Kaip žmonės yra apgaudinėjami ir nuodijami su chemoterapija

Ankstesniuose straipsniuose rašiau apie tris alternatyvius vėžio gydymo būdus: soda, jodu ir česnaku su žuvų taukais. Žinoma, po tokių straipsnių susilaukiau kritikos iš tradicinės medicinos atstovų, kad aš nieko neišmanau ir pateikiu mokslo nepatikrintus metodus. Tad šį kartą pateiksiu, kaip chemo yra neefektyvi ir kaip yra apgaudinėjami žmonės manipuliuojant statistika.

Vėžys nusineša vis daugiau gyvybių

Amerikoje didžiausias kiekis žmonių gauna vėžio diagnozę. Dvidešimto amžiaus pradžioje vėžys buvo diagnozuojamas 30 iš 1000 žmonių (Amerikoje). Šiandieną prognozuojama, kad kas antras amerikietis per savo gyvenimą išgirs vėžio diagnozę. Ir, deja, daugelio kitų šalių vėžio statistika sparčiai vejasi Amerikos. Vėžio rizika yra ypač aukšta tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Žinoma, tokios prognozės labai naudingos farmacijos kompanijoms ir gydytojams.

Šiuolaikinė medicina vėžiu sergantiems nelabai ką gali padėti

Deja, šiuolaikinė medicina žmonėms gavusiems (dėl prastos mitybos ir kitaip save prievartaujant ar gyvenant labai nepalankioje aplinkoje) vėžį nelabai kuo gali padėti, ir dar blogiau - gydytojai naudoja barbariškus gydymo metodus, tokius kaip chemoterapija, radiacija, kurie tiesiog nuodija žmonės ir krauna didelius pelnus farmacijos kompanijoms, kurioms žmonių sveikata mažiausiai rūpi.

Vėžio karas
Nuo 1971-ų metų, kai prezidentas Niksonas paskelbė karą vėžiui ir pažadėjo surasti efektyvų gydymą iki 1977-ų praėjo beveik 40 metų ir šiuolaikinė medicina vis dar nerado efektyvaus metodo gydyti vėžį. Amerika išleido 200 milijardų dolerių vėžinėms ligoms tirti ir vaistams prieš jį kurti. Bet viskas, ką tie pinigai davė - dar daugiau vėžio atvejų. Žmonės tiesiog nežino, kiek pinigų gauna ‘vėžio pramonė (tyrimai ir farmacijos kompanijos)’, ir kokie yra apgailėtini to rezultatai.

Negana to, su vėžiu susiję tyrimai yra tik dalis ‘milijardo per dieną’ (tiek per dieną Amerikoje išleidžiama vėžiui tirti ir gydyti) verslo šaka. Modernios medicinos gydymo metodai yra ne tik kad ne efektyvūs, bet dar ir labai pavojingi, ir dažnai net sutrumpina gyvenimo trukmę, nei absoliučiai nieko nedarant. Štai vienas tyrimas (The Contribution of Cytotoxic Chemotherapy to 5-year Survival in Adult Malignancies), publikuotas Australijos onkologijos žurnale, parodė, kad chemoterapija tikimybę išgyventi 5 metus ar ilgiau padidino tik dviem procentais. Nepaisant to, daugelis onkologų vis dar tiki, kad chemoterapija ir kitos barbariškos terapijos pagerina vėžiu sergančių žmonių gyvenimo kokybę ir šansus išgyventi. Bet faktas yra tas, kad naujausi vaistai beveik niekuo nepagerino efektyvumo, bet jau epitelinio vėžio (plaučių, žarnyno, krūties, kasos) atvejų, kurie yra 80% visų vėžio atvejų. Štai plaučių vėžio atveju, chemoterapija prailgino gyvenimo trukmę tik dviem mėnesiais ir, žinant jos kainą, tai yra tiesiog vagystė ir žmonių apgaudinėjimas, be to, žmonės dar turėjo kęsti siaubingas pašalines chemoterapijos pasekmes. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad chemoterapija turi tik labai nedidelę įtaką padedant ilgiau išgyventi gavus vėžio diagnozę. Ir reikia gretai persvarstyti chemoterapijos tyrimo ir naudojimo finansavimą. Ir bendras gyvenimo prailginimas naudojant chemoterapiją tarp epitelinio vėžio atvejams gydyti (plaučių, žarnyno, krūties ir kt, kurie sudaro apie 80% visų vėžio atvejų), prailgino tik mažiau nei apgailėtinais 5% procentais. Tyrimo autoriai taip pat teigia, kad panašios tendencijos yra Amerikoje ir prognozuoja, kad panaši situacija yra kitose šalyse.

