Vudu tikėjimas ir juodoji magija

Vudu – iš Afrikos genčių kalbų kilęs žodis, kuris turi teigiamą reikšmę. Jis tik vėliau imtas sieti su tamsia, neigiama magija. Vudu religijos esmė – supratimas, kad viskas yra susiję dvasiniame lygmenyje.

Užsiimantis juodąją vudu magija žmogus yra vadinamas bokor. Jie turi gebėjimą naudoti magiją, kad pakenktų kitiems.

Juodoji magija iki 1953-ųjų kai kuriose šalyse laikyta nusikaltimu. Tuo metu buvo juodųjų bokor magų, kurie rinkosi ne teigiamą Vudu, bet tamsiųjų demonų energiją. Tai jiems leido užsiimti juodąja magija.

Sakoma, kad bokor po mirties turi tarnauti kuriam nors iš demonų.

Religija gimė Afrikoje ir išplito po kitas šalis – Haitį, Kubą, Braziliją ir JAV.

Vudu į Ameriką atkeliavo XVIII a. ir netrukus buvo uždrausta. Vyriausybė pradėjo naikinti draudimus tik XIX a. pradžioje.

Būdavo aukojama gyvatė

Senosios Vudu ceremonijos vykdavo šalia laužų, fone skambant būgnams. Karalius ir karalienė stovėdavo savo vietoje ir laukdavo gyvatės aukojimo pradžios. Karalienė iškeldavo pitoną iš dėžės ir leisdavo jam palaižyti skruostą. Moteris įgaudavo vidinį regėjimą bei galią, ir tapdavo orakule, o tada gyvatę perleisdavo karaliui ir kitiems išrinktiesiems.

Ant pitono dėžutės būdavo mažų varpelių, kurie tilindžiuodavo ir hipnotizuodavo klausytojus, kai karalius papurtydavo talpyklą.

Vyriškos lyties šokėjas atstovaudavo dievui Zombi. Aikštelės viduryje buvo puodas su kunkuliuojančiu vandeniu, į kurį būdavo metamos aukos – vištos, katės, kirminai, paukščiai ir apeigose dalyvavusi gyvatė.

„L’Appe’ vini le Grand Zombi, L’Appe’ vini pou fe gris-gris (Didysis Zombi ateina, Jis ateina gaminti gris-gris),“- imdavo giedoti karalienė.

Tada į aikštelės vidurį išeidavo šokėjas, kurio vienintelis rūbas – audeklas ant juosmens. Vyras nešdavo karstą, į kurį tilptų tik nedidelis kūdikis. Jį pasitikdavo šauksmai „Li Grand Zombi, Li Grand Zombi“. Vyras numesdavo karstą karalienei po kojomis ir imdavo pašėlusiai šokti ir suktis. Šokėjas pervargęs sukniubdavo, o kiti susirinkusieji pradėdavo šokti ir retkarčiais atsigerdavo iš puodo.

Apeigose būdavo ir gyvų vištų bei balandžių, kurie toje maišalynėje tiesiog paklaikdavo. Būdavo panašu, kad ta siautulinga minia būdavo tarsi viena visuma.

Atstumdavo atsitraukusius nuo apeigų

Nauji nariai turėdavo atsistoti į apskritimą, kurį anglimi nubrėžė karalius. Naujokui būdavo duodama vaškinė žmogaus figūrėlė, žmogaus kaulas ir arklio plaukas. Karalius imdavo giedoti afrikietišku dialektu ir medine lopetėle mušti žmogų netoli galvos.

Naujokui prasidėdavo spazmai. Jei jis išsigandęs atsitraukdavo, Vudu žmonės jam atgręždavo nugarą, nes tai buvo blogas ženklas.

Jei žmogus likdavo savo vietoje ir turėdavo pakankamai galios, virpėjimą pakeisdavo šokio judesiai. Naujokas priimdavo Zombi ir šokdavo iki tol, kol apalpdavo ir nukrisdavo ant žemės. Karalius jį pažadindavo smūgiu medine lopetėle, ir žmogus turėdavo sakyti Vudu priesaiką.

Žodis vudu sudarytas iš dviejų dalių – vo (savęs stebėjimas) ir du (nežinomybė). Vudu būtų galima pavadinti savistabos kelionę į nežinomybę – iš šio apibrėžimo nepanašu, kad tikėjimas būtų susijęs su juodąja magija.

Ant altoriaus – daug daiktų

Vudu ceremonijų metu kviečiama Saulės ir Mėnulio energija. Tikintieji mano, kad natūrali, iš gamtos kilusi energija yra pati galingiausia.

Oum'phor, Vudu šventyklos, viduryje būna medinis stulpas, kuris simbolizuoja struktūra palaikančią saulės jėgą. Ši ašis taip pat reprezentuoja Vudu dievą Legba.

Stulpas būna dekoruotas gyvačių-dievų Danbahlah ir Aida We'do atvaizdais bei visomis vaivorykštės spalvomis.Vudu dievybė Erzulie, Mėnulio simbolis, taip pat būna vaizduojama šalia.

Šventyklos altorius yra vadinamas pe'. Tai – stačiakampio arba kvadrato formos platforma, siekianti žmogaus krūtinę. Ant altoriaus būna sudėti su Vudu susiję objektai – varpeliai, ritualinės tarškynės, magiškos rankos, knygos apie okultizmą, būgnai, daugybė stiklinių indų, puodų ir vėliavėlių.

Į tuos stiklinius indus nusileidžia dievai, kai jie pakviečiami norint pasikonsultuoti.

Šalia yra sodas su stogu, kuriame vyksta masinės ceremonijos ir ritualai. Tai taip pat yra vieta, į kurią tinkintieji atveda sergančius gimines ir draugus, kad juos pagydytų Vudu jėgos.

Kiemą juosia žema siena. Už jos turi stovėti žiūrovai arba tie, kurie ateina netinkamai apsirengę ceremonijai.

Svarbi kiemo dalis – amžinai deganti ugnis.

Gerbia visas dvasias

Yra dvi Vudu formos. Pirmoji – nedideli veiksmai, kurie vėliau tampa realybe materialiajame pasaulyje. Geriausias pavyzdys yra visiems žinoma Vudu lėlė. Kita forma – dievų kvietimas ceremonijų metu, kad jų energiją būtų galima panaudoti magijai. Pastarieji ritualai paprastai vyksta naktį, prie ugnies šviesos.

Pasak Vudu tikėjimo, yra dvi antgamtinių būtybių rūšys: gerosios, kuriančių galių turinčios Rada-Loa ir demoniškos, kviečiamos tik neigiamai magijai Petro-Loa. Praktikuojantys juodąją magiją žmonės patenka į pavojų – ir fiziškai, ir dvasiškai.

Petro-Loa iškvietimui reikia kruvinos aukos, tai paprastai būna juoda višta arba juodas ožys. Tačiau pirmiausia reikia gauti gyvūno „sutikimą“: gyvūnui pasiūloma maisto, jei jis ėda, manoma, kad jis davė sutikimą būti paaukotu. Jei tas gyvūnas atsisako, ieškoma kito.

Petro-Loa kviečiami ir apsaugai nuo juodosios magijos.

Vudu tikėjimas gerbia visas būtybes – nepaisant to, kad kai kurios iš jų kitose kultūrose laikomos blogomis.

Pavojingiausia Vudu magijos rūšis yra prakeiksmas – jo bijo visi.