Skraidantys šviečiantys rutuliai - įėjimo į kitą matavimą požymis

Tyrinėtojai, tirdami anomalaus aktyvumo epicentrą, pirmiausia tikisi pamatyti tokius NSO, kokius įsivaizduojame esančius  - su liukais, atramomis, o jei pasiseks, tai ir su pilotais viduje. Tačiau didžiąją dalį neatpažintų objektų bet kurioje zonoje sudaro šviečiantys rutuliai.

Panika

Mėlynos spalvos rutulių pasirodymas Skinvokerio rančos teritorijoje (Juintos slėnis, Jutos valstija, JAV), jau nieko nebestebina.

Buvęs šių žemių savininkas Teris Šermanas pasakoja, jog iš arti šie rutuliai atrodo pagaminti iš stiklo, o viduje burbuliuoja mėlynas skystis.

Sermanas 1996-ųjų metų balandžio mėnesį pamatė rutulį, kuris skraidė aplinkui jo arklį. Teris ir jo žmona Gven gerokai išsigando. Tačiau moteris nugalėjo baimę, įjungė žibintuvėlį ir jo spindulį nukreipė į rutulį, kuris iš karto metėsi link medžių ir nuskrido. Fermerius apėmusi panika iš karto išnyko.

Teris įsitikinęs, kad rutulys valdė jų emocijas. Vėliau jis pastebėjo, kad rutuliams skrendant pro namą, jame prigesdavo lempos, tarsi nukristų įtampa.

1997-ųjų metų rugpjūčio pabaigoje nutiko iš viso nematytas įvykis. Apie 16 valandą kažko išsigandusių karvių banda leidosi bėgti, išlaužė spygliuotos vielos tvorą ir atsidūrė netoliese augančios liucernos lauke. Teris Šermanas pasikvietė sūnų, abu sėdo ant arklių ir nujojo link galvijų. Jeigu galvijai tuo metų laiku būtų prisiriję liucernos, visa banda galėjo kristi.

Nenustatytos, nepaaiškinamos kilmės apskritimai ant ledo Skinvokerio rančoje

Karvės atsisakė grįžti atgal. Atrodo, kad gyvūnus gąsdino kažkas esantis šalia išlaužtos tvoros. Teris nusprendė parvesti bandą aplinkiniu keliu, kuris ėjo šalia penkių metrų gylio daubos.

Staiga iš daubos pakilo ryškiai raudonos spalvos golfo kamuoliuko dydžio rutulys ir nuskriejo tiesiai link Terio. Rutulys praskriejo pro pat arklio galvą, šis atsistojo ant galinių kojų, o po to ėmė bėgti. Fermeriui labai sunkiai pavyko nuraminti arklį. O banda sunerimusi baubė. Rutulys pakibo virš vieno jaučio galvos, galvijas ėmė suktis vietoje.

Virš lauko pasirodė dar vienas toks pat rutulys ir taip pat nuskriejo link Terio. Arklys pasileido link daubos. Vyras suprato, kad gyvūno nepavyks sustabdyti, todėl nušoko žemėn. O arklys įšoko į daubą. Keista tai, kad jis nesusilaužė kojų, o dabar bandė išlipti iš daubos. Šermanas sugaišo nemažai laiko, kol ištraukė arklį ir jį nuramino. Rutuliai dingo, tarsi pasiekę tai, ko norėjo.

Tačiau tai dar buvo ne viskas. Rutuliai vėl pasirodė ir ėmė ginti galvijų bandą link daubos. Fermeriai nieko negalėjo padaryti: panikos apimti galvijai šoko žemyn, laužydami sau kojas ir trypdami anksčiau įšokusius. Kai banda išlipo iš daubos kitu šlaitu, jos dugne liko gulėti kelios karvės ir veršiai.

Kai sutemo, prie daubos senu automobiliu atvažiavo Gven. Visi trys mėnulio šviesoje bandė padėti sužeistiems galvijams. Staiga už kelių metrų nuo Terio sūnaus galvos pasirodė ryškiai raudonas rutulys! Gven sušuko sūnui:

- Saugokis! - tačiau šis nieko nematė ir nesuprato, kodėl motina jaudinasi. Tuo metu rutulys, tarsi praradęs susidomėjimą fermerio sūnumi, nuskrido link tėvų, sėdinčių apšviestų įjungtų automobilio žibintų šviesoje, perskrido per šviesos juostą ir dingo danguje.

