotenoidų.

Alyvuogių aliejus ir pomidorai

Tyrimai parodė, kad produktus, kuriuose gausu karotenoidų, apšlaksčius 3-5 g riebalų, organizmas lengviau įsisavina šias medžiagas. Karotenoidų yra oranžinės ir raudonos spalvos produktuose, jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti organizmą nuo ligų.

Ciberžolė ir juodieji pipirai

Ciberžolėje yra kurkumino – tai aktyvi medžiaga, pasižyminti stipriomis priešuždegiminėmis savybėmis. Deja, organizmas kurkuminą įsisavina gana sunkiai, bet įsisavinimo procesą palengvina piperinas, kurio yra juoduosiuose pipiruose. Tad jei norite apsaugoti organizmą nuo uždegimų, patiekalus skaninkite ciberžole ir pipirais.

Pupelės ir žiediniai kopūstai

Pupelėse yra ne hemo geležies, tad jos dažniausiai yra pagrindinis šios medžiagos šaltinis vegetarams ir veganams, kurių mityba pagrįsta augalinės kilmės maistu. Ne hemo geležį padeda lengviau įsisavinti vitaminas C, tad kartu su pupelėmis patariama valgyti produktus, turinčius šio vitamino. Daug vitamino C turi žiediniai kopūstai. Gaminkite troškinius, sriubas ir kitus patiekalus iš ankštinių daržovių ir žiedinių kopūstų.

Lašiša ir grietinė

Lašiša yra vienas iš kelių maisto produktų, kuriuose yra vitamino D. Nors geriausias šio vitamino šaltinis yra saulės spinduliai, papildyti jo atsargas padės ir maisto produktai. Vitamino D organizmui reikia, kad įsisavintų kalcį, kurio yra pieno produktuose, tokiuose kaip grietinė. Tad prie lašišos pasigaminkite padažą iš grietinės, citrinų ir prieskoninių žolelių.

Pienas ir medus

Dar mūsų močiutės sakydavo, kad karštas pienas su medumi pagerina miegą. Pieno sudėtyje yra amino rūgšties triptofano, smegenyse naudojamo serotonino ir melatonino gamybai. O meduje esantys angliavandeniai padeda įsisavinti triptofaną, nes jie paskatina insulino išskyrimą į kraują, o šis sumažina konkurenciją su kitomis amino rūgštimis.

Žalioji arbata su citrinų sultimis

Žaliojoje arbatoje yra labai daug antioksidantų, kurie stiprina sveikatą, nes padeda organizmui sumažinti ligų riziką. Tyrėjai atrado, kad geriant žaliąją arbata, sumaišytą su citrinų sultimis, organizmas įsisavina daugiau antioksidantų.

Bananai ir jogurtas

Jogurtas kaip ir kiti pieno produktai turi daug kalcio, kurio reikia, kad kaulai ir dantys būtų sveiki, o raumenys geriau funkcionuotų. Tyrimai parodo, kad produktus, kuriuose daug kalcio, vartojant kartu su produktais, kuriuose gausu inulino (ląstelienos, priklausančios fruktanų grupei), pavyzdžiui, bananais, pagerėja šio mineralo įsisavinimas.