Ligos | Mutacijos:

Vėžys vis dar išlieka viena sunkiausių ir pavojingiausių ligų: mūsų šalyje yra apie 80 tūkst. sergančiųjų onkologinėmis ligomis, o kasdien vėžio diagnozę išgirsta apie 50 žmonių.

Džou pavertė savo organizmą iš hipotermiško meškino (kurio per maža kūno temperatūra, kuris yra mieguistas ir letargiškas) į liekną medžiotojo ir rinkėjo tipo asmens organizmą (šiltą, aktyvų, kūrybišką).

Gyvendami civilizuotame pasaulyje pamirštame, kad dirvožemyje ir vandenyje gyvenantys įvairūs parazitai niekur neišnyko. Naujausiais duomenimis, jie žmogaus organizme randami netgi dažniau negu anksčiau. Baisiausia, kad patekę į mūsų organizmą, jie gali augti, daugintis ir misti mūsų kūnu metų metus ir apsigyventi bet kuriame vidaus organe, nebūtinai žarnyne.

Liepos viduryje JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) taryba rekomendavo leisti naudoti vėžio gydymo metodus, kuriuose naudojamas genų redagavimas. Ši naujiena iškart buvo pavadinta „nauja medicinos era“. Iš paties ligonio kraujo gaunamas vaistas nepigus ir gali beveik nužudyti žmogų, tačiau po to „beveik“ paciento organizme nelieka vėžio ląstelių ir prasideda remisija. Radikalios terapijos kūrimas ir bandymas vyko daug metų, ir dabar ji išbandyta su šimtais žmonių. Tačiau viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus, ir tada niekas, netgi patys gydytojai, nebuvo tikri, koks bus vaisto efektas. Nautilus pasakoja „paciento numeris vienas“ istoriją.

Nors žvynelinė, dar kitaip vadinama psoriaze, yra neužkrečiama liga, tačiau su ja sergančiais žmonėmis gana dažnai bijoma sveikintis paduodant ranką, nenorima sėdėti greta jų pirtyje, plaukioti baseine, kirpti plaukų, daryti jiems masažo. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei 120 tūkst., o pasaulyje – daugiau nei 125 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas gali siekti iki 5 proc., o sergančiųjų skaičius nuolatos didėja.

Šiandien jau yra nemažai įrodymų, kad ne cheminiai vaistai, o augalai yra išeitis, padėsianti kovoti su globalia vėžio epidemija. Per pastarąjį dešimtmetį mūsų supratimas apie vėžį sukeliančias priežastis kardinaliai pasikeitė. Pusę praėjusio šimtmečio medicinoje vyravo nuomonė, kad daugelis būklių, tarp jų vėžys, biologiškai neišvengiamos. Tikėta, kad jas lemia genai, todėl neįmanoma užkirsti kelio joms atsirasti.

Šeimoje baisi bėda. Tai yra, baisi liga. Sesuo. Vegetarė iš pašaukimo, jei galima taip pavadinti. Labai domėjosi visais šiais dalykais, daug skaitė, ieškojo informacijos internetu. Klausė įvairias paskaitas, lankė kursus. Niekaip neišeina pasakyti, jog buvo per mažai apsišvietusi vegetarizmo srityje. Įtraukė į tai savo šeimą – vyras, du vaikai.

Lygiai tas pats yra su skiepais… ir mes tai vadiname moksline medicina. Dvylika metų trukę tyrimai su imuno-fiziologiniais testais pateikė daugybę eksperimentinių įrodymų, kurie prieštarauja, nesutinka su Ehrilich teorija ir mane įtikino, kad jo supratimas apie tam tikrų „antikūnų“ kilmę, pobūdį ir fiziologinį vaidmenį yra klaidingas.“

Istoriškai medicinos mokslas svarstė klausimą ar virusas yra gyvas. Iš pradžių jis buvo įvardintas kaip negyvas, bet paskui buvo sakoma, kad tai yra arba ypatingai sudėtinga molekulė, arba ypatingai paprastas mikroorganizmas ir yra dažniausiai nurodomas kaip parazitas, turintis gyvenimo ciklą.

Šioje analizėje nebuvo analizuojama vakcinų sudėtis, nacionalinis vakcinavimo procentas, kūdikių mirtingumo rodiklio skirtumai rasinėse grupėse, priešlaikiniai gimdymai, valstybių ataskaitų apie gyvus gimusius kūdikius skirtumai ar galimi ekologiniai skirtumai. Šiuos veiksnius trumpai pakomentuosime.

Kūdikių mirtingumas (KM) yra vienas iš svarbiausių vaikų sveikatos ir bendro šalies išsivystymo rodiklių. Švarus vanduo, daugiau mitybos galimybių, geresnės sanitarinės sąlygos ir lengvesnė prieiga prie sveikatos priežiūros sistemos labiausiai prisideda prie kūdikių mirtingumo mažinimo nešvariuose ir skurdžiuose pasaulio regionuose, kuriuose nepakanka maisto.1–3 Besivystančiose šalyse KM yra didelis, kadangi šios kūdikių išgyvenimui svarbiausios reikmės nėra patenkinamos arba jų užtikrinimas yra netolygiai paskirstytas. Besivystančiose šalyse taip pat labiau paplitusios infekcijos ir užkrečiamos ligos, nors padėtį galėtų pataisyti tinkama sanitarinė praktika ir tinkama mityba.

Vis daugiau mokslininkų linkę manyti, kad fluoravimas yra viena didžiausių apgaulių žmonijos istorijoje.

Tymų protrūkiai nuo dažno kartojimo jau tapo kone mantra politikų lūpose. Vos tik politikams prabilus apie vakcinacijos situaciją Lietuvoje dažniausiai vienas pirmųjų sakinių būna šis: „Šiandien Lietuvoje turime tymų protrūkį“. Pateikiami šios ligos padažnėjimą liudijantys skaičiai ir būtinai pridedama, kad tymų protrūkiai kyla dėl nepaskiepytų vaikų, kuriuos tėvai nepagrįstai atsisako skiepyti.

Originalų tekstą 2015 m. vasario 2 d. paskelbė Leslie Manookian (skiepijimą kritikuojančio filmo „The Greater Good prodiuserė ir scenarijaus autorė) VAŠINGTONAS, 2015 m. vasario 2 d. [ GlobeNewsWire ] Sveikatos priežiūros pareigūnai dėl neseniai Disneilende kilusio tymų protrūkio kaltina neskiepytus vaikus.

Jeilio (angl. Yale) medicinos mokyklos ir Pensilvanijos valstijos universiteto (angl. Penn State) medicinos koledžo tyrėjų grupė nustatė nerimą keliančią sąsają tarp skiepijimo laiko ir tam tikrų smegenų sutrikimų pasireiškimo vaikų pogrupyje.