NSO, nutraukęs futbolo rungtynes

1954 m. spalio 27-oji Florencijoje buvo saulėta ir graži diena. Nusimatė labai įdomus futbolo mačas tarp vienos geriausių to metų komandos "Fiorentina" ir ne mažiau tituluojamos "Pistoiese". Stadione susirinkę sirgaliai karštai palaikė savo mėgiamas komandas. Netikėtai antrojo kėlinio viduryje žaidimas nutrūko. Žiūrovai ir žaidėjai apmirė, tarsi užburti, visų žvilgsniai nukrypo į dangų, kuriame buvo matyti neatpažinti skraidantys objektai.

Kubietiški cigarai

Iš pradžių stadione pasidarė visiškai tylu, tačiau netrukus temperamentingieji italai ėmė rėkti, gestikuliuoti, į kažką rodyti pirštais. Žaidėjai taip pat užmiršo apie mačą ir išplėtę akis žiūrėjo į keistą skraidantį aparatą.

Vėliau Ardiko Manjinis, futbolo sirgalių numylėtinis, vietinė legenda, 1954-ųjų metų pasaulio čempionato dalyvis prisiminė: „Aš prisimenu viską nuo pat pradžių iki pabaigos. Virš stadiono labai lėtai skrido kažkas panašaus į kiaušinį. Visi žiūrėjo aukštyn. Dangus nušvito sidabrine spalva. Mes

buvome sukrėsti, nes anksčiau nieko panašaus neteko matyti. Mes buvome šoke".

Visi - ir žaidėjai, ir žiūrovai - buvo tarsi užhipnotizuoti nepaprasto reginio. Teisėjui teko nutraukti rungtynes. Vėliau jie ataskaitoje parašė, kad „žiūrovai kažką pamatė danguje".

Tarp daugybės žiūrovų stadione buvo ir Džidži Bonis, vienas iš ištikimiausių „Fiorentinos" gerbėjų. Jis taip pat paliko savo prisiminimus apie šį įvykį: „Aš puikiai atsimenu šį nepaprastą reginį. Virš stadiono danguje pasirodė kažkokiu objektai.

Iš pradžių jie judėjo labai greitai, o po to kažkaip iš karto sustojo. Labiausiai jie priminė kubietiškus cigarus. Vos tik juos pamačiau, man iš karto gimė asociacija būtent su kubietiškais cigarais. Žinau apie ką kalbu, nes mano senelis dievino kubietiškus cigarus ir visada jų sau užsisakydavo. Štai dėl to aš ir prisiminiau juos. Man atrodo, kad virš stadiono pakibo objektas iš kitos galaktikos. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti šį reiškinį?! Bet kokiu atveju, tai buvo nežemiškos kilmės daiktas. Aš tuo esu tvirtai įsitikinęs“.

Dar vienas liudininkas, futbolininkas Romolas Tučis įsitikinęs: „Tą dieną mes tapome paties netikėčiausio reginio savo gyvenime liudininkais. Nieko įspūdingesnio, bent jau man, anksčiau neteko matyti. Tuomet visame pasaulyje visi tik ir kalbėjo apie ateivius, apie NSO, o mes visa tai matėme tikrovėje, savo akimis“.

Įvykį Artemijaus Frankio stadione negalima paaiškinti masine haliucinacija - keletą dienų NSO buvo pastebimi virš daugelio Toskanos miestų. Liudininkai tvirtino, kad ryškios baltos šviesos spindulys kabojo ore virš Prato miesto, į šiaurę nuo Florencijos.

Angelų plaukai

Robertas Pinotis, Italijos nacionalinio NSO tyrimo centro prezidentas yra labai daug išnagrinėjęs medžiagos, susijusios su neatpažintais skraidančiais objektais. Jis parašė ne vieną knygą apie ateivius. Jo namai Florencijos centre primena senovinį archyvą: jie tiesiog prigrūsti italų filmų apie ateivius afišomis, laikraščių iškarpomis ir nespalvotomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos

skraidančios lėkštės.

Ar reikia sakyti, kad Robertas šventai tiki nežemiškųjų civilizacijų egzistavimu? Jis pasiryžęs bet ką padaryti, kad tik įrodytų, jog jos tikrai egzistuoja. Istorija apie futbolo rungtynes Florencijoje - tiesiog balzamas sielai. Pinotis pažįsta daug šio įvykio liudininkų. Jis apie šį atsitikimą pasakoja su tokiu užsidegimu, tarsi pats buvo tuo metu stadione ir savo akimis matė ore „kubietiškus cigarus". Tikriausiai, daug ką atiduotų, kad būtų galėjęs tapti šio įvykio liudininku.

„Žaidėjai ir žiūrovai buvo tiesiog sukrėsti, kai pamatė šį objektą virš stadiono, - pasakoja Pinotis. -Tuomet laikraščiai rašė apie marsiečių antplūdį. Dabar mes žinome, kad buvo ne taip. Tačiau mes galime padaryti išvadą, kad su šiuo fenomenu susijusios protingos būtybės, turinčios aukšto išvystymo technologijas, aiškiai nežemiškos kilmės".

