Ar gali būti, kad didžiausio Antarktidos poledinio Vostoko ežero pakrantėje stūkso dingęs miestas? Ar įmanoma, kad labai toli pažengusios civilizacijos likučiai vis dar gyvuotų šiltesniuose nuošaliausio žemyno požeminiuose urvuose? Kodėl naciai 1938 metais surengė brangią ekspediciją į Pietų ašigalį? Ką tokio šokiruojančio rado britų kareivis, įžengęs į ledo urvą? Ar Antarktidos mokslininkai atrado gyvenamą dingusį miestą po ledu? Antarktida, be abejo, yra pats paslaptingiausias žemynas pasaulyje…
Nuošaliausią, šalčiausią ir mažiausiai ištyrinėtą žemyną, Antarktidą, gaubia daugybė neatskleistų paslapčių. Sklando legendos apie amžino įšalo žemėje įslaptintas infrastruktūras, senovines technologijas, bandymus su žmonėmis, labai slaptus įėjimus. Gali būti, kad šiame regione kruopščiai 
saugomos žmonijos praeities ir dabarties paslaptys, nuo kurių net gali priklausyti ateitis.
Tyrinėjimai šalčiausiame žemyne dėl nepalankių sąlygų vyksta labai lėtai. Tačiau mokslininkai bando iš nedidelių, pavienių atradimų nupiešti paveikslą, kuris padėtų atskirti konspiracijos teorijas nuo realybės.
Dabartinis mokslas teigia, kad Antarktida yra milijonus metų įkalinta po storo ledo sluoksniu, kuris vietomis gali siekti net apie 1,5 km storio ar net daugiau. Tačiau manoma, kad šis visuomenėje priimtas teiginys gali būti neteisingas. Abejonių kelia ir kai kurie atradimai. Jeigu Antarktida būtų iš tikrųjų padengta ledu milijonus metų, tai kaip Amerikos mokslininkai galėtų sužvejoti iš Pietų vandenyno dugno būtybių, kurias neseniai išmetė neapledėjusiose žemyno dalyse tekančios upės?
Oficialiai Antarktida atrasta 1820 metais. Tuo metu žemynas jau buvo visiškai padengtas ledu. Sunku patikėti, bet tūkstančio metų senumo žemėlapiai rodo, kad nežinoma senovės civilizacija lankėsi Antarktidoje, kurioje dar nebuvo ledo… Kartografus ilgą laiką stulbino rastas admirolo Piri Reiso žemėlapis. Jis buvo sudarytas Konstantinopolyje 1513-aisiais ir rastas 1929 metais. Žemėlapis vaizduoja, kaip Antarktida atrodė, kai nebuvo ledo. Tokia ji esą buvo tūkstančius metų.
Piri Reisas nėra tikrasis unikalaus žemėlapio sudarytojas. Jis negalėjo gauti reikalingos informacijos iš tuometinių tyrinėtojų, nes niekas apskritai nė nežinojo, kad toks žemynas kaip Antarktida egzistuoja. Piri Reiso žemėlapį sudaro daug skirtingų, senesnių žemėlapių. Manoma, kad jis sudarytas iš žemėlapių, iš kurių kai kurie siekia net 4000 m. pr. Kr. Ji galite pamatyti PASPAUDĘ ČIA.
Koks ryšys tarp vokiečių nacių ir Antarktidos? Kai kas teigia, kad jau 1930 metais vokiečių naciai Antarktidoje pastatė ekonomiškai nepriklausomas požemines mokslinių tyrimų stotis. Manoma, kad dalis iš tų stočių jau buvo pastatytos, kai jam aptiko naciai, naudojęsi jose rastomis senovinėmis technologijomis NSO ir kituose moksliniuose eksperimentuose. Tais laikais žmonija esą dar negalėjo sukurti tokių pažangių technologijų, kokios buvo naudojamos stotyse.
Mintis, kad neapledėjusi Antarktidos dalis galėjo būti apgyvendinta nežinomos ir labai pažengusios civilizacijos vos prieš 6000 metų, sužavėjo ir Vokietijos diktatorių A. Hitlerį. Jis buvo įsitikinęs, kad Antarktida kažkada buvo Atlantidos civilizacijos gimtieji namai. Dėl šios priežasties diktatorius nepagailėjo lėšų ir išsiuntė brangią ekspediciją į Pietų ašigalį. Tuo metu Vokietija ruošėsi artėjančiam II pasauliniam karui. Šiek tiek stebina, kad A. Hitleris nusprendė tyrinėti ir pretenduoti į šaltą, apledėjusį žemyną pasaulio gale, kuris, regis, neturi jokios karinės reikšmės. Kokie buvo A. Hitlerio motyvai? Kodėl Antarktida jam buvo tokia svarbi? Vokiečiai iš lėktuvų pastebėjo milžiniškus Antarktidos regionus, kuriuose nebuvo ledo, telkšojo šilto vandens ežerai ir buvo daug urvų. Pranešimuose buvo teigiama, kad maždaug už 50 km nuo didžiulio ledo urvas ledyne buvo aptiktas didelis, karšto vandens geoterminis, požeminis ežeras.
Pasiekę Antarktidą naciai iš karto prismaigstė vėliavų su svastikomis visoje Karalienės Mod Žemėje, kad pažymėtų savo teritoriją. Karalienės Mod Žemė – tai dalis Naujosios Švabijos Žemės. Britų valstybės tarnautojas ir II pasaulinio karto istorikas Jamesas Robertsas taip pat mano, kad naciams pavyko pastatyti požeminę bazę masyviame urve. Pasak J. Robertso, britų kareiviai iš slaptosios Antarktidos Maudheimo Bazės rado įėjimą į ją 1945 metų pabaigoje. Kariai daugybę kilometrų ėjo slaptais tuneliais, kol galiausiai priėjo didelį urvą, kurioje buvo neįprastai šilta. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis buvo apšiltintas geoterminiu būdu. Šiame dideliame urve buvo požeminių ežerų.
Apšvietus urvą dirbtinę šviesa paslapčių, regis, dar padaugėjo. Urvas buvo toks platus, todėl kariai turėjo pasidalinti į kelias grupes ir pradėti tyrinėti skirtingas urvo dalis. Atrasta, kad naciai pastatė didelę bazę urve, pastatė dokus povandeniniams laivams, iš kurių vienas, kaip manoma, buvo identifikuotas. Kuo giliau jie ėjo į urvą, tuo buvo keisčiau. Jie aptiko keistų lėktuvų angarų bei daug pradėtų kasimo darbų. Naujosios Švabijos Žemė buvo laikoma III Reicho dalimi. 1942 metais intensyvių, slaptų, mokslinių ir karinių tyrimų vieta, vadinama 211-ąja baze.