Žmonėms nesakoma tiesa

Blogiausia, kad onkologai šios statistikos nepasako vėžiu sergančiam žmogui, o nepasako dėl to, kad arba šios informacijos nežino arba tiesiog nori pasipelnyti. Nes gydytojas, naudodamas terapiją, kurios efektyvumas tik 2-5 procentai, greitai liktų be darbo ir nei vienas žmogus pas jį nebeitų. Dar blogiau, kad statistika yra manipuliuojama ir žmogui pateikiama tik teigiama ir apgaulinga chemoterapijos statistika. Pavyzdžiui, onkologai dažnai pateikia reliatyvią rizikos statistiką, kuri žymiai pervertina chemoterapijos efektyvumą ir nuvertina žalą. Reliatyvi statistika yra kai gyvenimo trukmė padidėja nuo 2 iki 4 procentų, bet pateikiama kaip 50%, nes 2/4×100%=50%. Ir ši apgaulinga reliatyvi statistika naudojama daugelyje vaistų tyrimų ir tai yra gėdingas manipuliavimas duomenimis.  Paprastas palyginimas: jei vieną mėnesį sutaupėte 2 centus, o kitą 4 - tai jūs savo santaupas padidinote įspūdingais 50%, bet faktas yra tas, kad jus sutaupėte tik 4 centus.

Jei gydytojai pateiktų tikrą statistiką, tai chemoterapijos niekas nenaudotų. Blogiausia yra tai, kad daugelis gydytojų taip pat yra suklaidinti pateikiant reliatyvią statistiką ir net nežino realios situacijos. Pagal vieną tyrimą, publikuotą prestižiniame Britų medicinos žurnale, gydytojų sprendimai labai įtakojami pateikiant statistiką naudotą chemoterapijos vaistų tyrimuose ir, deja, tą statistiką kaip tik ir pateikia patys gamintojai, kas yra absurdiška. Gydytojai labiau pasitiki vaistais, kai jų efektyvumas ir rizika išreiškiama reliatyvia statistika, nei absoliučia. Kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad tokia statistika turi daug įtakos gydytojams. Ir gėda visiems vaistų reprezentantams, kurie plauna gydytojų smegenis norėdami prastumti savo nuodingus vaistus.

Gydytojai vis dar autoritetas
Kadangi gydytojai vis dar yra didelis autoritetas daugeliui žmonių, tai 80% žmonių pasirenka onkologų rekomenduotą gydymą, yra labai svarbu, kad gydytojas turėtų atitinkamą informaciją ir priimtų geriausią sprendimą žmogui, o ne sau ir farmacijos kompanijai.

Reliatyvi statistika klaidina žmones
Ir, deja, reliatyvi statistika suklaidina labai daug žmonių, kurie galvoja, kad chemoterapija labai pagerina išgyvenimo tikimybę. Štai Australijoje 1998-ais metais 10 661 moteriai buvo diagnozuotas krūties vėžys ir 4683 gavo chemoterapiją, iš kurių tik 164-ios (3.5%) gavo naudos (išgyveno ilgiau). Kaip pažymi tyrimo autoriai, nauji chemoterapijos vaistai (taxanes ir anthracyclines), naudojami gydyti krūties vėžį, išgyvenimo tikimybę gali padidinti tik papildomu 1-nu procentu. Bet jie taip pat padidina toksiškuma širdžiai ir nervų sužalojimą. Tyrimo autoriai teigia, kad nėra įrodymų, kad nauji chemoterapijos vaistai duoda pranašumą prieš tuos naudotus prieš 30 metų. Ir pridėjo, kad nėra įrodymų, kad chemoterapija padidina išgyvenimo tikimybę gavus metastazinę krūties vėžio diagnozę.