Pinotis žino ir tai, kad ant stadiono tuomet krito kažkokia keista balta medžiaga. Kaip sakė liudininkai - „sidabrinis švytėjimas".

Specialistai šią substanciją vadina „angelų plaukais". Problema yra tai, kad per gana trumpą laiką ji visiškai suyra.

Pats Pinotis šį keistą reiškinį stebėjo, būdamas dešimties metų amžiaus: „Tiesiog baltos dienos viduryje ant Florencijos namų stogų iškrito kažkokia medžiaga, panaši į sniegą. Po valandos ji visiškai ištirpo. Niekas taip ir nežino, kokį ryšį keista balta substancija turi su NSO".

Žinoma, dešimtmečio berniuko fantazija gali gerokai įsiaudrinti, jis gali sniegu palaikyti bet ką, tačiau reikia prisiminti, kad visa tai vyko ne žiemą, o spalio mėnesį, kai Italijoje dar būna gana šilta.

Liudininkai iš Venecijos

Liudininkai, apibūdindami baltą medžiagą, tvirtina, kad ji panaši į medvilnę ar voratinklį. Deja, jos surinkti neįmanoma, nes medžiaga tiesiog suyra rankose, nepalikdama jokių pėdsakų. Tačiau atsirado žmonių, kurie nusprendė bet kokiais būdais išsiaiškinti, kas tai buvo.

Vienas jų - dabar jau miręs Florencijos laikraščio „La Nazione“ korespondentas Džordžijus Batinis. 2003-iais metais Italijos TV programoje „Keliautojas" jis papasakojo, kad tą dieną šimtai žmonių skambino į redakciją, norėdami papasakoti apie paslaptingą reiškinį.

Pats Batinis tuo metu buvo darbe. Redakcijos pastatas buvo pačiame miesto centre, pro jos langus dangaus nesimatė, nes jį užstojo šalimais stovintys pastatai. Tuomet Batinis, genamas smalsumo,

užlipo ant stogo. Tačiau jam nepasisekė - NSO virš miesto jau nebebuvo. Nuo tuomet Batinis užsikrėtė idėja suprasti ar iš tiesų egzistuoja nežemiškasis protas ir ar gali NSO ant žemės barstyti baltus „miltelius".

Batinis išmaišė Italiją skersai ir išilgai, dažnai keliaudavo ir į kitas šalis - į tas vietas, iš kurių ateidavo pranešimai apie naujus ateivių vizitus. Būtent Batiniui pavyko surasti du liudininkus iš Venecijos, kurie šią įžymiąją 1954-ųjų metų spalio mėnesio dieną pirmieji pastebėjo NSO. Tai buvo tikra sensacija. Pasirodo, spalio 27 dieną ponai Liutečis ir Lastručis, kurie išėjo į viešbučio balkoną, norėdami pasigrožėti šventojo Morkaus aikštės Venecijoje vaizdais, danguje pastebėjo skraidančius objektus, kurie paliko keistą baltą pėdsaką.

Objektai dideliu greičiu skrido vienas paskui kitą. Po to iš paskos skridęs objektas susilygino su priekyje buvusiu objektu. Tada jie pasuko ir nuskrido Florencijos kryptimi. Po kiek laiko tūkstančiai žmonių apstulbusių žmonių Florencijoje stebėjo reginį, apie kurį jau papasakota aukščiau.

Šiandien nuomonių apie tai, kas yra „angelų plaukai" yra ne viena. Ufologas iš JAV Čarlzas Menis tvirtina, kad tai yra kažkokie šių objektų materializavusios energijos likučiai. Kai jie suyra, tai sugrįžta atgal į savo matavimą arba j kitą erdvės ir laiko kontinuumą.

Anglų ufologas Brlnslis Trenčas tvirtina, kad „angelų plaukai“ - tai tarsi ektoplazma, atsirandanti spiritizmo seansų melu.

Entomologai (mokslininkai, tirianys vabzdžius) teigia, kad čia nėra jokios paslapties, o pluoštinė medžiaga - tai tik vėjo nešiojama atitrūkusių voratinklių masė. Savo teorijai patvirtinti jie pateikia trikampiškuosius gaubtatinklius voriukus, kuie, nors ir neturėdami sparnu, sugeba, judėti oru gana originaliu būdu. Voras paprasčiausiai pasuka savo kūną pavėjui ir išleidžia ilgą ploną siūlą. Vos ik vėjas pakelia jį į orą, jis tvirtai įsikimba siūlo ir tokiu būdu įveikia gana tolimus atstumus.

Savaime suprantama, kad nė vienas save gerbiantis ufologas niekada nesutiks su šia versija, todėl jie yra pasiryžę ir toliau tęsti savo tyrimus. O kol kas ši paslaptis nėra įminta.