Teleportacija... Dingti Ir Atsirasti

Šį terminą – iš graikų kalbos „tele“ (toli) ir lotynų kalbos „portare“ (perkelti) – praėjusio amžiaus pradžioje pasiūlė amerikiečių tyrinėtojas Čarlzas Fortas. Terminu apibrėžiamas momentinis materialių daiktų perkėlimas iš vieno erdvės taško į kitą be jokio jų būsenos pokyčio.

Dar ne taip seniai rimti tyrinėtojai nepripažino šio fenomeno realybe. Tačiau dabar, pasak Rusijos gamtos mokslų akademijos prezidento, profesorius Olego Kuznecovo, keliose šalyse, taip pat ir Rusijoje, fizikai atlieka teleportacijos eksperimentus – žinoma, ne su žmogumi, o mikropasaulio subjektais ir nedideliais biologiniais objektais.

Akimirksniu...

Budistų tekstuose rašoma, kad tepelortacijos reiškinys žinomas jau seniai, ir jį panaudoti galėjo tie, kurie pasiekia aukščiausią dvasinį lygį, pavyzdžiui, buda Šakjamuni ir jo mokinys Mahamogalana, kuris taip pat žinomas kaip turėjęs antgamtinių galių.

Pirmoji teleportacija, kuri patvirtinta šventojo Augustino Kronikose, įvyko 1593 m. spalio 25 d. ryte. Tą dieną pagrindinėje Meksiko aikštėje staiga atsirado žmogus su pulko, kuris buvo Filipinuose, uniforma. Jis sugebėjo papasakoti tik tai, kad kelios akimirkos prieš dingimą stovėjo sargybos poste Manilos gubernatoriaus rūmuose, o pats gubernatorius buvo klastingai nužudytas. Kareivis neturėjo jokio supratimo, kaip atsidūrė Meksike. Kareivis buvo suimtas už dezertyravimą ir melagingų gandų platinimą. Tačiau po kelių mėnesių iš Filipinų atvykę valdininkai patvirtino kareivio pasakojimą.

Praėjus beveik trims šimtmečiams, 1871 metais, misis Samuelė Gapi su vyru miegamajame aptarinėjo namų reikalus ir netikėtai dingo. Vėliau paaiškėjo, kad tą pačią akimirką ji atsidūrė kitame name, esančiame už trijų mylių.

1975 m. sausio 4 d. jaunas argentinietis Karlosas Diasas grįždamas po darbo namo pasijuto blogai. Jis atsisėdo ant pievelės, tačiau jau po akimirkos atsidūrė už 500 mylių prie kelio netoli Buenos Airių.

Apie panašų spontaniškos teleportacijos atvejį yra žinoma Rusijoje. „1996 metų rudenį man nutiko keistas įvykis. Tai buvo Leningrado srityje netoli Krasnicos kaimo, - rašo E. Galevskis. - Ryte išsiruošiau į pelkę spanguolių pasirinkti. Ėjau žinomu keliuku per lauką ir pievą, po to pasukau į mišką. Ir nutiko kažkas keista. Netoli keliuko posūkio teka upelis su stačiais krantais, kurį galima pereiti tik per lieptelį, surištą iš kelių medžių kamienų. Nuėjus keliuku apie 10 m staiga pajutau, kad esu visai kitoje vietoje. Tai buvo galima spręsti iš pakitusio peizažo. Suglumęs apsižvalgiau ir abejonių neliko - nežinomu būdu atsidūriau 40-50 m atstumu nuo upelio, tačiau jau kitame krante“.

Dažnai teleportacijos reiškinys siejamas su tam tikromis anomaliomis vietomis. Tyrinėtoja T. Faminskaja pasakoja, kad būnant tokioje zonoje Pamaskvėje, du kartus buvo teleportuota 1,5-3,5 km atstumu. Jos žodžiais, perkėlimo momentas nejaučiamas - tiesiog žmogus kažkuriuo momentu pamato pakitusį aplinkinį peizažą.

Minties galia

Yra užregistruoti ne tik spontaninio perkėlimo atvejai, tačiau žinoma nemažai atvejų, kai šį reiškinį sukėlė žmogaus minties galia. Kaip pavyzdį galima papasakoti apie garsų Romos filosofą Apolonijų Tianietį. Romos imperatorius Domicianas surengė teismą nepaklusniajam Apolonijui. Kai teismas paskelbė nuosprendį filosofas pasakė: „Niekas, net Romos imperatorius, nesugebės mane įkalinti“. Tuo metu pasirodė blyksnis ir teisiamasis dingo. Tą pačią dieną jis atsidūrė kelių dienų kelionės atstumu nuo Romos tarp savo mokinių.

