Karvių pienas žmonėms gali būti nuodingas

Gamta karvių pieną sukūrė ne žmonėms, o veršiams, bet ir veršiai nėra tokie kvaili, kaip žmonės, nes kelis mėnesius jo pagėrę, pradeda ėsti žolę. Tuo tarpu žmonės yra vieninteliai visoje žemėje, kurie geria kitiems gyvūnams sukurtą pieną. Nors žmogus, laiko save protingiausia būtybe žemėje, mitybos atžvilgiu dauguma gyvūnų yra daug daugiau išprusę nei vidutinis vartotojas.

Ar žinote, jog natūraliai karvėms neskirta duoti pieno visą jos gyvenimo laikotarpį. Gamta viską sutvarkiusi taip, kad karvės duodamo pieno užtektų jaunam veršiukui, tuo tarpu, kai ji nenustojama melžti sutrikdomas natūralus, gamtos padiktuotas ciklas.

Tiesa, būtų dar puse bėdos, jei žmonės vartotų nepasterizuotą pieną, kaip tai darė daugelį metų, nes pasterizuotas pienas pakeičia struktūra ir taip tampa dar labiau nuodingas.

Pasterizuotas pienas sukelia chroniškas ligas

Kas atsitinka kai pienas yra pasterizuojamas? Pasterizavimo procesą išrado L.Pasteur, kuris taip pat yra bakterijų ir mikrobų teorijos autorius (jis teigia kad daugelį ligų sukelia bakterijos ir mikrobai). Kad sunaikintų piene esančias bakterijas, pieno pramonė pasterizuoja (kaitina pieną iki 70-80° karščio). Šio proceso metu pasikeičia pieno struktūra. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug griečiau įsisavinama ir to rezultatas – staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl kurio greitai pajuntamas alkis. Tai ypač žalinga diabetikams. Netikite, pamėginkite puode pakaitinti gyvą varlę iki 70-80° karščio bent minutę ir pamatysite, kas iš jos liks…

Svarbiausia, kad pasterizavimas pakeičia piene esančio kalcio formą ir padaro kalcį beveik visiškai neįsisavinamą. Taigi, mitas kad vaikams augant jų kaulams reikia kalcio ir jo galima gauti iš pieno, yra sumanytas tik pačių pieno gamybos pramonininkų, ir šį mitą skleidžia korumpuoti dietologai, gydytojai ir valdininkai- „činovnikai“.

Homogenizavimas

Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas, kai pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažiną piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytu visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą ir taip jį padaro dar labiau nevirškinamu.

Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie baltymų molekulių, taip apsunkindama jų virškinimą. Nesuvirškinti baltymai yra įsiurbiami į kraują, o tai sukelia alergija ir kitas autoimunines ligas tokias kaip reumatoidini artritą, bronchinę astmą, šienligę, kitas alergijas, jautraus žarnyno sindromą. Skatindamas gleivių susidarymą organizme, pieno paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinoma slogą.

Bet baisiausias dalykas, – pienas skatina vėžio ląstelių dauginimąsi. Kuo žmogus daugiau geria pieno, tuo daugiau turi galimybių susirgti vėžiu!!!

Pieno alergijos

70% suaugusiųjų turi bent minimalų pieno netoleravimą (nevirškinimą). Taip yra todėl, kad pienui ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas – laktazė. Vaikai šio enzimo turi pakankamai, bet su amžiumi šio enzimo mažėją ir daugelio suaugusiųjų organizmas jo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas. Laktazės mažėjimas yra dar vienas gamtos įrodymas, kad suaugęs žmogus neturėtų vartoti pieno.

Pienas ir kalcis

Vartodami pieną ir jo produktus žmogaus organizmas praranda daugiau kalcio negu jo pasisavina. Taip atsitinka dėl sekančių priežasčių: nors karvės piene yra gausu kalcio, jis yra tokioje formoje, kad žmonių organizmas beveik nesugeba jo pasisavinti. Beje motinos piene yra keturis kartus mažiau kalcio negu karvės, tačiau krūtimi maitinami vaikai pasisavina kur kas daugiau kalcio iš motinos pieno negu iš karvės.
Kita priežastis yra ta, kad karvės pienas „rūgština“ organizmą (žemina jo ph), bei turi daug fosforo rūgšties. Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą bei jame esančią fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų. Toks procesas ilgainiui priveda prie trapių kaulų ir osteoporozės problemų.
Beje, amerikiečiai suvartoja daugiau pieno produktų negu visas likęs pasaulis (vidutinis amerikietis suvartoja 272 kg pieno produktų per metus). Taip pat jie turi ir daugiausiai osteoporoze sergančių gyventojų. Šalys, kurios vartoja mažiausiai pieno produktų, turi mažiausiai osteoporoze sergančių žmonių.

