Saulės sistema skrenda per supernovos griuvėsius

Saulės sistema pastaruosius 33 tūkstančius metų skrenda per netoliese sprogusios supernovos liekaną.

Tą mokslininkai nustatė, ištyrę nuosėdų sluoksnius vandenynų dugne ir aptikę juose geležies-60 – radioaktyvios geležies atmainos, kuri natūraliai formuojasi tik supernovose. Jau seniai žinome, kad aplink Saulę yra keliasdešimties parsekų skersmens tarpžvaigždinės medžiagos praretėjimas, greičiausiai sukurtas supernovų sprogimų per pastaruosius keletą milijonų metų.

Šių sprogimų pėdsakai randami ir Žemėje – tose pačiose vandenynų nuosėdose, kurios rodo, kad supernovos sprogimo bangos pro Žemę pralėkė prieš 6 ir 2-3 milijonus metų. Naujajame tyrime išnagrinėtas paviršinis nuosėdų sluoksnis, kuriame geležies-60 aptikta gerokai mažiau, nei gilesnių sluoksnių pikuose. 33 tūkstančiai metų atitinka laikotarpį, kurį Žemė juda per nedidelį sutankėjimą tarpžvaigždinėje erdvėje.

Ar tai reiškia, kad šis sutankėjimas – Vietinis debesis – yra supernovos liekanos dalis? Greičiausiai ne, nes tokiu atveju geležies-60 signalas būtų daug stipresnis, nei aptiktas. Aptiktasis signalas greičiausiai yra tiesiog „aidas“, užsilikusių dalelių iš kelių milijonų metų senumo supernovos srautas.

Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.

Rašo konstanta.lt ©commons.wikimedia.org