XX amžiuje savo pabėgimais iš vieno geriausiai saugomo Amerikos kalėjimo „Fort Livenporto“ kamerų ir karcerių pagarsėjo juodaodis kalinys Hadadas. Po kiek laiko kalėjimo administracija taip priprato prie jo dingimų, kad net neskelbdavo aliarmo. Kiekvieną kartą Hadadas, pasilinksminęs mieste, ryte pasibelsdavo į kalėjimo vartus. Šio kalinio, beje, gavusio išsilavinimą Oksforde, negalėjo sulaikyti net tvirčiausi užraktai ar storiausios sienos.

1952 metais valdininkas V. Tiudoras turėjo grįžti namo traukiniu iš Londono. Traukinys vėlavo, o šalia stoties nebuvo nė vieno taksi automobilio. Ponas Tiudoras labai skubėjo, nes tą vakarą 18 valandą laukė svarbaus skambučio. Įėjęs į laukimo salę jis iš nevilties pažvelgė į laikrodį, kuris rodė 17:57. Kas įvyko po to, valdininkas neatsimena - jis tiesiog atsidūrė savo namuose ir tuo metu išgirdo suskambant telefoną.

Sąmoningos teleportacijos paslaptį žinojo ir žinomas Rytų kovos menų meistras Kim Du Okas iš Seulo. Būdamas jau garbaus amžiaus, nestambaus kūno sudėjimo, šis kovotojas per kelias sekundes patiesdavo pačius galingiausius priešininkus. Laikraštyje „China Herald“ buvo rašoma, kad sulėtintai žiūrint nufilmuotas kovas, buvo pastebėta, kad meistras, ką tik buvęs vienoje vietoje, atsiduria kitoje. Kol priešininkas tęsia ataką į tuščią vietą, Okui belikdavo tik atlikti imtynių veiksmą.

Dingti ir atsirasti...

Dabar papasakosime apie mokslinius bandymus, apie kuriuos kalbėjo Rusijos gamtos mokslų akademijos prezidentas Olegas Kuznecovas. Spaudoje buvo keletas pranešimų apie tai, kad keliose laboratorijose sėkmingai atlikta kvantinė teleportacija. Pirmas toks eksperimentas įvyko 1997 metais, jį atlikusių fizikų grupei vadovavo Antonas Cailingeris iš Insbruko universiteto ir Frančesko de Martinis iš Romos universiteto.

2006 metais fizikų tyrėjų grupė iš Nilso Boro instituto Kopenhagoje pirmą kartą atliko teleportaciją tarp skirtingos prigimties objektų - lazerinio spinduliavimo kvantų ir cezio atomų.

Tikras proveržis įvyko 2009 m. sausio 23 d., kai mokslininkams pirmą kartą pavyko vieno metro atstumu teleportuoti jono kvantinę būseną. Tačiau dar anksčiau, 1983 metais, buvo išspausdintas pranešimas apie smulkių daiktų teleportacijos tyrimo laboratorinius eksperimentus. Šie eksperimentai buvo atlikti Kinijoje, laikantis visų laboratorinių tyrimų taisyklių ir dalyvaujant savanoriams ekstrasensams. Daiktai buvo padedami ant stalo prieš komisijos, stebėjusios eksperimentą, narius. Kiekvienas ekspertas vizualiai ir sąmoningai fiksuodavo daikto buvimo ant stalo faktą. Bandyme dalyvaujantis ekstrasensas tuo metu stovėdavo pakankamu atstumu nuo stalo. Po eksperto duotos komandos ekstrasensas panirdavo į transą ir mintimis stengėsi „pašalinti“ daiktus nuo stalo, „paslėpti“ kur nors arba „perkelti“ į kitą vietą savo nuožiūra.

Komisijos nariai buvo priversti pripažinti, kad daiktai tai dingdavo nuo stalo, tai vėl ant jo atsirasdavo. Be to, kai kurie nuo stalo dingę daiktai buvo aptikti komisijos narių švarkų kišenėse. Reikia pažymėti, kad jokio fizinio kontakto tarp ekstrasenso ir komisijos narių nebuvo.

Kiekvienas bandymas buvo įrašinėjamas vaizdo įrašymo įranga.