Šalutinius tablečių efektas: nebevartoju hormoninių kontraceptikų

Milijonai moterų vartoja kontraceptines tabletes, ir daugelis yra pilnai tuo patenkintos. Tačiau, būna atvejai, kai šios tabletės daro gniuždantį poveikį psichikai, rašo BBC.

Viki Sprattt, internetinio leidinio The Debrief redaktoriaus pavaduotoja pasakoja, kaip ji metų metais kovojo su depresija, nerimu ir panikos bangomis, bandydama teisingai parinkti sau preparatus.

Kaip viskas prasidėjo

Mes kartu su mama atėjome pas mano gydytoją dėl tos priežasties, kad pas mane jau trečia savaitė neužsibaigia mėnesinės. Ji parekomendavo man kontraceptines tabletes – žinoma, su kai kuriomis išlygomis. Tabletės neapsaugo nuo venerinių ligų, pabrėžė gydytoja, o nesaugus seksas gali privesti prie gimdos kaklelio vėžio vystymosi. Ji buvo priversta tą pasakyti, nors man tada buvo viso tik 14 metų, ir apie seksą aš galvojau mažiausiai.

Medicinos sesuo apiformino receptą, ir taip aš tapau trim mėnesiams skirtų kontraceptinių tablečių savininke. Kelionė į vaistinę perkant pakuotes su smulkiomis geltonomis tabletėmis man pasirodė kaip savotiškas įšventinimas į moteris. Tai buvo ne šiaip tabletės, o pasaldintas feminizmo, kovos už moterų teises, medicinos progreso koncentratas.

Taip viskas prasidėjo. Tai buvo prieš 14 metų, ir nuo to laiko aš daugiau kaip dešimt metų „žaidžiau medikamentinę ruletę“, su permaininga sėkme testuodama savimi įvairius preparatus. Tuo pat metu aš ėmiau jausti nerimą, depresiją ir ryškius nuotaikos pasikeitimus, kurie su nežymiomis pertraukomis persekiojo mane visą mano neilgą suaugusios gyvenimą.

Aš turėjau keletą nesėkmingų romanų, ir man teko praleisti mokslo metus universitete. Visa tai aš sau paaiškinau savais trūkumais. Esą, štai toks aš žmogus: neprisitaikęs prie gyvenimo, nepasitikintis savimi, nelaimingas. Tik po 20 metų, kai aš jau užbaigiau universitetą ir mano psichinių bei elgesio problemų daugiau negalima buvo priskirti „sudėtingam paaugliškam periodui“, aš pirmą kartą rimtai susimąsčiau apie šalutinius tablečių efektus.

Yra dvi pagrindinės kontraceptikų rūšys: kombinuotieji – jų sudėtyje estrogenas ir progestinas (sintetinė progesterono forma) – ir „grynai progestino tabletės“ arba mini tabletės, kurių sudėtyje tik vienas hormonas, – progestinas.

♦.Kombinuotos tabletės išleidžiamos įvairiais skirtingais pavadinimais. Jos skiriasi dozavimu ir estrogeno su progestinu santykiu.

♦.Progestino tabletės taip pat būna skirtingos, priklausomai nuo noretisterono (noretisteronas)ir dezogestrelio (dezigestrelis) kombinacijos jų sudėtyje.

♦.Pas daugelį moterų pastebimas individualus atskirų, hormoninių kontraceptikų komponentų netoleravimas jų organizmuose.

Kartą po eilinės panikos bangos ir bemiegės nakties pasekoje aš sėdau prie kompiuterio ir ėmiau ieškoti informacijos. Išvakarėse aš perėjau prie naujų progestino kontraceptinių tablečių, kurios man buvo išrašytos dėl migrenos. Kaip pasirodė, kombinuotosios kontraceptines tabletės nerekomenduojamos vartoti toms, kas kenčia nuo migrenos su aura (migrena su aura).

Aš įrašiau paieškoje savo preparato pavadinimą ir žodžius „depresija“ ir „nerimas“. Paieškos sistema iškart parodė man temas forumuose ir tinklaraštininkų pranešimus apie tas, kurios kentė nuo tų pačių simptomų kaip ir aš.

Iki to laiko aš jau keletą kartų kreipiausi pas savo gydančią gydytoją, skųsdamasi netikėtomis ir galingomis panikos atakomis – anksčiau to niekada nebūdavo. Pokalbiuose niekada neiškilo kontraceptikų tema, nežiūrint į tai, kad priepuoliai vykdavo tuo pačiu metu pereinant prie naujų tablečių. Bet man prirašė geroką dozę beta blokatorių (beta blokatoriai) – preparatų, kuriais gydomas nerimas – ir patarė praeiti kognityvinės elgesio psichoterapijos kursą. kursą

Taip aš ir pragyvenau apie šešis-aštuonis mėnesius. Negaliu pasakyti tiksliai, todėl, kad šis periodas mano atmintyje labai išskydęs ir pagreitintas, juk mano venose nuolat pulsavo nerimo ir pavojaus pojūtis.

