Musolinis ir NSO

XX-XXI amžių sandūroje aptikti dokumentai apie kontaktus su NSO prieškarinėje Italijoje ir duomenys apie bandymus Vokietijoje sukurti diskalėkius liudija, kad skraidančių lėkščių istorija prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Senjoro X siuntiniai

1996-ais metais kažkoks anonimas, kurio asmenybė neatskleista iki šiol, pradėjo siuntinėti į Italijos mokslines organizacijas ir leidinių redakcijas dokumentų rinkinius - tiek kopijas, tiek originalus - apie NSO pasirodymą ir tyrimą Italijos teritorijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Iš pradžių į Senjoro X siuntinius nebuvo rimtai žiūrima, jie paprasčiausiai būdavo išmetami į šiukšlių dėžę. Tačiau kai vienas toks siuntinys pasiekė daktarą Robertą Pinotį, Nacionalinio ufologijos centro

(Centro Ufologico Nazionale - CUN) pirmininką ir žurnalo „NSO kronika" leidėją, adresatas šiuos dokumentus perdavė profesoriui Antonijui Garavaglai, chemikui iš Komo. Po išsamios analizės Garavagla pranešė, kad dokumentai nėra falsifikatas, jie buvo sukurti apie 1936 metus.

Vienas dokumentas buvo voke, ant kurio buvo užrašyta „Perduoti asmeniškai Cianui". Grafas Galeacas Cianas Musolinio vyriausybėje ėjo užsienio reikalų ministro pareigas ir buvo jo patikėtinis, nes buvo dučės žentas, jo dukros Edos vyras. Tačiau tai vėliau nesutrukdė Cianui dalyvauti suokalbyje prieš Musolinį, o pastarajam 1943-iais metais įsakyti nubausti mirtimi savo žentą.

Tyrimų pradžia, pirmieji patvirtinimai

Minėtasis dokumentas buvo ataskaita apie pirmąjį slapto vyriausybės organo „Kabinetas RS/33“ posėdį. Ataskaitoje buvo rašoma, kad naujos struktūros veikla buvo susijusi su pranešimų apie Italijos danguje pastebėtus paslaptingus reiškinius ir nežinomus skraidančius aparatus tyrimu.

Siuntinyje buvo dar vienas laiškas, kuriame buvo rašoma, jog 1936 m. rugpjūčio 17 d. danguje virš Venecijos ir Mestros buvo pastebėti cigaro formos skrendantys objektai. Buvo ir piešinys: į torpedą panašus objektas, šalia jo du rutulio formos NSO ir naikintuvas. Laiške buvo paminėti trijų šio įvykio liudininkų vardai ir gyvenamieji adresai. Nacionalinio ufologijos centro nariai nusprendė surasti bent vieną liudininką. Tai buvo realių žmonių vardai, deja, jie visi jau buvo mirę.

Tačiau vis tik atsirado gyvas šio įvykio liudininkas. Tai buvo garbaus amžiaus Venecijos gyventojas Faustinas. Jis gerai prisiminė, kad dar būnant berniuku labai nustebęs žiūrėjo į skrendantį virš miesto didžiulį cigarą, paskui kurį skrido du pusiau permatomi rutuliai. Taip siunčiamų dokumentų tikrumas buvo dar kartą patvirtintas.

Įrodymų daugėja

Kitą dokumentų rinkinį Senjoras X atsiuntė į žurnalo „NSO, ateivių vizitai" redakciją. Šio žurnalo leidėju yra garsus Italijos ufologas Džordžijus Bondžovanis. Šį kartą tai buvo spalvotos dokumentų fotokopijos:

1. Trys telegramos iš telegramų agentūros ANSA Milano ofiso, kuriose su nuoroda į Musolinio įsakymą buvo duotas nurodymas ieškoti ir išgelbėti 1933 m. birželio 13 d. Italijos teritorijoje nukritusį ar

nusileidusį NSO. Nusileidimo vieta nenurodyta;

2. Vyriausybinis laiškas, kuriame išvardinti veiksmai po NSO aptikimo ir nugabenimo į tam paruoštą vietą. Tarp veiksmų buvo paminėta: griežta laikraščių straipsnių cenzūra; visų pašalinių įvykių, susijusių su NSO, liudininkų areštas OVRA (politinė policija) pajėgomis; Milano astronomijos observatorijos vardu skelbiami natūralūs įvykio aiškinimai - meteorologinis zondas, meteoritas, „netikros saulės" reiškinys ir t.t.;

3. Protokolai, laiškai ir tarnybiniai raštai, kurių turinys patvirtina, jos „Kabinetas RS/33" buvo vyriausybinė ypač slapta mokslinė komisija, sukurta Romos La Sapiencos universitete, greičiausiai, iš karto po to, kai birželio 13 d. nusileidęs (ar nukritęs) NSO buvo nugabentas į paskirties vietą. Komisijai vadovavo garsus mokslininkas, fizikas Giulielmo Markonis, o jos sudėtyje buvo keli Italijos Karališkosios mokslų akademijos nariai, tarp kurių buvo astronomas iš Turino daktaras Džinas Cesčinas, profesorius Rudžieris Konstantis Kavacanis ir kiti žinomi Italijos mokslo atstovai. „Kabinetas RS/33“ atsiskaitė tik trims Italijos vadovams - Benitui Musoliniui, Galeaco Ciano ir KOP vadui generolui Italo Balbo.

