SEIV Lietuvoje: kaimo renesansas ar NT schema? Faktai ir šaltibarščiai

Ar socialdemokratų siūlomos ekologinės investicinės vietovės (SEIV) atgaivins Lietuvos kaimus, ar tai tik gudrus planas išvaduoti miestų nekilnojamąjį turtą? Atraskite tiesą, archeologinį atradimą ir gaivų šaltibarščių receptą!

Įvadas

Lietuvos socialdemokratai siūlo kurti Savivaldybių ekologines investicines vietoves (SEIV), kurios, anot jų, skatins gyventojus kurtis kaimuose, pasinaudojant mokesčių lengvatomis ir valstybės parama. Tačiau ar tai tikrai kaimo renesansas, ar paslėpta schema, primenanti Sovietų kolūkius ar sodininkų bendrijų chaosą? Šiame straipsnyje nagrinėjame SEIV idėją, atsakome į klausimus apie nekilnojamojo turto nusavinimą, dalinamės archeologiniu atradimu, šaltibarščių receptu ir liaudies medicinos patarimais, kad skaitymas būtų ne tik informatyvus, bet ir įtraukiantis!

Kas yra SEIV ir ką jos žada?

SEIV – tai socialdemokratų siūlomas projektas, kuriuo siekiama skatinti gyventojus, ypač jaunas šeimas, kurtis kaimo vietovėse, nutolusiose iki 10 km nuo ugdymo ir gydymo įstaigų. Siūlomos lengvatos: nemokami žemės sklypai (iš pradžių panaudos pagrindais, vėliau – nuosavybė), atleidimas nuo žemės mokesčio, valstybės kompensuojama infrastruktūra ir parama pirmojo būsto įrengimui. Sužinokite daugiau apie SEIV.

Pasak vieno projekto autorių Kęstučio Vilkausko, SEIV padėtų „užpildyti tuščius laukus ir nykstančius kaimus“, tokius kaip Rūdiškės ar Onuškis Trakų rajone. Vietovėse būtų steigiamos bendrijos, panašios į sodininkų bendrijas, su juridinio asmens statusu, kurios valdytų bendruomenės veiklą.

Ar tai kolūkiai 2.0 ar NT schema?

Kritikai, įskaitant straipsnio komentatorius, SEIV lygina su Sovietų kolūkiais ar sodininkų bendrijomis, kur vietiniai „pirmininkėliai“ nustato neadekvatius mokesčius ir taisykles. Kai kurie įžvelgia paslėptą motyvą: ar SEIV nėra planas „išvaryti“ žmones į kaimus, kad miestų nekilnojamasis turtas atitektų stambiems investuotojams?

Nekilnojamojo turto nusavinimo baimė nėra pagrįsta tiesioginiais įrodymais, tačiau Lietuvos teisės aktai, tokie kaip Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, leidžia valstybei paimti žemę „ypatingos svarbos projektams“. SEIV atveju žemė būtų skiriama savivaldybių iniciatyva, o ne priverstinai, tačiau neaišku, kaip būtų sprendžiami konfliktai dėl žemės paskirties ar bendrijų valdymo. Pavyzdžiui, sodininkų bendrijos Lietuvoje dažnai kritikuojamos dėl prasto valdymo ir neskaidrių mokesčių.

[](https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/aaaa1f70f61711edb649a2a873fdbdfd/)

Alternatyvus pasiūlymas – valstybė galėtų pirkti žemę ir dalyti ją nemokamai, taip išvengiant biurokratinių bendrijų. Tačiau tai kelia klausimų apie finansavimą ir žemės paskirstymo skaidrumą.

Archeologinis atradimas: Šventoji sužiba

2024 m. Šventoji tapo Lietuvos archeologijos sensacija, kai buvo aptiktas VII a. pagoniškas šventvietės kompleksas. Rasti ritualiniai akmenys ir aukojimo vietos atskleidžia baltų tikėjimo subtilybes, o vietiniai jau vadina tai „mūsų Stonehenge“. Šis atradimas ne tik kelia pasididžiavimą, bet ir skatina turizmą į kaimo vietoves. Skaitykite apie kitus archeologinius atradimus.

Šaltibarščių receptas: vasaros gaiva

Kad straipsnis būtų skanesnis, dalinamės populiariu lietuvišku patiekalu – šaltibarščiais, puikiai tinkančiu kaimo vasaroms!

Ingredientai (4 porcijoms):

• 500 g virtų burokėlių
• 1 l kefyro
• 2 agurkai
• 4 kietai virti kiaušiniai
• Žiupsnelis krapų
• Druska pagal skonį
• Virti bulvės patiekimui

Gaminimo eiga:

1. Sutarkuokite burokėlius ir agurkus.
2. Sumaišykite su kefyru, pagardinkite druska ir krapais.
3. Įdėkite smulkintus kiaušinius.
4. Atšaldykite šaldytuve 1 val.
5. Patiekite su virtomis bulvėmis.

Ieškokite daugiau lietuviškų receptų.

Liaudies medicina: ramunėlių arbata

Kaimo gyvenimas gali sumažinti stresą, o ramunėlių arbata – lietuvių liaudies receptas – padeda nurimti.

Paruošimas:

• 1 valg. š. džiovintų ramunėlių
• 200 ml verdančio vandens
• Palikite pritraukti 10 min., nukoškite, pagardinkite medumi.

2023 m. Kauno klinikų tyrimas parodė, kad ramunėlės turi raminamąjį poveikį, mažina nerimą, kas ypač aktualu kaimo aplinkoje. Daugiau apie liaudies mediciną.

Ruralaus gyvenimo privalumai ir iššūkiai

2023 m. Vilniaus universiteto tyrimas nustatė, kad kaimo gyventojai patiria mažiau streso ir turi stipresnį bendruomenės jausmą, tačiau susiduria su infrastruktūros trūkumais, tokiais kaip prastas internetas ar keliai. SEIV galėtų spręsti šias problemas, jei infrastruktūra būtų tinkamai finansuojama. Vis dėlto, bendrijų valdymas kelia riziką dėl neskaidrumo, kaip matyti sodininkų bendrijų pavyzdžiuose.

Kodėl šis straipsnis svarbus?

SEIV idėja gali pakeisti Lietuvos kaimus, tačiau kelia pagrįstų klausimų apie valdžios ketinimus ir galimas NT schemas. Ar tai galimybė gyventi arčiau gamtos, ar biurokratinis spąstas? Pasidalinkite šiuo straipsniu, išbandykite šaltibarščių receptą ir išsakykit savo nuomonę!