Sužinokite daugiau

Tinklapis The Debrief vykdė apklausą, kurioje dalyvavo 1022 skaitytojos, nuo 18 iki 30 metų amžiaus:

93% respondenčių vartojo kontraceptines tabletes apklausos metu ir anksčiau. Iš jų 45% kentė nerimą, kitos 45% – kentėjo nuo depresijos.

46% tvirtino, jog tabletės sumažino jų lytinį potraukį.

58% galvoja, kad tabletės padarė negatyvų poveikį jų psichinei sveikatai.

4% kalba apie teigiamą tablečių įtaką.

Man norėtųsi pasijuokti, prisimenant tai. Juk tuo turėtų užsibaigti visos geros istorijos, tiesa? Bet tame, ką aš patyriau, nėra ir nebuvo nieko juokingo. Tai buvo siaubas. Aš visą laiką jaučiau baimę. Aš nepažinau savęs, nemylėjau ir negalėjau ramiai gyventi. Aš nežinojau ką daryti, į ką kreiptis ir ar kada bus tam pabaiga.

Išskyrus nerimą mane apėmė apatija. Aš jaučiausi visiška nevykėle ir kaltinau dėl to kas su manimi vyko tik save.

Galvodama, kad išėjau iš proto, aš pasakojau savo gydytojai, jog jaučiuosi ne savimi, o kažkuo kitu“, tarsi mano smegenys būtų supelijusios ir sudžiūvusios.

„O jums neatrodo, kad tai kažkaip susiję su mano tabletėmis“ – paklausiau aš. Atsimenu jos veido išraišką: ji bandė išlaikyti neutralią išvaizdą, bet su vargu tramdė sarkazmą. Aš paaiškinau, jog šešios iš septynių rūšių tablečių, kurias aš vartojau, darė neigiamą poveikį mano savijautai.

Vienintele išimtimi buvo tabletės su aukštu estrogeno procentu – jų dėka aš ištisus metus jaučiausi kaip super-moteris, kol jų vartojimo neatšaukė (iš dalies dėl migrenos, iš dalies todėl, kad ilgas šio preparato vartojimas padidina trombozės išsivystymo riziką)

Susivaldžiusi, gydytoja pasakė kategorišką „ne“: mano problemos nesusijusios su tabletėmis.

Tačiau aš nepaklausiau nei jos, nei savo psichoterapeuto ir nutraukiau progestino tablečių vartojimą.

Tai, kas vyko toliau, aš galiu pavadinti tik palaipsniu ir atsargiu savo „aš“ sugrįžimu. Po trijų-keturių savaičių aš nustojau vartoti beta blokatorius. Iki pat šios dienos aš nuolat nešioju juos su savimi rankinėje, jei kartais netikėtai vėl nušokčiau „nuo aukštos savo sąmonės uolos“. Tačiau, per tris su puse metų jų nė karto neprireikė.

Žinoma, mano problemos neišnyko per vieną dieną, tačiau panikos atakos pasibaigė. Per šiuos keletą metų nebuvo nė vienos. Laikas nuo laiko aš būnu blogos nuotaikos, jaučiu nerimą ir stresą, tačiau ne tokiu mastu, kaip buvo tada, kai vartojau kontraceptines tabletes. Aš prisiminiau, kas yra džiaugsmas. Sugrįžo lytinis potraukis. Aš nustojau bijotis kiekvieno atskirai ir visų kartu.

Praėjus metams po panikos atakų pabaigos aš viena leidausi į kelionę kitame pasaulio krašte. Metus prieš tai tas būtų buvę neįsivaizduojama. Sėdėdama tolimame tropiniame pliaže lyjant šitam lietui su griaustiniu, aš staiga pravirkau iš džiaugsmo. Koks tai buvo palengvėjimas, kad aš vėl tapau pačia savimi, kad galiu valdyti savo mintis, kad aš neapsirikau – aš iš tiesų žinau save geriau, nei, kad mane tikino mano gydytojai.

Dabar man 28-eri, ir aš daugiau nebevartoju hormoninių kontraceptikų. Neskaitant ribotų nuotaikos pasikeitimų paskutinę parą prieš mėnesines, aš visiškai atsikračiau nerimo, depresijos ir panikos atakų.

Vicki Spratt – The Debrieff tinklapio redaktoriaus pavaduotoja. Tinklapis skirtas moterims nuo 20 iki 30 metų amžiaus. Dabar šis tinklapis publikuoja straipsnių ciklą „Pasimaišė nuo tablečių“ (Mad About The Pill).