Iš dokumentų galima suprasti, kad „Kabinetas RS/33“ gyvavo apie septynerius metus. Jo veiklos rezultatu tapo dosjė, sudaryta iš 34-ių lapų ataskaitos apie NSO stebėjimo atvejus įvairiuose Italijos regionuose 1930-1940-ais metais, Italijos Karališkųjų KOP lakūnų ataskaitų apie susitikimus ore su paslaptingais reiškiniais ir objektais, įvairių fotografijų ir kino juostų. „Kabineto RS/33" nariai svarbiausiu dalyku nelaikė hipotezės apie nežemiškąją tiriamo fenomeno kilmę. Mokslininkai manė, kad susidūrė su naujo ypač slapto ginklo, sukurto vienoje iš vakarų valstybių, pavyzdžiais. Savo tyrimų objektus pavadino terminu „velivolvi seonoseuti", t.y. nežinomas skraidantis aparatas.

Ypač didelį susidomėjimą kelia laikraščio iškarpa, kuri taip pat buvo minėtame dokumentų rinkinyje. Laikraštyje buvo rašoma apie vieną prancūzų lakūną, kuris tuo metu skraidė Italijoje. Jam ne tik pavyko ne tik pamatyti, bet ir nufilmuoti NSO. Vėliau lakūnas visiems norintiems pasakojo apie šį įvykį ir demonstravo kino juostą. Šiam lakūnui nebuvo lemta grįžti į namus, netrukus jis dingo be jokių pėdsakų.

Prevencinės valdžios priemonės

Su numanoma NSO nusileidimo (ar avarijos) Italijoje data - 1933 m. birželio 13 d. - susijęs ne vienas keistas įvykis, nutikęs Italijos šiaurės vakaruose esančioje Lombardijos srityje.

Netikėtai ir per trumpą laiką Milane, administraciniame Lombardijos centre, buvo atleisti iš pareigų ir pakeisti daugelis valstybinių ir partinių vadovų, pavyzdžiui, gubernatorius, policijos viršininkas, ministro pirmininko atstovas. Tuo pačiu metu ten atkeliavo šimtai „juodmarškinių“ - neoficialios Musolinio gvardijos narių. Milane su neplanuotu vizitu netikėtai apsilankė Italijos karalienė.

Laikraščiuose staiga, tarsi kažkam mostelėjus lazdele, pradėti spausdinti dideli straipsniai, kuriuose   buvo svarstoma gyvybės egzistavimo kitose planetose tikimybė, netgi buvo užsiminta apie telepatinio ryšio su marsiečiais nustatymą. Greičiausiai, tai buvo propagandinis pasiruošimas pranešimui apie NSO aptikimą, jeigu būtų įvykęs nenumatytas informacijos nutekėjimas. Tačiau informacijos nutekėjimo nebuvo, skelbimas taip pat nebuvo paskelbtas.

Naujo NSO vizito įrodymai

Panašu, kad italams vis tik pavyko aptikti NSO. Greičiausiai, jis buvo paslėptas slaptame angare vienoje aviacijos bazėje šalia Varezės ar Verigatės. Įdomu tai, kad Varezėje leidžiamas laikraštis „Cronaca Prealpina" 1933 m. birželio 20 d. numeryje pirmasis išspausdino straipsnį apie Marso gyventojų kontaktus su žemiečiais. Šis straipsnis atrodė panašus į oficialų pranešimą.

Taip pat yra žinoma, kad Italijos fašistai karo pabaigoje pirmiausia pasistengė sunaikinti būtent Varigatėje esančius angarus.

Žurnalistas ir ufologas Alfredas Lisonis, „Paslapčių žurnalo" - vieno iš pagrindinio Italijos leidinio, skirto paranormaliems reiškiniams, - bendradarbis, gavęs galimybę susipažinti su dokumentais, kuriuos siuntė Senjoras X, nusprendė atlikti 70-ies metų senumo žurnalistinį tyrimą. Milano prefektūros archyve jis aptiko dvi šūsnis telegramų, gautų tarp 1933 ir 1938-ųjų metų.

Keliose dešimtyse šių telegramų buvo pranešama apie Italijos danguje pastebėtus keistus šviesos reiškinius ir nematytos išvaizdos nežinomų skraidančių aparatų pasirodymus. Mažiausiai devyniose telegramose buvo kalbama apie NSO. 1937 m. liepos 4 d. laikraščio „Domenica Del Corricre“ numeryje Lisonis aptiko pranešimą apie tai, kad „prieš keletą dienų į vakarus nuo Milano giedrame danguje staiga blykstelėjo didžiulis ir akinamai ryškus žaibas, nuo kurio nukentėjo penki pėstieji kelyje tarp Madžentos ir Novaro miestų". Greičiausiai, šis pranešimas liudija apie dar vieno NSO nusileidimą (ar avariją).

Iš Senjoro X siųstų dokumentų matyti, kad po to, kai 1936-ais metais buvo pasirašytas paktas „Ašis Berlynas - Roma", visa medžiaga apie NSO, kurią iki to laiko surinko ir išanalizavo „Kabinetas RS/33“, buvo perduota Trečiojo reicho karinei vadovybei. Šios informacijos įtikinamas patvirtinimas yra tolimesni įvykiai - bandymas Vokietijoje suskurti diskalėkius.

Pabaigai dar vienas įdomus faktas. 1941 m. vasario 23 d. vieno fašistų federacijos suvažiavimo metu Musolinis pasakė tokius žodžius: „Į Jungtines Amerikos Valstijas, greičiausiai, įsiverš ne „Ašies" valstybių kareiviai, o kol kas mažai kam žinomi, tačiau ypač karingi Marso planetos gyventojai, kurie atskris į Žemę iš kosmoso savo neįsivaizduojamai didelėmis „skraidančiomis tvirtovėmis".

Ši frazė iki šiol buvo traktuojama kaip juokas, tačiau gali būti, kad Musolinis nejuokavo...