Dar viena apgavystė
Dar viena manipuliacija yra pateikiant statistiką apie trumpalaikį pagerėjimą, ar ligos stabilizavimą, kuris geriausiu atveju tęsiasi vos keletą mėnesių. Dažnai vėžys dėl sugriautos imuninės sistemos naudojant chemoterapiją po kurio laiko sugrįžta. Paprastai dar stipresnis ir išplinta po kitus organus.
Tyrimo autoriai (aukščiau cituoto australų tyrimo) rašo, kad pradėjus naudoti cytotoksišką chemoterapiją (nuodijančia ląsteles) solidiems augliams gydyti buvo manoma, kad ji padidina išgyvenimo tikimybę. Nepaisant ankstyvų pareiškimu, kad chemoterapija yra panacėja gydant daugelį vėžių, cytotoksiškos terapijos (chemoterapijos) naudojimas naudingas tik labai ribotai pacientų grupei.

Nepaisant šios ir kitų panašių tyrimų svarbos, daugelis jų buvo ignoruoti pagrindinėje žiniasklaidoje, kuri yra labai korumpuota ir tarnauja farmacijos kompanijoms, nes iš jų gauna labai daug pinigų reklamai.

Chemoterapijos efektyvumas geriausiu atveju 5-6%

Daugelis profesorių, kurie bandė paneigti šio tyrimo objektyvumą, sugebėjo surasti įrodymų, kad chemoterapijos efektyvumas geriausiu atveju yra 5-6%, kas nelabai kuo skiriasi nuo 2-2.5% ir yra tiesiog gėdingas žmonių apgaudinėjimas. Vienas šio tyrimo priešininkas net pareiškė, kad šio tyrimo problema yra ta, kad ji išreikšta absoliučia, o ne reliatyvia (ši statistika, kaip jau sakiau, yra labi apgaulinga).
Prof. Morgan ir jo kolegos (Australijos tyrimo autoriai) nėra vieninteliai kritikuojantys reliatyvią statistiką. James McCormack, PharmD, a member of the faculty of Pharmaceutical Sciences, University of British Columbia, taip pat pareiškė susirūpinimą dėl reliatyvios statikos objektyvumo ir jos naudojimo tyrimuose. Dr. McCormack pateikė bisphosphonate vaisto, naudojamo gydyto osteoporozę, statistiką. Šio vaisto statistikos problemos yra identiškos vėžio vaistų statistikai. Dr. McCormack abejoja bisphosphonate vaisto efektyvumu mažinant kaulų lūžių riziką, kuri pagal reliatyvią statistiką yra 50% mažesnė. Kai faktiška rizika, patirti kaulų lūžiai per ateinančius tris metus yra tik 8%, jei vartosite bisphosphonate vaistą, kuris tiesiog blokuoja osteoclastų veiklą. Osteoclastai yra ląstelės ‘valgančios/perdirbančios seną kaulų audinį (visos kaulų ląstelės atsinaujina kas septyni metai), o osetoblastai gamina naują kaulinį audinį. Sumažinus osteoclastų veiklą reiškia, kad lieka daugiau seno kaulinio audinio, kuris apgaulingai padidina kaulų tankį, bet kaulai niekuo nesustiprėja ir taip pat šis vaistas taip pat turi pašalinių efektų.
Jei vartosite šį vaistą jūsų rizika patirti kaulų lūži sumažės nuo 8% iki 5%, kas yra vos 3%. Žinoma, tai daug mažiau įspūdinga nei 50% pagal reliatyvią statistiką.