Jei negalite gyventi be pieno

Įvairūs pieno produktai: – jogurtas, raugintas pienas, sūris, grūdėta varškė, pieno gėrimai ir kt. pagaminti iš pasterizuoto pieno, kuris juos padaro beveik nevirškinamus. Jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite nepasterizuota – pirkite tiesiai iš ūkininkų. Toks pienas, taip pat, daug geriau vaikams, tik žinoma reikia pirkti iš patikimo ūkininko.

Suaugusiems geriau gerti raugintą pieną. Nepasterizuotas raugintas pienas turi naudingų žarnyno bakterijų. Taip pat raugimo procesas suskaido piene esančia laktozę ir taip pieną padaro lengviau virškinimą. Yra teigiama, kad ožkos pienas yra geriau nei karvės ir ne taip alergiškas.

Kaulus stiprina ne pienas, o varškė, bet tik naminė ir jokių būdu ne parduotuvėje pirkta, nes ten yra tik varškės surogatai.

• Kalcio šaltinis. Bene daugiausiai pagyrų varškė nusipelno dėl didelio kalcio kiekio. Šis mikroelementas labai reikalingas ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, mat nuo jo priklauso kaulų tvirtumas. Tai labai svarbu augančiam organizmui. O vyresniame amžiuje kalcis apsaugo nuo osteoporozės. Manoma, kad kalcis padeda ilgiau išlikti jaunatviškiems, o susirgus greičiau pasveikti.
• Daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Be svarbiausio varškėje esančio mineralo kalcio, joje yra ir daug fosforo, nemažai kalio, natrio, geležies. Gausu varškėje ir vitaminų. Ypač daug vitaminų A, E, B2, B6, B12, PP, C.
• Nepakeičiamosios aminorūgštys. Varškė labai maistingas produktas todėl, kad joje daug ypatingų baltymų, kuriuose yra nepakeičiamųjų aminorūgščių. Jų organizmas pats nesintetina, todėl šių medžiagų būtina gauti su maistu.
• Vertingi pieno baltymai. Žmogaus organizmui labai svarbu gauti pakankamai pieno baltymų, nes jie padeda atsinaujinti ląstelėms, skatina naujų susidarymą, suaktyvina fermentų darbą, padeda šalinti iš organizmo cholesterolį.
• Lengviau pasisavinama nei pienas. Varškėje esančius ypač vertingus pieno baltymus organizmas pasisavina lengviau nei iš geriamo pieno, nes kaitinant pieno baltymas kazeinas sutirštėja ir jį skrandžiui lengviau suvirškinti. Tad varškę drąsiai valgyti gali net tie žmonės, kuriems netinka pienas.
• Reguliuoja medžiagų apykaitą. Reguliariai skanaujant liesos varškės galima išvengti aterosklerozės ir medžiagų apykaitos sutrikimų. Mat varškėje esančios medžiagos normalizuoja riebalų apykaitą organizme – daugiau jų paverčiama energija ir mažiau susikaupia bei nusėda ant kraujagyslių sienelių.
• Stiprina organizmą. Varškė teigiamai veikia virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas, gerina kraujo apytaką. Varškėje yra metionino – aminorūgšties, saugančios kepenis nuo kenksmingų medžiagų.
• Neapkrauna virškinimo sistemos. Varškę galima valgyti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio sekreto, druskos rūgšties ir fermentų, negu virškinant pieną ar rūgpienį.
• Porcija, aprūpinanti naudingomis medžiagomis. Vienu kartu suvalgyti daugiau kaip 150 g varškės neverta, nes būtent tokioje porcijoje yra reikiamas baltymų ir kitų naudingų medžiagų, kurias mūsų organizmas sugeba pasisavinti, kiekis.

NAMINĖ VARŠKĖ ALIEJUJE

• 1000 g naminio pieno varškės,
• 50 g kapotų džiovintų pomidorų,
• 20 g naminės adžikos (gali būti ir Valdorfo aitrioji adžika),
• 10 g druskos,
• 5 g džiovintų peletrūnų,
• 500 ml aliejaus,
• 12 g išspausto česnako.

Sumaišyti naminio pieno varškę su kapotais džiovintais pomidorais, namine adžika (gali būti ir Valdorfo aitrioji adžika), druska, džiovintais peletrūnais. Iš varškės suformuoti graikinio riešuto dydžio rutuliukus, juos galima apvolioti kanapėse, kmynuose, sezame, grūstuose riešutuose, saulėgrąžose (kiekvienas rutuliukas turės vis kitokį skonį), dėti į du pasterizuotus 500 g stiklainius, užpilti aliejumi, išmaišytu su išspaustu česnaku. Laikyti šaldytuve galima du mėnesius.

