Ar verta laikytis šarminės dietos?

Rūgštinantys maisto produktai, mėsa, aukščiausios kokybės miltai ir pieno produktai, šarminėje mityboje atsiduria prie draudžiamų produktų sąrašo. Šarminės dietos esmė – atkurti natūralų ir sveiką organizmo pH.

Laikytis šarminės dietos šiuo metu yra madinga. Teigiama, kad jos laikosi net garsioji australų manekenė Elle Macpherson ir Holivudo aktorė Kelly Ripa.

Chemijoje pH šarmų ir rūgščių pusiausvyra rodo organizmo rūgštingumą. Jei pH yra mažesnis nei 7, tai yra rūgštinė terpė. Jei pH yra didesnis nei 7, tai yra šarminė terpė. Moksliniai tyrimai rodo, kad net žmogaus gyvybė priklauso nuo kraujo pH. Jis turi būti šiek tiek šarminis.

Šarminių dietų šalininkai teigia, kad maistas, kurį dedame į kūną, gali sumažinti organizmo rūgštingumą ir gali pagerinti arba pabloginti sveikatą. Kai kurie maisto produktai (mėsa, miltai, cukrus, perdirbti maisto produktai) skatina organizmą išskirti daugiau rūgšties, todėl gali padidėti osteoporozės ir kitų lėtinių ligų rizika. Yra teigiančių, kad šarminė dieta net gali išgydyti vėžį. Vis dėlto nėra rimtų mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų arba paneigtų šį faktą.

Teksaso technologijų universiteto mitybos mokslų dėstytoja A. Childress teigia, kad šiuolaikinis žmogus iš tiesų dažnai vartoja per daug rūgštinančio maisto, tačiau tai nedaro didelio poveikio organizmo pH. Visas maistas skrandyje yra rūgštinis, o žarnyne šarminis. Šlapimo pH gali kisti, bet mokslininkai nėra visiškai tikri, kaip tai susiję su mityba.

Galima sutikti su tuo, kad mityba keičia šlapimo pH lygį, tačiau kraujo pH dieta įtakos neturi. Mokslininkai nemano, kad įmanoma sukurti mažiau rūgštinę, vėžiui atsirasti nepalankią organizmo terpę. Tyrimai taip pat paneigė, kad pH sureguliavimas turėtų realų poveikį kaulų būklei. Nepaisant mokslininkų išvadų, šarminė dieta nėra tokia ir bloga. Ji net gali padėti pasijusti geriau, numesti pora kilogramų ir išlaikyti normalų kūno svorį.

Šarminė dieta yra labai sveika, nes jos pagrindą sudaro vaisiai, riešutai, ankštinės ir kitos daržovės. Kiekvienas žmogus šių produktų turėtų vartoti daugiau, nesvarbu net, ar tai keičia organizmo pH ar ne. Šarminėje dietoje draudžiamuose maisto produktuose (mėsoje, kiaušiniuose, grūduose ir kt.) yra aminorūgščių, vitaminų ir kitų mikroelementų, kurių reikia organizmui. Laikantis griežto šarminės dietos plano ilgainiui gali organizmui pradėti trūkti kokių nors gyvybiškai svarbių medžiagų.

Taip pat kaip vegetarai ir veganai, tie, kurie laikosi šarminės dietos, turėtų įsitikinti, kad su maistu jie gauna pakankamai baltymų, geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų.

Ką valgyti ir ko ne, laikantis šarminės dietos? Galima valgyti ir gerti: žalią maistą, augalinės kilmės baltymus, šviežius vaisius ir daržoves, šarminį vandenį, žaliuosius kokteilius. Maisto produktai, kurių rekomenduojama vengti: kiaušiniai, lęšiai, maistas, kuriame daug druskos, pienas, greitai paruošiami dribsniai ir košės, rūkyti mėsos gaminiai, žemės ir graikiniai riešutai, avižos ir visadalių grūdų gaminiai, makaronai, ryžiai, duona, sausainiai ir kiti konditerijos gaminiai, gėrimai su kofeinu bei alkoholiniai gėrimai.

Koks vanduo yra šarminis? Tai toks vanduo, kurio pH yra nuo 9 iki 11. Distiliuotas vanduo yra tinkamas gerti. Vanduo filtruotas su atbulinio kosmoso filtru yra šiek tiek rūgštinis, bet vis tiek tai yra geresnė alternatyva negu vanduo iš čiaupo arba išgrynintas vanduo plastikiniuose buteliuose. Rūgštingumą galima sumažinti, į vandenį įpylus šlakelį citrinų sulčių arba įbėrus žiupsnelį maistinės sodos.

Žalieji kokteiliai gaminami iš žalios spalvos daržovių ir žalumynų miltelių forma. Tokiuose produktuose yra gausu chlorofilo, kurio struktūra panaši į žmogaus kraujo. Teigiama, kad chlorofilas padeda šarminti kraują.

Organizmo rūgštingumą didina daugybė kasdien atliekamų veiksmų ir faktorių, įskaitant: alkoholio ir vaistų vartojimą, piktnaudžiavimą kofeinu, dirbtinių saldiklių, antibiotikų vartojimą, lėtinį stresą, maisto, gaminamo pramoniniu būdu vartojimą, skaidulų mityboje nepakankamumą, fizinės veiklos trūkumą, per didelį mėsos suvartojimą, maisto, užauginto naudojant hormonus, vartojimą, cheminių medžiagų vartojimą namų valymui ir radiaciją nuo kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir mikrobangų krosnelių, maisto dažiklius ir konservantus, per daug intensyvų sportą, aplinkos taršą, nemokėjimą giliai kvėpuoti ir prastus mitybos įpročius.