Tą patį naktį pasirodė ir mėlynas rutulys. Jis kurį laiką kybojo virš žemės, tarsi apžiūrėdamas įvykio vietą, po to dingo tamsoje.

Nesusipratimai su šunimis

Amerikietis ufologas Tedas Filipsas mano, kad anomaliose zonose bet kokie įvykiai vyksta, dalyvaujant šviečiantiems rutuliams. Kiekvieną kartą, kai jis sumontuodavo kameras paranormalaus aktyvumo vietose, rutuliai būdavo dažniausiai pasitaikantis „laimikis".

2010-ųjų metų rugsėjo mėnesį į Tedą kreipėsi fermos, esančios anomalioje Marli Vuds zonoje (Misūrio valstija), šeimininkai. Jie pasiskundė, kad kažkas paleidžia nuo stulpo ar sukeičia vietomis jų sarginius šunis. Trijų šunų grandinės buvo pritvirtintos prie įkastų į žemę metalinių stulpų, gyvūnai patys nuo jų niekaip negalėjo nusitraukti.

Iš pradžių fermos šeimininkė Ketė pamatė, kad vieno šuns grandinė pririšta prie kito šuns grandinės tvirtu mazgu. Kažkas nuėmė grandinę nuo stulpo, pritraukė šunį prie kito šuns ir surišo grandines. Pikti sarginiai šunys, atrodo, viso šio įvykio metu buvo romūs kaip avelės.

Kitą dieną Ketė vėl pamatė du šunis surištomis grandinėmis. Netoliese esančiame aptvare, kuriame buvo laikomos dvi telyčios, gulėjo plytos. Jas kažkas pernešė į kitą aptvaro pusę. Šeimininkai tik skėsčiojo rankomis: paprastai šunys iš karto pakeldavo triukšmą, kai kas nors prisiartindavo prie tvoros.

Praėjus keturios dienos anksti ryte Ketė rado šunį, prirakintą aptvaro viduje. Prie tvoros pririšta grandinė buvo palikta tokia trumpa, kad šuo negalėjo net pajudėti. O plytos vėl buvo perneštos į kitą vietą - šį kartą sudėtos priešais vartus.

Šviečiantis rutulys, nufilmuotas Marli Vuds Šeimininkai nusprendė šunis sukeisti vietomis ir pažiūrėti, kas bus. Ryte visi šunys buvo savo vietose, tačiau kažkas buvo atlapojęs vartus šalia šunų būdų. Ant žemės nebuvo matyti jokių pėdsakų.

Taip ėjo diena po dienos. Kažkas paleisdavo šunis su grandinėmis, juos sukeisdavo vietomis arba pririšdavo tolimuose fermos kampeliuose. Filipsas sumontavo tris kameras ir nukreipė jas į tą vietą, kur dažniausiai vykdavo kažkas neįprasta. Tačiau jam niekaip nesisekė užfiksuoti pernešimo momento, viskas vyko tarsi kažkokie burtai: viename kadre šuo ramiai sėdi savo vietoje, o kitame kadre jau nebėra nei šuns, nei grandinės.

Tačiau kartą „piktadarius" pavyko užfiksuoti kamera! Ketė sėdėjo prie namo. Buvo vakaras saulė leidosi, staiga prie šuns būdos pakibo beisbolo kamuoliuko dydžio rutulys. Kitą vakarą viena kamera užfiksavo ryškią šviesą - iš pradžių aukštai ir tolėliau nuo fermerių namo, po to vis žemiau ir arčiau. Buvo matyti, kad rutulys yra šalia stulpo, prie kurio grandine buvo pririštas vienas šuo.

Ufologo įsikišimas, atrodo, skraidantiems objektams nepatiko. Vieną rytą Ketė išnešė ėdalo šunims ir netikėtai pajuto smūgį į šoną. Moteris sugebėjo išsilaikyti ant kojų, tačiau suknelėje ant šono pasirodė kraujo dėmės. Ketė atitraukė suknelės užtrauktuką ir pamatė, kad šone pilna mažų žaizdelių...

