Kosmosas:

Mokslininkai Galaktikoje rado neįprastą galingo gama spinduliavimo šaltinį — dvynes žvaigždes, vadinamąjį mikrokvazarą. Šio objekto signalų tyrinėjimai padės aiškintis kvazarų fiziką Mikrokvazarai – dviejų žvaigždžių sistemos, kurios vienas narys – kompaktiška juodoji bedugnė arba neutroninė žvaigždė, o kitas – įprasta žvaigždė. Antrojo objekto medžiaga „liejasi“ į stipresnę gravitaciją turintį pirmąjį objektą. Susidaro reliatyvistiniais greičiais skriejančios medžiagos srautai – džetai. Panašiu principu veikia ir kvazarai, tik jie būna galaktikų centruose ir medžiaga krenta į supermasyvias juodąsias bedugnes. Pirmasis mikrokvazaru pavadintas objektas yra stipriausio iš Žemės matomo gama spinduliavimo šaltinis — Scorpion X-1

2015 m. spalio 31 dieną pro pat Žemę praskrido keistos išvaizdos kometa. Šis kosminis kūnas, pavadintas 2015 TB145, buvo stebimas iš kelių optinių ir radijo observatorijų, priklausančių NASA „Deep Space Network“ teleskopų tinklui, rašo „Universe Today“.

Masyvus hipotetinis išorinis Saulės sistemos dangaus kūnas, vadinamas „Planeta X“, dar vis nesurastas, bet jau vien jo medžioklė atneša vaisių: astronomai aptiko nykštukinę planetą.

Naujų egzoplanetų aptikimai jau nieko nestebina. Visgi kartais randamos tokios planetos, kurias verta paminėti. Štai praėjusią savaitę paskelbta apie kol kas artimiausios superžemės atradimą.

2017 metų rugpjūčio 26 dieną astronomai, dirbantys 100 mln. JAV dolerių vertės „Breakthrough Listen“ projekte, kurio tikslas yra nežemiškų civilizacijų signalų paieška, užfiksavo 21 pasikartojantį šviesos signalą, priskiriamą „greitųjų radijo pliūpsnių“ (angl. Fast Radio Burst, FRB) grupei. Visi šie signalai per valandą atkeliavo iš nykštukinės galaktikos FRB 121102.

Saturno šiaurės ašigalį juosia šešiakampė debesų juosta. Ilgą laiką buvo manoma, kad ji egzistuoja tik debesyse – troposferoje. Tačiau dabar aiškėja, kad taip nėra.

Nors jos egzistavimo įrodymų vis daugėja, visgi, iki šiol nei vienam teleskopui nepavyko jos pastebėti. Michael Brown, astronomas iš Kalifornijos technologijos instituto, sakė jaučiantis „amžiną optimizmą“, kad jau labai greitai šią planetą kas nors atras. Visgi, ekspertai teigia, kad ji gali būti nematoma šiuo metu egzistuojančioms observatorijoms.

Dauguma, o gal ir visos, galaktikos centre turi supermasyvią juodąją skylę. Pastarųjų masės matuojamos milijonais-milijardais Saulės masių, bet sudaro tik nedidelę motininės galaktikos masės dalį. Įprastai galaktika už juodąją skylę masyvesnė 300-500 kartų. Bet kartais randama reikšmingų nukrypimų nuo šios taisyklės.

NASA kosminis zondas „New Horizons“ padėjo mokslininkams tyrinėti paslaptingą fenomeną, aptiktą Saulės sistemos pakraštyje, kur dalelės iš Saulės sąveikauja su tarpžvaigždiniu kosmosu.

Rugpjūčio 24 dieną, 2018 metais interneto platybėse pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas Pensilvanijos valstijoje: komentaras įrašo autoriaus Al Ien: šis milžiniškas objektas buvo nufilmuotas rugpjūčio 24, 2018, ir tai ne Marsas ir ne atspindžiai. Ir šis dalykas ten kabo, aš tiesiog jį paėmiau ir nufilmavau. Įdomu, kada NASA ketina mums papasakoti, kas vyksta (paranormal.lt)?

Stebėdami planetiškuosius ūkus, esančius Paukščių tako kaimynystėje, astronomai atrado, kad vienas jų susiformavo iš žvaigždės, kuri paskutiniais savo gyvavimo momentais „išsivertė išvirkščia“. To rezultate HuBi 1 ūkas, esantis Gyvatės žvaigždyne, išorėje tapo karštas, o viduje – šaltas.

Astronomų konsorciumas paskelbė pirmą kartą patvirtinęs vieną Alberto Einsteino Bendrosios reliatyvumo teorijos prognozę. Tai buvo padaryta stebint supermasyvios juodosios skylės gravitacinį poveikį šalia skriejančiai žvaigždei.

Šis atradimas padarytas pasitelkus skaitmeninius modelius, kuriais apskaičiuota, kaip įvairios masės žvaigždės praskrisdamos pakeistų Saulę juosiančio protoplanetinio disko ir ypač jo išorinių dalių evoliuciją.

Ar pajutote? Ar pasidarė ankščiau? Ar pastebėjote, kad kosmosas, na, nežinau, priartėjo per 20 kilometrų? Žinoma, niekas iš tikrųjų nepajudėjo (nebent jeigu atsižvelgtume į nuolatinį ir spartėjantį visatos plėtimąsi). Bet šią savaitę publikuotame naujame tyrime iškelta idėja, kad gali būti pats metas žemiečiams pakeisti savo įsivaizdavimą, kur tiksliai baigiasi Žemės atmosfera ir prasideda kosmosas.

Penktadienio vakarą bus galima stebėti Mėnulio užtemimą, kurį astronomai apibūdina kaip ilgiausią per šį šimtmetį. Žemės palydovas nusidažys raudona arba rausvai ruda spalva. Lietuvoje bus matoma visa užtemimo fazė, kuri truks daugiau nei 1,5 valandas.