Paslaptingi akmenys Gotlande

Pasaulyje yra dar daug paslapčių ir mįslių, o kai kurios jų tiesiog guli po kojomis. Žinoma, atsakymai į jas gali būti visiškai banalūs, tačiau gali padėti atskleisti nepaprastą paslaptį, apie kurią net nepagalvojome.

Daugiau kaip tūkstantis akmenų, esančių Švedijai priklausančioje Gotlando saloje Baltijos jūroje, iš kitų akmenų išsiskiria neįprastais rankų darbo grioveliais, išgraviruotais lygiame ir tvirtame uolienos paviršiuje. Iš griovelių persipynusius raštus visada sudaro kelių ženklų, išgraviruotų vienas šalia kito, grupės. Skiriasi tik griovelių ilgis, gylis ir plotis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad grioveliai atsirado dėl to, kad kažkas į akmenį galando kalaviją ar kirvį.

Tokia buvo pirmoji versija, kuri buvo paskelbta iš karto po to, kai XIX amžiaus viduryje buvo aptikti keistieji akmenys. Vėliau šie akmenys buvo pavadinti galandimo akmenimis. Tačiau tyrinėtojai netrukus ėmė abejoti pirmine teorija, nes griovelių forma ir dydis netiko nė vienam tų laikų šaltajam ginklui galąsti. Mokslininkai pastebėjo, kad ne tik akmens amžiaus, bet ir viduramžių ar vikingų eros ginklai buvo per platūs tokiems grioveliams.

Kita versija, prieštaraujanti teorijai apie galandimo akmenis, remiasi tuo, kad apylinkėse nebuvo aptiktas nė vienas akmeninis kirvis ar kalavijas, kurį būtų galima pagaląsi tokiame akmenyje.

Archeologams nepavyko aptikti jokių senovinių ginklų likučių netgi tose vietose, kuriose, anot padavimų, senovėje buvo kalvės.

Granito ir klinčių akmenys su neįprastais grioveliais randami ne tik Gotlando saloje. Akmenys su keistais grioveliais buvo aptikti visoje Europoje - Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Anglijoje. Paslaptingi akmenys buvo aptikti netgi Indijoje ir Australijoje.

Šie objektai, aptikti Prancūzijoje, buvo priskirti neolito epochai ir pavadinti poliruotais akmenimis (pranc. polissoirs). Apdorojimo technologija leidžia daryti išvadą, kad šiuos akmenis apdirbo tos pačios kultūros, kuri pastatė dolmenus (akmeninės kapavietės) ir menhyrus (akmeniniai stulpai), atstovai. Tačiau niekur kitur paslaptingos įpjovos uolienoje neaptinkamos taip dažnai, kai Gotlando saloje. Čia tokie akmenys pasklidę praktiškai visoje saloje. Grioveliai aptinkami tiek ant pavienių akmenų ar monolito luitų, tiek ir klinčių šlaituose.

Prieš kelis dešimtmečius amerikiečių astronautas Džeraldas Houkinsas (Gerald Hawkins) paskelbė teoriją, kad legendinis Stounhendžo kompleksas buvo naudojamas astronominiams tyrimams. Europos mokslininkai palankiai sutiko šią teoriją ir patys bandė susieti beveik visus akmens amžiaus radinius su astronomija. Būtent šia linkme buvo vystomos visos teorijos, kai mokslininkai patekdavo į aklavietę.

Gotlando akmenys - ne išimtis. Šių dienų archeologai bando išsiaiškinti, ar akmenų su grioveliais išdėliojimas gali parodyti šių radinių slaptą paskirtį. Grioveliai daugelyje akmenų iš tiesų atitinka Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų išsidėstymą.

Iki šių dienų Gotlande aptikta daugiau kaip 3600 poliruotų ženklų, iš kurių 700 yra tvirtoje klinties uolienoje, o kiti yra ant 800 akmens blokų, išsimėčiusių po visus salos šlaitus.