Ir tokių pavyzdžių yra begalė. Štai The National Cancer Institute’s Breast Cancer Prevention Trial, pateikė statistiką, kad vartojant vaistą tamoxifen penkis metus, 49%sumažėja krūties vėžio rizika. Atrodo įspūdingai. Bet giliau paanalizavus ir pažiūrėjus į tikrą statistiką pasirodo, kad rizika buvo sumažinta nuo 1.3% iki 0.68%, kas yra visiškai nežymus skaičius ir neverta leisti pinigų tokiam vaistui. Dar blogiau, kad tamoxifen padidina gimdos, kiaušidžių ir virškinimo trakto vėžio riziką. Prestižinio Johns Hopkins universiteto tyrimas nustatė, kad tamoxifen skatina kepenų vėžio atsiradimą ir 1996 metais vienas iš PSO (pasaulio sveikatos organizacijos) padalinių deklaravo, kad tamoxifen yra I grupės kancerogenas gimdai.

Ir, beje, beveik kiekvienas chemoterapijos vaistas yra klasifikuojamas kaip I grupės kancerogenas (sukelia vėžį).

Chemoterapijos istorija

Pirmasis chemoterapijos vaistas (garstyčių dujos) pirmiausia buvo naudotas I pasauliniame kare kaip cheminis ginklas. Po to per vieną II pasaulinio karo operacijų buvo pastebėta, kad žmonės, gavę garstyčių dujų, turėjo labai sumažėjusį baltųjų kraujo ląstelių skaičių (leukocitų). Todėl buvo padaryta hipotezė, kad garstyčių dujos gali sumažinti sparčią leukocitų produkciją, kuri vyksta esant limfomai (viena iš kraujo vėžio rūšių). Buvo nuspręsta garstyčių dujas išbandyti ant limfoma sergančių ligonių ir jiems buvo duodamos intraveninės injekcijos. Laikinas pagerėjimas buvo žymus. Šis tyrimas paskatino chemoterapijos tyrimus ir naudojimą ant kitų vėžio rūšių ir tai tęsiasi iki šių dienų.
Šiandieną chemoterapija naudojama žudyti vėžines ląsteles bet kurioje kūno vietoje. Bet chemoterapija yra cytotoksiška - nuodija ląsteles. Jei vėžinės ląstelės dauginasi labai greitai - chemoterapija duoda apgaulingą laikiną pagerėjimą. Deja, nuodydama vėžines ląsteles, ji kartu nuodija ir sveikas. Todėl naudojant chemoterapiją tikimasi nunuodyti vėžį pirmiau nei bus nunuodytas žmogus. Deja, dažnai atsitinka atvirkščiai. Tai kaip tik ir paaiškina, kodėl chemoterapijos efektyvumas yra vos keli procentai.

Kadangi chemoterapija taip pat sumažina sveikų ląstelių dalijimąsi, dažnai žmogus dažnai žūva pirmiau nei vėžys. Chemoterapija ypač efektyviai griauna imuninę sistemą (sunaikina T ir B limfocitus ir kitas gretai besidauginančias imunines ląsteles) ir vėžys dažnai po kurio laiko sugrįžta, nes imuninė sistema, kuri kaip tik turi sunaikinti dažnai susidarančias vėžines ląsteles (kiekvieno žmogaus organizme laikas nuo laiko atsiranda vėžinių ląstelių, bet jei imuninė sistema tinkamai funkcionuoja tai jos iš karto būna sunaikinamos, o jei imuninė sistema silpna - išsivysto vėžys), būna nusilpusi.
terapija taip pat sunaikina kitas greitai besidauginančias kaulų čiulpų ląsteles, kurios gamina raudonąsias kraujo ląsteles (eritrocitus), taip pat skrandžio ir žarnyno ląsteles, plaukų šaknų ląsteles (dėl to žmonės, gaunantys chemoterapiją, nuplinka).
Kadangi chemoterapija yra cytotoksiška, ji apnuodija kraują, žmogų nuolat pykina, prarandamas apetitas, jaučiamas nuovargis. Naudojant chemoterapiją sterilizuojami net reprodukciniai organai, gali sutrikti atmintis, būti sužaloti inkstai, atsirasti žaizdos burnoje ir gerklėje. Iš tikrųjų yra sutrikdoma beveik kiekviena organizmo funkcija.

