Mokslininkai atsako: koks bus ateities žmogus?

Evoliucija tebekeičia mūsų kūną. Dabar ji vyksta greičiau nei kada nors anksčiau, o susilieję milijonų žmonių genai mūsų palikuonius gali paversti beplaukiais gražuoliais.

Po milijonus metų trukusios evoliucijos žmogus gali atrodyti esantis tobulas produktas – mūsų kūnas ir smegenys susidoroja su visais šiuolaikinio gyvenimo fiziniais ir protiniais iššūkiais.

Kad ir kaip jaustumėmės puikiai prisitaikę, tyrimai rodo, kad evoliucija tebevyksta. Prieš daugiau kaip 150 metų sukurta Charleso Darwino teorija, kad visi gyvi organizmai taikosi prie aplinkos, tebėra teisinga. Todėl rytoj neišvengiamai būsime kitokie, nei esame šiandien.

Lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų

Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, kad evoliucija tebėra aktyvi. Šie mokslininkai, studijuodami senas bažnyčių metrikas, ištyrė suomių išgyvenimo ir dauginimosi rodiklius. Komanda įrodė, kad nors sveikata pagerėjusi, natūrali ir lytinė evoliucija tebevyksta.

Ištyrę Gambijos moteris, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštos ir lieknos moterys susilaukia daugiau vaikų, dėl šio rodiklio ateityje pasikeis žmonijos ūgis ir sudėjimas.

Vienas komandos narių buvo prancūzas evoliucijos biologas Alexandre’as Courtiolis, dirbantis Berlyne įsikūrusiame Leibnico zoologijos ir laukinės gamtos tyrimų institute. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad šiandien žmonių gebėjimą išgyventi tiek, kad susirastų partnerį ir susilauktų vaikų, lemia kiti veiksniai nei paprasčiausias išgyvenimo instinktas. Evoliucijos mechanizmas nepakito – ją ir toliau veikia aplinka.

Evoliucija spartėja

„Iš tiesų matome, kad evoliucija nuolat vyksta labai aktyviai. Pažvelgę į aukštikalnių gyventojus, matome, kad jie prisitaikę ten gyventi. Palyginę tėvų ir palikuonių genus, matome, kad jie skiriasi“, – tvirtina A. Courtiolis.

Antropologo Johno Hawkso teigimu, žmonių rūšis ne tik evoliucionuoja – ji evoliucionuoja greičiau nei kada nors anksčiau. Mutacijos plinta daug sparčiau nei praeityje, tad evoliucija tikriausiai vyksta 100 kartų greičiau.

J. Hawksas vadovavo Viskonsino ir Madisono universiteto (JAV) mokslininkų komandai, tyrinėjusiai gyvų žmonių genus iš viso pasaulio. Mokslininkai ieškojo ilgų DNR sekų, nes jos susijusios su paveldimomis savybėmis, kurios egzistavo tik apie 100 kartų arba keletą tūkstantmečių. Jei šių sekų yra daug, vadinasi, genetinė medžiaga sparčiai keičiasi, t. y. evoliucija vyksta greitai. Iš tiesų mokslininkai rado daug ilgų sekų ir santykinai nedaug trumpų, kurios egzistavo ilgiau.

„Tyrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad evoliucija per pastaruosius kelis tūkstantmečius pagreitėjo. Žmonės jau nemiršta per anksti nuo ligų, tačiau tebėra svarbu, kiek ir kaip greitai susilaukiame vaikų“, – teigia J. Hawksas.

Milžiniškas genofondas

Sparti evoliucija nereiškia, kad mūsų rūšis mutuoja greičiau nei praeityje, vis dėlto žmonijos genofonde dabar yra naujų mutacijų. Šiuo metu tarp 7,1 milijardo Žemės gyventojų tiesiog paprasčiau rasti naudingų mutacijų nei tarp kelių milijonų akmens amžiaus laikotarpio žmonių.