Ufologai ieško kontakto

Prieš keletą metų, žiemos metu, fermerio žmona iš Marli Vudso paprašė draugų pagalbos: jos vyras netikėtai išbėgo iš namų, nieko nepaaiškinęs ir normaliai neapsirengęs, ir dingo pūgoje.

Du draugai keletą kartų apvažiavo rančą, tačiau neaptiko jokių dingusio vyro pėdsakų. Jie jau rengėsi nutraukti paiešką, tačiau netikėtai pamatė fermerį toje vietoje, kurią neseniai jau buvo apžiūrėję. Jis stovėjo giliai sniege, visas pasimetęs, sudriskusiomis kelnėmis, be vieno bato ir be marškinių. Jo kūnas nuo galvos iki juosmens buvo aptekėjęs krauju.

Gelbėtojai vyrą įkėlė į automobilį, nusistebėję, kad vyras per tas kelias valandas, kol buvo ieškomas, nesušalo iki kaulų. Pakeliui namo ėmė klausinėti vyro, kodėl jis per pūgą išėjo iš namų. Fermeris atsakė:

- Tai geltoni rutuliai. Jie buvo tenai, aš turėjau eiti pas juos.

Daugiau jis nieko nepasakė nei draugams, nei žmonai.

Kai Tedas Filipsas sužinojo apie šį atvejį, fermeris jau buvo miręs. Ufologas nusprendė apsižvalgyti miške šalia velionio rančos.

- Mes įsitaisėme tankiu mišku apsuptoje proskynoje ir ėmėme stebėti, - jis prisimena. Pirmąsias penkias valandas
jie nieko nepastebėjo. Po to ėmė kaukti kojotai, atsiliepė kiti gyvūnai. Tą akimirką ore staiga pasirodė aštuoni gintaro spalvos šviečiantys rutuliai, kurie išsirikiavo į horizontalią liniją. Aplinkui pasidarė visiškai tylu. Po keturių minučių rutuliai staiga dingo.

Tačiau tai buvo dar ne viskas. Vietoje nedidelių rutulių pasirodė didesnis tokios pačios gintaro spalvos objektas.

Jis kokias dvi minutes pakybojo prie medžių viršūnių, po to staigiai šovė vertikaliai aukštyn ir vėl pakibo ore. Tada rutulys sugrįžo atgal, pakybojo pusę minutės ir vėl staigiai pakilo aukštyn, po to nuskrido kiek tolėliau į dešinę. Tokie vertikalūs ir horizontalūs judesiai kartojosi visą pusvalandį. Po to objektas didžiuliu greičiu nuskriejo horizontalia kryptimi.

Tedas Filipsas apklausė šiose vietose gyvenančius žmones ir užregistravo 266 geltonų rutulių pasirodymo atvejus, kuriuos užfiksavo 190 liudininkų.

Ledkalnio viršūnė

Tyrinėtojai, tyrę Skinvokerio rančą ir Marli Vudsą, nepriklausomai vienas nuo kito padarė išvadą, kad šviečiantys rutuliai - tai tik matoma dalis kažko žymiai didesnio, esančio kitame matavime. Palietus pirštais popieriaus lapą, jame gyvenančiai menamai dvimatei būtybei pasirodys, kad jos pasaulyje atsirado penki apskritimai. Ji nesupras, kad tai tik dalis protingos trimatės būtybės - žmogaus.

Keturmatės būtybės poveikis mūsų pasauliui atrodys lygiai taip pat, o jos dalys, kurias mes sugebėsime suvokti, mums pasirodys tarpusavyje nesusijusiais apvaliais kūnais. Tokia būtybė į uždarytą kambarį gali patekti taip pat lengvai, kaip ir mes peržengti ant asfalto nupieštą liniją.

Keturmatė būtybė kambarį vienu metu matys iš vidaus ir iš išorės! Mes galime kiek norėdami lankstyti ar gniaužyti popierių (dvimačio pasaulio analogą), o keturmatė būtybė gali išlenkti ir deformuoti mūsų erdvę.

Tirti aukštesnės eilės realybę trimačio pasaulio įrankiais labai sudėtinga. Be to, nėra aišku, kas ką tiria. Busimiesiems stalkeriams teks turėti reikalų ne tik su trimatėmis būtybėmis iš šalia esančių pasaulių, bet ir su anomalių zonų sergėtojais iš aukštesnių matavimų.

Žurnalas "Mįslės ir faktai" №01 2017