Unikauskas akcentuoja: sportas po darbo valandų negelbėja

Fizinis neaktyvumas yra ketvirtasis ankstyvos mirties veiksnys, sako LSMU profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak gydytojo, ilgas sėdėjimas trumpina gyvenimą labiau negu rūkymas. Tačiau tam, kad būtume sveikesni, tereikia išsiugdyti kelis naujus įpročius.

42-jų tyrimų apie suaugusiųjų sveikatą ir elgesį analizė verčia atkreipti dėmesį į fizinio neaktyvumo problemą. 8 valandas per dieną sėdėjusiems žmonėms nustatytos kelios sveikatos rizikos: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas ir didesnis mirtingumas.

Naujausi cukrinio diabeto tyrimai parodė, kad laikas, praleidžiamas sėdint, yra tiesiogiai susijęs su insulino kiekiu, diabetu ir gliukozės toleravimo sutrikimu. Ilgas sėdėjimas padidina cukrinio diabeto riziką net du kartus lyginant su žmonėmis, kurie nuolat juda.

Gydytojas A. Unikauskas akcentuoja, kad sportas po darbo valandų nekompensuoja visos dienos, praleistos sėdint, todėl jis pataria dienos metu derinti sėdėjimą, stovėjimą ir judėjimą.

Užtenka pastovėti 90 sekundžių, kad raumenų ir ląstelių sistemos, kurios atsakingos už gliukozę, riebalų trigliceridų ir cholesterolio apykaitą, būtų aktyvinamos. Šios sistemos susijusios su insulinu, todėl aktyvinamos visos sistemos, kurios padeda mums sureguliuoti tiek riebalų kiekį organizme, tiek cukraus kiekį.

Suaugusiems žmonėms rekomenduojama padidinti žingsnių skaičių iki 10 tūkst. per dieną, vaikams – iki 12 tūkst.

Įvairūs mokslininkai teikia skirtingas rekomendacijas. Pavyzdžiui, vieno JAV universiteto mokslininkai rekomenduoja šią veiksmų seką: vienoje vietoje sėdėti ne ilgiau 20 min., stovėti ne ilgiau 8 min., daryti 2 min. judesių pertrauką kas 2 sėdėjimo valandas.

Aktyvumą padidinti galima ir šiais būdais: kai kalbate telefonu – vaikščiokite, atsistokite žiūrėdami televizorių, o reklamų metu darykite pratimus, automobilį statykite toliau nuo įėjimo ir lipkite laiptais, kai yra galimybė nesinaudoti liftu.