Pamišimas dėl maisto: kaip atgauti sveiką protą

Kone kasdien socialinėje erdvėje, internetiniuose dienraščiuose pasirodo naujų straipsnių apie naujas dietas, „naują“ požiūrį į maistą, „naujų“ tyrimų ir nesibaigiančių diskusijų, ką valgyti ir ko nevalgyti.

Nuo sulčių dietų, stebuklingų papildų iki nurodymų nevalgyti vienokio maisto ir kuo daugiau valgyti kitokio. Apie mitybos sutrikimus, juos sukeliančius veiksnius ir sveikimo galimybes rašantis tinklapis eatindisorderhope.com siūlo nepasiduoti manipuliacijoms, kai maisto gamybos gigantai, įvairūs blogeriai, farmacijos įmonės ir pseudoekspertai kelia bangas, stengdamiesi, kad dietos ir pamišimas dėl maisto niekad neišeitų iš mados.

Nors gali atrodyti, kad ši mada – sveikintina, kadangi padeda su(si)kurti sveikesnį gyvenimo būdą, būti sąmoningesniems maisto klausimu, tikrovė yra kiek liūdnesnė: daugelis šių mitybos madų tik dar labiau sujaukia informacijos apie maistą perteklių ir kuria tolimesnį chaosą bei pasimetimą, atrodytų, paprastu klausimu – kas yra sveikas santykis su maistu.

Kaip tai veikia?

Svarbu suprasti tai, kad įvairiausias dietas propaguojanti industrija iš to uždirba milžiniškus pinigus, o reklamos, atviros ir užslėptos, nukreiptos į bene be išimties visus, kadangi žmonės paprastai jaučiasi nesaugiai, nejaukiai ir toli nuo mistinės „tobulybės“, kai kalba pasisuka apie jų kūnus ir sveikatą.

Tai labai paranku šiai galingai industrijai, nes pažeidžiamas žmogus – lengvas grobis, ir jam lengva įsiūlyti tam tikrą produktą, svorio metimo planą ir panašius dalykus.

Maisto mados nuolat kinta. Praeito amžiaus pabaigoje atrodė, kad mažo riebumo produktų dieta buvo amžiaus mitybos mados klyksmas, ir visas maistas, savo sudėtyje turėjęs bent kiek riebalų, buvo vengtinas bet kokia kaina. Vėliau atsirado Atkinso dieta ir angliavandenių vengimas, po to – paleo dieta, neapdoroto maisto dieta ir daugybė kitų.

Kai kurie žmonės iš tiesų turi laikytis tam tikrų mitybos gairių, atsižvelgdami į savo sveikatą ir fizinius duomenis, tačiau tipinis vartotojas dažniausiai tik klimpsta į nuolat besikeičiančių mitybos madų painiavą, neretai lydimą baimės ir netikrumo, ar „nenusikalstama“ valgant vienus ar kitus produktus.

Esminė mitybos madų blogybė – tai, kad demonizuojami tam tikri maisto produktai ar jų grupės. Štai vieną savaitę laikomasi nuomonės, kad „blogai“ valgyti maistą, savo sudėtyje turintį riebalų, paskui staiga didžiausias blogis tampa apdorotas maistas, ir dar nespėjus pereiti prie naujosios „teisingos“ mitybos „sužinome“, kad „sveika ir geidautina kasdien suvalgyti lašinių, tačiau nesveika valgyti mėsą“.

Grįžimas prie pagrindų

Šioje apie mitybą ir sveikatą sukurtoje painiavoje svarbu grįžti prie pamatinių žinių. Daugelis vartotojų tiki ir pasitiki informacija, kurią perskaito internete, populiariuose žurnaluose ar įvairiausių „sveikatos ekspertų“ pasisakymuose, tačiau visa tai dažniausiai mus atitolina nuo to, ką jau žinome esant tiesa. Nekalbant apie specialiuosius mitybos poreikius sergant tam tikromis ligomis, dažniausiai esame sveikiausi, kai vartojame įvairų maistą saikingais kiekiais. Su mitybos sutrikimais dirbantys specialistai pabrėžia, kad nėra jokių „super produktų“, kuriuos vartodami neribotais kiekiais numestume svorio ar taptume sveiki, kaip ir „blogo maisto“, kurio reikia vengti kaip didžiausios nelaimės. Neutralus santykis su maistu leidžia mums gyventi sveikiau, negu nuolatinis galvojimas apie maistą, taisykles, apie tai, ką „galima“ ir ko „negalima“ valgyti.

Svarbu ir tai, kad maistas neturėtų būti moraliniu objektu. Kadangi maisto madų kontekste tampa vis sunkiau susigaudyti ir pasirinkti ką valgyti, atrodo, daug paprasčiau suskirstyti maistą į „gerą“ ir „blogą“. Tačiau jei išsipainiotume iš šių maisto mados tendencijų voratinklio, grįžtume prie suvokimo, kad maistas yra tiesiog maistas – paprasčiausiai penas mūsų kūnui. Valgydami ar nevalgydami tam tikrą maistą netapsime geresniais ar blogesniais žmonėmis. Nepilnavertiškumo, gėdos ir kaltės jausmas dėl savo kūno ir to, ką valgome – vienas tiesiausių kelių į valgymo sutrikimus, socialinio gyvenimo skurdumą ir depresiją.

Renkantis maistą

Mes turime įgimtą savybę valgyti remiantis tuo, ko mūsų kūnui reikia, ko jis nori, tačiau turime sąmoningai įsiklausyti į savo kūno poreikius ir suvokti pačius pagrindinius, intuityviausius jo signalus. Mums nereikia, kad kas nors nurodytų ką valgyti, mums nereikia vaikytis mitybos madų, kad suvoktume, kaip pakeisti savo mitybos įpročius – mūsų kūnuose slypi visos pamatinės žinios sveikam gyvenimo būdui; mums tereikia klausytis savo kūno ir gerbti šiuos pamatinius jo poreikius.

Valgymas yra kūno maitinimas, tačiau ir malonumas. Maisto madų kuriamas chaosas ir painiava dažniausiai eliminuoja džiaugimosi maistu ir malonumo aspektą. Norėdami jį susigrąžinti, turėtume išjungti aplinkinį triukšmą ir įsiklausyti, ko reikia mūsų kūnui.

parengė Diana Gancevskaitė