Ar tikrai reikia vartoti pieno produktus norint turėti stiprius kaulus?

Kai pasakai žmogui, kad jam reikėtų atsisakyti pieno produktų, tai tuoj pradeda klausti iš kur gaus kalcio. Šį kartą apie dar vieną, gana netikėtą, produktą, kuris, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra labai naudingas kaulams. Ir tas produktas yra slyvos.

Floridos valstijos universiteto profesorius Bahram H. Arjmandi teigia, kad ištyrus labai daug vaisių, džiovintos slyvos turi didžiausią teigiamą poveikį, kalbant apie įtaką kaulų tankiui. Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 100 post-menopauzinio amžiaus moterų. Vienai grupei (55 moterys) buvo nurodyta per dieną suvalgyti 100 g (apie 10 slyvų) džiovintų slyvų per dieną, kai kita grupė vartojo toki patį kiekį džiovintų obuolių. Abi grupės moterų taip pat gavo 500 mg kalcio ir 400 IU vitamino D per dieną.

Slyvas vartojusios moterys turėjo didesnį kaulų tankį

Metus laiko moterys vartojusios slyvas turėjo žymiai didesnį kaulų tankį nei tos, kurios valgė džiovintus obuolius. Panašūs rezultatai buvo ir ankstesnėje trumpesnio laikotarpio studijoje, kur taip pat slyvas vartojusios moterys turėjo didesnį kaulų tankį. Teigiama, kad slyvos mažina kaulų resorbciją (kaulų ardymą). Čia priminsiu, kad kaulinis audinys yra nuolatos perdirbamas/ardomas (tai atlieka ląstelės osteoklastai) ir po to vėl iš naujo "gaminamas" naujas kaulas (tai atlieką ląstelės osteoblastai). Jei kaulų ardymas prilygsta statymui tuomet kaulų tankis ir išlieka stabilus. Tačiau jei ardymas viršija statymą – kaulų tankis pradeda mažėti ir per ilgesnį laiką gali išsivystyti osteoporozė ar padidėti kaulų lūžių riziką.

Slyvose yra daug antioksidantų

Tad galite pradėti valgyti slyvas. Mano nuomone, vartojant džiovintas geriau jas išmirkyti, nes tada bus lengviau suvirškinti. Slyvos taip pat gerai, jei yra užkietėję viduriai. Taip pat slyvos turi vieną didžiausių antioksidantų potencialų (antoixidant potential) pagal ORAC skalę – 8500 μmol of TE/100 g. Ir tai vienas didžiausių antioksidantų potencialų tarp visų vaisių. Štai obuoliai (švieži) turi 2200 -4200 μmol of TE/100g (priklausomai nuo rūšies), avietės – 4900 μmol of TE/100 g, šilauogės – 6200 μmol of TE/100g, miške augančios mėlynės – 9200 μmol of TE/100g. TE- yra trolox equivalent, trolox yra sintetinis vitaminas E, kuris naudojamas laboratorijoje kaip matuoklis palyginti įvairių produktų antioksidantų potencialą. Bet antioksidantų potencialas priklauso nuo to, kokiose sąlygose augalas augo, taip pat nuo transportavimo, saugojimo ir t.t. Tad slyvas tikrai verta valgyti. Tiesa, yra viena problema, slyvos yra gana daug purškiamos tad geriau pirkti ekologiškas.

Kas dar naudinga kaulams

Kaulams dar gerai žalios spalvos daržovės: agurkai, Briuselio kopūstai, brokoliai, dilgėlės, garšvos, gelsvės, petražolės, porai, įvairios salotos, salierai, svogūnų laiškai, špinatai, žalieji aguročiai, žaliosios cukinijos, žaliosios ankštinės pupelės ir žirneliai, žaliosios saldžios paprikos, žalieji žiediniai kopūstai, taip pat įvairių sėklų žalieji daigai (ankštinių, avižų, garstyčių, garžgarsčių, kviečių, pipirinių, sojų ir pan.), visi šie išvardinti produktai turi kalcio ir kitų kaulams (ir ne tik) reikalingų medžiagų. Bet kaulams reikia ne vien kalcio, labai svarbus vitaminas D, kuris pagerina kalcio pasisavinimą, taip pat reikia magnio stroncio, barono, silicio (jo daug turi dirvinis asiūklis), taip pat vitamino C. Dar labai svarbu sportuoti, nes fizinis krūvis stiprina kaulus.

Vincentas Sakas