Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Kiekvieną dieną sutinkame naujų žmonių ir iš kiekvieno susitikimo pasiimame kažką svarbaus sau. Kažkas mus išbando, kažkas mus išnaudoja ir pamoko, kažkas mums padeda išmokti naujų įgūdžių, kažkas padaro mus geresnius, o tai ir yra vertingiausia.

Turiu kolegę, kuri vasarą išėjo į pensiją. Pasiėmė apmokamas atostogas ir dar savo sąskaita dvi savaites pridėjo, o vaikams pasakė, kad išėjo iš darbo dėl…

Iš tikrųjų poroje svarbi kiekviena smulkmena. Taip galima teigti praktiškai viską. Tačiau norėčiau pabrėžti vieną dalyką, kurį daugelis žmonių ignoruoja.

Mano sesuo Kristina pagimdė vaiką ir tiesiog išnyko, palikusi jį mums. Nei žinutės, nei pinigų, tik vienas raštelis: „Ne tokio gyvenimo aš norėjau!“ Mes su mama rūpinomės jos dukra. Pavadinome ją Marija.

Mes su vyru kartu jau 5 metus. Iš pradžių gyvenome kartu, o paskui nusprendėme įteisinti santykius. Kai apsigyvenome kartu, mūsų biudžetas buvo bendras.

Su vyru mes susituokę jau 8 metus ir patyrėme daug. Jis pas mane išvaizdus vyriškis, todėl dažnai pastebėdavau, kaip merginos į jį užsižiūrėdavo, tačiau jis nė nepažvelgdavo į jų pusę.

Sūnus su marčia nuo pat pradžių nusprendė gyventi atskirais biudžetais. Galbūt todėl, kad marti turi sūnų iš pirmos santuokos, o bendram jų vaikui 3 metai. Man tai keista, tačiau nesikišau.

Net ir sėkmingoje santuokoje kartais pasitaiko susvetimėjimo periodas. Sutuoktinių jausmai atšąla dėl įvairių priežasčių: per didelių lūkesčių, nuovargio auginant vaikus, buities rūpesčių, nuobodulio, intymių problemų, dėmesio, atvirumo, nuoširdumo stokos.

Sūnaus gimimas Uljanai džiaugsmo neatnešė - vyras ją paliko, paliko, kai ji buvo penktą mėnesį nėščia. Jis paliko ją bjauriai ir nužemintai, tiesiog vieną dieną grįžo namo iš darbo, atsisėdo šalia Uljanos ir papasakojo jai visus savo likusio gyvenimo planus. Sakė, kad jis dar ne ant kojų, sielai reikia laisvės ir bendravimo su draugais, o nėščia žmona jo planuose niekaip netelpa.

Mano draugė Saulė vaikšto kaip nesava. Nežino, kaip padaryti, kad ir su mama visam laikui nesusipyktų, ir kad gyventų kartu su savo 8-mete dukra Lėja. Esmė tame, kad apie 6 metus mergaitė gyveno ne su ja, o su močiute kitame mieste.

Šis straipsnis ne apie tas, kurios kenčia savo vienatvę, o apie tas, kurios dėl kažkokių priežasčių įstringa meilužės vaidmenyje, taip ir nesukurdamos šeimos.