Žmonių skaičius sparčiai didėjo, todėl yra sunkiau pašalinti kenksmingus genus ir lengviau skleisti naudinguosius. Be to, smarkiai pasikeitė ir mūsų gyvenimo būdas –valgome naują maistą, gyvename didmiesčiuose ir bendraujame kur kas daugiau nei prieš 20 tūkstančių metų. Visa tai reiškia, kad mūsų rūšiai reikia prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Gamta kovoja su nutukimu

Prie kai kurių savybių Homo futuris (ateities žmogui) gali tekti prisitaikyti – tai didesni vyzdžiai, trumpesnis žarnynas ir silpnesni raumenys.

Didesni vyzdžiai – tai lytinės atrankos rezultatas. Dėl tam tikrų savybių žmogus atrodo itin patrauklus partneris, tad jo arba jos tikimybė susilaukti vaikų didesnė. Dideli vyzdžiai neretai minimi tarp patrauklių moterų savybių, tad ilgainiui ši savybė gali pasitaikyti dažniau.

Žarnynas gali sutrumpėti dėl antsvorio, kuris Vakarų pasaulyje pastebimas vis dažniau. Dėl antsvorio sunkiau susilaukti vaikų, o antsvorio neturintys žmonės, pavyzdžiui, dėl šiek tiek trumpesnio žarnyno turi evoliucinį pranašumą. Mūsų žarnynas jau sutrumpėjo, nes maitinamės virtu ir keptu maistu, iš kurio lengviau gauti pakankamai energijos. Jei žarnynas ateityje taps dar trumpesnis, gamta bus išsprendusi nutukimo problemą.

Mokslininkų įsitikinimu, ateityje mūsų fizinė jėga mažės dėl to, kad nedaugeliui šiuolaikinių žmonių reikia didelių raumenų. Už raumenų jėgą atsakingi genai neužtikrina didesnės tikimybės išgyventi, tad per artimiausią 100 tūkstančių metų jie gali laipsniškai silpnėti.

Žemdirbiai turėjo pranašumą

Apskritai fizinės savybės nebėra evoliucijos variklis, evoliucija nebereikalauja gebėjimo pralenkti liūtą ar išgyventi džiunglėse. Kita vertus, žmonėms tebėra svarbus socialinis pasisekimas ir palikuoniai.

Varomoji evoliucijos jėga visuomet buvo gebėjimas užsitikrinti saugų gyvenimą. Vienas pavyzdžių – prieš 12 tūkstančių metų atsiradusi žemdirbių bendruomenė laimėjo konkurencinę kovą su medžiotojais ir gėrybių rinkėjais. Vienos grupės narių genai nebuvo stipresni už kitos, tačiau kai kurie žmonės ėmė auginti javus, tad galėjo gauti daugiau maisto ir išmaitinti daugiau vaikų.

Laimi žavesys

Žemdirbiai sėsliai gyveno vienoje vietoje, taip iki šių dienų vis dar gyvena daugelis žmonių. Anksčiau žmonėms reikėjo gauti daugiau maisto, šiuo metu lygiai taip pat svarbu gauti tinkamo maisto. Šiuo atveju evoliucija irgi svarbi. Pavyzdžiui, gamta tikriausiai sukurs atsakomųjų priemonių prieš Vakarų pasaulį kamuojančias gyvenimo būdo ligas, kurias sukelia nesveikas ir riebus maistas.

Mūsų virškinimo organų sistema yra bakterijų zoologijos sodas. Jos nuolat evoliucionuoja, laikui bėgant , ko gero, išmoksime geriau susidoroti, pavyzdžiui, su gyvenimo būdo ligomis. Visai įmanoma, kad bakterijos, tarkim, išmoko geriau skaidyti riebalus.

Be to, galime tikėtis ir protinių, ir socialinių įgūdžių pokyčių. Šiandien tikriausiai nedaugelis užkariauja kito žmogaus širdį, toliausiai nušokęs į tolį ar įkopęs į aukščiausią kalną. Dažniausiai laimi tie, kurie pasižymi geresnėmis socialinėmis savybėmis ir puikesne iškalba. Todėl evoliucijos biologas A. Courtiolis įsitikinęs, kad šių savybių ateityje pasitaikys dar dažniau. Mes paprasčiausiai tapsime žavesni.

Tad Homo futuris po 100 tūkstančių metų veikiausiai žvelgs į Homo sapiens ir jį laikys nuobodžiu, plaukuotu padaru mažomis ir skvarbiomis akimis.