Onkologai sau chemoterapijos nenaudotų

Daug ką pasako statistika, kad daug onkologų, gavusių vėžio diagnozę, sau jos nedarytų, tad iškyla klausimas, kodėl jie tai siūlo kitiems žmonėms. Šiandien chemoterapijos vaistai yra toksiškiausi vaistai, specialiai skiriami žmogui. Chemoterapijos instrukcijos, kurias turėtų skaityti ją skiriantys gydytojai, taip pat pabrėžia jos toksiškumą ir pataria jas naudoti labai atsargiai, kad nepakenktų sau (pačiam gydytojui), nes ji gali sukelti mutageninius (kinta genai) ir teratogeninius (gimimo defektai) poveikius.

Kaip matuojamas chemoterapijos efektyvumas?
Pagal FDA (Food and Drug administration, Amerikoje reguliuojanti ir kontroliuojanti vaistų rektifikavimą, ir tai labai korumpuota organizacija) taisykles, chemoterapijos vaistas laikomas efektyviu ir jį leidžiama naudoti, jei jis sumažina auglio dydį 50% per 28 dienas. Deja, daugumoje atvejų tai nieko bendro neturi su išgyvenimo ir išgijimo tikimybe. Todėl gydytojai, sakydami apie vaisto efektyvumą, pateikia auglio dydžio sumažinimą, bet tai tik dar vienas manipuliavimas statistika, nieko bendro neturintis su išgijimu ar sveikata.

Onkologai nežino apie alternatyvius gydymo metodus
Deja, daugelis onkologų net nežino apie mažiau pavojingus ir paprastus gydymo būdus ir dar blogiau, parekomendavęs netradicinį metodą gydytojas gali būti paduotas į teismą. Štai iki ko priėjo šiuolaikinė medicina, kai už vėžio išgydymą galima net į kalėjimą atsisėsti. Deja, kaip teigia Dr. Lundber, Journal of the American Medical Association redaktorius, chemoterapija padaro tiek daug pinigų, kad etinius principus nusveria noras pasipelnyti.

Dalį žmonių pavyksta pagydyti ir su chemoterapija

Iš tiesų, dalį žmonių su chemoterapija pavyksta pagydyti. Bent jau laikinai. Tačiau tai nereiškia, kad chemoterapija buvo geriausias gydymo variantas ir dažnai sukelia ilgalaikius pašalinius efektus, kaip sugriautą imuninę sistemą.
Chemoterapija trumpalaikį išgyvenimą kartais padidina net iki 50%, bet ilgalaikis dažnai būna labai apgailėtinas ir yra vos keletas procentų.
Štai iš plaučių vėžio atvejų ji padeda vos vienam iš šimto. Nepaisant to, gydytojai tokiems pacientams pataria chemoterapiją kaip vienintelę išeitį (Dr. Jon Barron).

Nuo ko priklauso chemoterapijos efektyvumas?
Chemoterapijos efektyvumas priklauso nuo keleto veiksnių. Pavyzdžiui, ji yra efektyvesnė jauniems žmonėms, kurių imuninė sistema yra stipresnė ir todėl jie labiau sugeba pakelti šalutinį chemoterapijos poveikį. Bet vyresniems žmonėms (virš 50 metų), chemoterapijos efektyvumas sumažėja iki 50/50. Tai reiškia, kad yra tokia pat tikimybė tiek pasveikti, tiek numirti. Kaip teigia Dr. Jon Barron, vyresniems nei 55 metų žmonėms geriau nedaryti chemoterapijos, nes jos efektyvumas statistiškai reikšmingai sumažėja ir žmogus dažnu atveju ilgiau išgyvens nieko nedarydamas nei gaudami chemoterapiją.

