Technologijos Naujienos:

Ar dažnai ieškote daiktų internete? O kaip dažnai ieškote interneto daiktuose? Pasaulinės tendencijos pakankamai aiškios – vis dažniau pirksime buitinę techniką ar automobilius, statysime namus ar netgi išmaniąsias transporto sistemas, suderinamas su, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais ir internetu. Tai ne fantastika, o daugelį vis labiau žavinti realybė – daiktų internetas.

Geležinkelio linija, 1830-ais metais sujungusi Mančesterį ir Liverpulį, atvėrė naują keleivių ir krovinių pervežimo tarp didelių miestų istorijos puslapį. dabar krovinio nebereikėjo ilgai gabenti upių ar jūrų transportu tarp uostų ar savaitėmis kratytis diližanais ar garų varomais omnibusais.

Biotechnologijos ir genų inžinerija ateityje leis turtingiesiems tapti naujos rūšies, žmonių-kiborgų, atstovais – jie bus tarsi dievai Žemėje, nemirtingi ir neribotų galimybių. Šis žmonių ir mašinų susijungimas, pasak Jeruzalės hebrajų universiteto profesoriaus, istoriko Yuvalo Noah Harario, bus reikšmingiausias biologinės evoliucijos etapas pasaulio istorijoje.

Pirmasis amžinojo variklio paminėjimas tik 1150 m. Bet jau senovėje domėtasi amžinojo judėjimo problemomis. Jam graikų filosofija skyrė daug dėmesio. Pvz., pitagoriečiai buvo tiesiog užburti apskritimo – ir laikė, kad ratu juda ne tik dangaus kūnai, bet ir žmogaus siela. Tačiau žmogus geba „atsekti savo kelio pradžią ir pabaigą“ ir tuo pačiu likimo pasmerktas mirčiai. Ir graikai padarė išvadą, kad negalimas amžinas dirbtinai sukurtas judėjimas, taigi ir amžinasis variklis.

Mokslininkams pavyko sukurti mažą ilgalaikės atminties ląstelę, kuri gali tiek apdoroti, tiek saugoti informaciją tuo pat metu – visai kaip žmogaus smegenys. Tai yra viena pirmųjų tokio tipo elektroninės atminties ląstelių ir labai svarbus žingsnis siekiant sukurti bionines smegenis.

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.

Ray‘us Kurzweilas 1999 metais pateikė prognozę, kuri iš tikrųjų pildosi: iki 2023 metų 1000 JAV dolerių vertės nešiojamasis kompiuteris savo galia ir kitais techniniais parametrais prilygs žmogaus smegenims. Jis taip pat pateikė Moore‘o dėsnį, kuris postuluoja, kad kompiuterio darbinė atmintis padvigubės maždaug kas 18 mėnesių.

Šių metų vasaros pabaigoje turėtų būti pradėti išankstiniai greičiausio pasaulyje elektrinio dviračio užsakymai. Pirminę jo versiją sukūrę lietuviai „Promotus“ tikina, kad jų dviratis konkurentus lenks kone visais techniniais parametrais, taip pat ir greičiu. Pirmąją bandomąją „Neematic“ versiją jie pristatė progreso konferencijoje „Login“ vykusioje startuolių mugėje.

Šveicarijos laikrodžių gamintojas „Tag Heuer“, kuris yra Prancūzijos aukščiausios kokybės prekinių ženklų grupės „LVMH“ lygiavertis narys su „Zenit“ ir „Hublot“, ketina išleisti savo pirmąjį „protingą“ laikrodį jau šį rudenį.

Fiziologijos profesorius iš Utrechto universiteto M.Postas, kuris jau po keleto savaičių atvyks į Lietuvą ir konferencijoje „Login“ skaitys pranešimą apie dirbtinę mėsą, jautieną augina iš kamieninių ląstelių. Anot jo, teoriškai iš vienos ląstelės galima pagaminti kad ir dešimt tūkstančių kilogramų mėsos.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba tarsi juodoji magija, tačiau šveicarų fiziko taikomas būdas yra švaresnė pastaruosius kelerius metus naudotos „ debesų sėjos“ modifikacija. 2008 m. „debesų sėja“ panaudota Kinijoje, kuomet siekiant išvengti lietaus per Olimpinių žaidynių atidarymą, į dangų buvo paleistos raketos.

Tūkstančius metų žmonės naudojo balzamavimą mirusių kūnų išsaugojimui. Bet niekas neprilygsta Rusijos 90 metų senumo eksperimentui išsaugoti Vladimiro Iljičiaus Uljanovo, geriau žinomo Lenino slapyvardžiu, komunistų revoliucionieriaus ir Sovietų sąjungos įkūrėjo, kūną. Ištisos Rusijos mokslininkų kartos praleido beveik šimtmetį, tobulindamos konservavimo technikas, išsaugojusias Lenino kūno išvaizdą, tekstūrą ir lankstumą. Šiais metais Lenino mauzoliejus Raudonojoje aikštėje buvo uždarytas, kad mokslininkai galėtų parengti viešam demonstravimui sovietų lyderio 145-ojo gimtadienio (balandžio 22 d.) proga.

Mintis sukurti išmanųjį veidrodį mums kirbėjo jau seniai, o šiemet ėmėmės realių veiksmų. Kolegijoje daug dėmesio skiriama moderniosioms technologijoms, trinančioms ribas tarp skirtingų sričių ir leidžiančioms suderinti tokius, atrodo, skirtingus dalykus kaip baldų dizainas ir programavimas.

Estijos karinių technologijų bendrovė „Terramil OU“ išrado vandens nepraleidžiančią požeminę slėptuvę nuo bombų, kuri galėtų būti naudojama ištisam požeminiam miesteliui sukurti. Tartu universiteto mokslininkai išbandė tą slėptuvę ir padarė išvadą, kad ji patikimai apsaugotų žmones nuo ilgojo nuotolio ginklų atakos, sakė universiteto atstovai.