Chemoterapija negydo vėžio priežasties
Nepaisant ir taip mažo efektyvumo, chemoterapija tiesiog gydo simptomus, o ne tikrą vėžio priežastį. Ir kvailiausia, kad daugelis onkologų nemato jokio ryšio tarp vėžio ir mitybos, ir labai retas kuris paklausia, ką žmogus valgo, nekalbant jau apie patarimus keisti mitybą. Dar blogiau, gydytojai ir daug eilinių mirtingųjų dažnai tiesiog galvoja, kad jie čia niekuo dėti ir vėžio atsiradimas yra kaip loterija. Deja, tai yra netiesa ir savęs apgaudinėjimas norint pateisinti savo nenorą keistis ir toliau tęsti blogus įpročius.

Diagnozavus vėžį tradicinė medicina jį puola nuodyti visiškai ignoruodami chemoterapijos žalą ir holistinį požiūrį į organizmą. Bet simptomus gydyti yra labai pelninga ir tai yra pagrindinė šiuolaikinės medicinos duona. Ir, beje, kai kurių autorių teigimu, vėžys taip pat yra tik simptomas ir organizmo bandymas apsisaugoti nuo dar didesnės nelaimės. Siūlau paskaityti knygą -  Cancer Is Not A Disease - It’s A Survival Mechanism. Čia galima paskaityti ištraukas - http://www.naturalnews.com/.

Kaip apsisaugoti nuo vėžio pačiam?
Apsisaugoti nuo vėžio ar bent jau sumažinti jo riziką galima imantis aktyvių veiksmų, atsisakant blogų įgūdžių, keičiant mitybą, atsisakant hidrogenizuotų ir kitų blogų riebalų, cukraus, baltų miltų gaminių, pasterizuoto pieno produktų, simuliantų, alkoholio,  sportuojant, vengiant streso ir kt. Reikia valgyti natūralų maistą, šviežius vaisius ir daržoves, nerafinuotus aliejus, kuriuose gausu omega 3 riebalinių rūgščių.

Nebijokite užduoti nemalonių klausimų gydytojui
Kai onkologas pradės jums pasakoti apie chemoterapijos ir kitų barbariškų metodų efektyvumą, paklauskit, kokią statistiką jis naudoja ir iš kur ėmė informaciją. Tą patį darykite kai jums gydytojas rekomenduoja bet kokį vaistą ar kitą gydymo metodą.

Taigi, gavę vėžio diagnozę, ar bet kokią kitą ligą, pirmiausia gerai pasidomėkite šios ligos gydymu, rekomenduojamo metodo efektyvumu ir jo šalutiniu poveikiu, alternatyviomis terapijomis, o ne aklai pasikliaukite tuo, ką jums sako onkologas ar kitas gydytojas. Ir niekada nepasiduokite jų gąsdinimui.

Teigiamas požiūris gyjant
Labai dažnai žmogų nužudo ne vėžys, o o stresas dėl diagnozės. Jei jums jau nustatyta diagnozė, ją priimkite kaip faktą ir darykite tai, kas padidintų jūsų išgyvenimo tikimybę (dažniausiai bet ką tik ne chemoterapiją ar radiaciją). Taip pat norėkite gyventi, nes tai labai svarbu gyjant nuo bet kurios ligos. Taip pat labai svarbus tikėjimas ir pozityvus požiūris į išgijimą.

Gydytojai neatsakingai prognozuoja gyvenimo trukmę

Gydytojai dažnai neatsakingai pateikia laiką, kiek jums liko gyventi. Tai yra labai neatsakingas požiūris ir suteikia labai daug streso ir taip jau išsigandusiam žmogui. Todėl niekada netikėkite, kai sako, kiek jums gyventi.
Yra daug atvejų, kai žmonės gyveno labai ilgai, nors gydytojai jiems prognozavo labai greitą mirtį. Ir tai dažnai atsitinka atsisakius tradicinės medicinos ir chemoterapijos bei taikant natūralią terapiją, išvalius organizmą, išgydžius tikrą vėžio priežastį.

Kaip gydytojai sugeba pasakyti, kiek jums liko gyventi?
Gydytojai savo pasakymą, kiek jums liko gyventi, grindžia žiniomis, per kiek laiko chemoterapija paprastai nužudo žmogų. Todėl neleiskite gydytojo pranašystei išsipildyti, ja netikėkite ir imkitės aktyvių veiksmų, tačiau nepanikuokite.

Chemoterapija ir radiacija padidina antro vėžio riziką daugiau nei 100-ą kartų
Pagal Dr. Samuel S. Epstein (Congressional Record, Sept. 9, 1987) chemoterapija ir radiacija padidina antro vėžio riziką daugiau nei 100-u kartų. Ir tai labai logiška, nes, kaip jau sakiau, chemoterapija sugriauna imuninę sistemą, kuri kaip tik ir turi apsaugoti nuo vėžinių ląstelių išplitimo.
Mergaitėms, kurios gavo radiacijos gydymą gydant ankstyvą (vaikystėje) Hodgkin’s limfomą, padidėjo rizika gauti krūties vėžį pasiekus 45 metus. (Breast Cancer and Other Second Neoplasms after Childhood Hodgkin’sDisease, S. Bhatia, et al., NEJM, 1996, 334:745-51.).
Kai Hodgkin’s limfoma buvo gydoma su chemoterapija, tai 14 karų padidino leukemijos riziką ir šešis kartus gauti kaulų vėžį, palyginus su tais, kurie negavo chemoterapijos (NCI Journal 87:10).
Vaikams, kuriems sėkmingai buvo išgydyta Hodgkin’s limfoma naudojant chemoterapiją, turi 18 kartų didesnę riziką vėlesniame amžiuje gauti antrinius auglius, leukemijos rizika stipriai padidėja net per artimiausius keturis metus. Rizika solidiems augliams padidėja iki 30% pasiekus 30 metų amžių (NEJM, March 21, 1996).
Vaikystėje sirgę vėžiu, 73% vėlesniame amžiuje (per sekančius 30 metų) diagnozuojami chroniška liga ir 42% gaus mirtiną ligą ar kitą diagnozę, tokią kaip širdies ligas, plaučių randus, širdies smūgį ar antrą vėžį. (The Two-Edged Sword of Curing Childhood Cancer, Philip M. Rosoff, MD)

Panašių tyrimų yra daugiau.
http://www.ravediet.com

Chemoterapija blogiau nei nieko nedarymas
Stanford Universiteto gydytojai palygino gavusius vėžio diagnozę žmones, kuriems buvo paskirta chemoterapija su žmonėmis, kurie nedarė nieko. Nieko nedarančių žmonių grupė buvo ne ką blogesnėje padėtyje nei gavę brangiai kainuojančią chemoterapiją. Dar daugiau, 19 iš 83 (arba 23%) patyrė spontaninę remisiją (visiškai išgijo), kuri tesėsi nuo 4 mėn iki 6 metų. Tyrimas publikuotas New England Journal of Medicine, (”Cheating Fate,” Health, April 6, 1992).
Kitas tyrimas parodė, kad žmonės, negydyti chemoterapija gyveno net 4 kartus ilgiau nei gavę (Dr. Hardin Jones, prominent cancer researcher & former physiology professor at the University of California Department of Medical Physics, who has been studying cancer for more than 23 years, travelling the world to collect data on the dreaded disease. Published in Transactions, New York Academy of Science, series 2, v.18, n.3, p. 322.)

Daugiau apie chemoterapijos neefektyvumą ir pavojingumą
http://www.healingcancernaturally.com/