Kaip gydytis peršalus? Vaistažolės nuo peršalimo ligų

Kaip padėti sau peršalus, niekada netrūksta žmonių, ieškančių pačios brangiausios prekės – sveikatos. Vėstant orams žmonės vis dažniau prašo vaistų nuo peršalimo, virusinių ligų, būdingų permainingam rudeniui ir ne tik ...

Jeigu dieną peršalote, vakare reikia išgerti kiek įmanoma šiltesnės žolelių arbatos, patarčiau gerti dideliais gurkšniais. Išprakaituosite ir rytą jausitės geriau.

Žolelių į arbatą galite dėti įvairių — pipirmėtės, mėtos, vaistinės ramunės, raudonėlio.

„Peršalus labai tinka karšta aviečių vaisių ar uogienojų lapų arbata. Ši arbata skatina prakaitavimą, todėl jos išgėrus reikėtų kristi į lovą ir šiltai užsiklojus išprakaituoti ligą. Nuo peršalimo aviečių lapus labai tinka maišyti su kitais vaistiniais augalais: anyžių sėklomis, šalpusnio lapais, liepos žiedais. Persišaldžius ir esant sausam kosuliui, arbatą reikėtų ruošti iš dviejų dalių aviečių uogų ir vienos dalies raudonėlių“.

Daugiau - viskas apie gripą!

Peršalimui vyti labai tinka liepžiedžiai, skatinantys prakaito išsiskyrimą ir mažinantys kūno temperatūrą. Kad liepžiedžiai padėtų greičiau išprakaituoti, nuo seno jie buvo maišomi lygiomis dalimis su kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolėmis, juodojo šeivamedžio žiedais. Vaistažolės sumaišomos lygiomis dalimis, 1 desertinis šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens ir, pusvalandį palaukus, kol pritrauks, skystis nukošiamas ir geriamas.

Karščiuojant labai tinka ir bruknių arbata, nes ji gerai malšina troškulį.

Jeigu kostite, skauda krūtinę padės raktažolės žiedai arba lapai. Atsikosėjimui labai tinka gysločio lapai. Jeigu kosulys per daug „šlapias“ — negerai, todėl į arbatą tiktų įsidėti ir šermukšnio žiedų, kad pasausintų kosulį, palengvintų atsikosėjimą, šermukšnio žiedai veikia dezinfekuojančiai.

Kai puola peršalimo ligos, pirmiausia būtina gerai išprakaituoti. Daug žolelių skatina prakaitavimą. Geriausiai žinoma — avietė. Tinka jos vaisiai, lapai ir kamienas. Aviečių stiebai turi ir organizmą stiprinančių savybių. Aviečių arbata yra labai veiksminga su anyžių sėklomis, šalpusnių lapais, liepžiedžiais. Liepžiedžiai labiau skatina prakaitavimą sumaišyti su kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolėmis, juodojo šeivamedžio žiedais.

Gerai ir bruknių arbata, nes ji malšina troškulį, o tai aktualu karščiuojant. Prisigėrei tokios karštos arbatos, pamirkei kojas karštame vandenyje su druska (geriausiai tinka jūros druska, bet jei jos neturite, gerai ir valgomoji), garstyčiomis, ir — po šiltais patalais. Išprakaitavus nereikia greitai šokti iš lovos. Reikia tik persirengti sausais rūbais ir pagulėti, tikintis, kad rytoj ligos nebus nė kvapo.

Jei po ranka nėra jokių prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tinka bet kokios kvapiosios žolelės. Ypač su medumi.

Gerklei gydyti rekomenduojama naudoti šeivamedžio, vingiorykščių, debesylų žolelių arbatas. Plautės šalina užkimimą, gydo kosulį.

Kai skauda gerklę, į arbatą gerai įberti sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi priešuždegiminių savybių. Pasninko metu senovės lietuviai sėmenimis netgi maitindavosi, o jų prikimštais čiužiniais nuo pragulų gynėsi.

Jei skauda gerklę ar kosėjame, pakvėpuokime bulvių garais: išvirkime bulvių su lupenomis, užsimeskime ant galvos paklodę ir pabūkime toje garų kameroje keliolika minučių. Kai kas rekomenduoja bulvių nuovirą ir gerti (būtinai šviežią ir šiltą), bet jų garai — veiksmingesni.

Patariama nepamiršti ir plaučių, šių žolelių arbata tinka užkimimui, kosuliui gydyti. Atsikosėti padeda ir pušies pumpurų užpilas ir nuoviras. Pušų eteriniu aliejumi gaivinamas oras. Atsikosėjimą lengvina ir rasakilos, jos labai padeda susirgusiems viršutinių kvėpavimo takų kataru.

Atsikosėjimui gerai dedešvos — miškinė ir menturinė, vaistinė svilarožė. Debesylų šaknų nuoviras t.p. lengvina atsikosėjimą, tinka įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šalpusniai labai lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą, skystina skreplius ir skatina jų išsiskyrimą. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos yra rasakilos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.

Peršalus vyresniems žmonėms tinka mišiniai su ežiuole.

Prie imuninę sistemą stiprinančių žolių visuomet prisiminkite ežiuolę. Kasdien galima pasigaminti arbatos iš kiečių, garšvų, stumbražolių, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, gervuogių, šaltalankių, aviečių lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulės pumpurų. Patartina nepamiršti česnako — paties paprasčiausio liaudiško antibiotiko, prilygstančio penicilinui. Organizmas bus stipresnis ir to žmogaus, kuris valgo daug svogūnų. O kur dar šaltalankiai, gudobelės, kuriose sutelpa kone visa Mendelejevo lentelė.

Peršalus tinka ir debesylas, kurio aliejus turi priešuždegiminių savybių. Debesylo šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą ir vartojamas bronchitui, tracheitui gydyti.

Šalpusniai taip pat lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą, skystina skreplius. Šios žolės arbata vartojama sergant kvėpavimo ligomis, o debesylo ir šalpusnių mišinys mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Priešuždegiminiai veikia vingiorykštė.

Tačiau, daug paprasčiau peršalimo ligų išvengti negu jas krapštyti iš organizmo.

„Toje pačioje Dievo duotoje vaistinėje yra gausybė organizmo atsparumą ligoms skatinančių žolelių. Kas dar negirdėjo apie ežiuolę, imuninę sistemą stiprinančią gėlytę? Organizmo atsparumą ligoms galima stiprinti ir kiečių, garšvų, stumbražolių, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, gervuogių, šaltalankio, aviečių lapų, erškėčio, kalendos vaisių, drebulės pumpurų mišinio arbata. Būsime atsparesni visoms peršalimo ligoms, jeigu valgysime daug šviežių vaisių, daržovių, uogų, su jais organizmas gaus ne tik gausybę vitaminų, bet ir kitų reikalingų medžiagų“.

Daugelį ligų rekomenduojama gydyti medumi, po kruopelytę sunešiotą iš įvairiausių augalėlių. Jis tinka ir peršalimo ligoms. Labiausiai žinomas patarimas — gerti karštą pieną su medumi arba vaistažolių arbatomis.

Patariama į karštą skystį medaus nedėti, nes prapuola jo vaistingosios savybės, lieka tik saldumas. Jei nuo peršalimo ligų į arbatą, kurią gersime su medumi, įtarkuosime imbiero šaknies, tai bus ypatingai veiksminga priemonė.

Pakilus temperatūrai dažnai nesinori valgyti. Taip organizmas pataria, kaip elgtis. Jei nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia, organizmas negali dėmesio skirti virškinimui.

Rudenį ir žiemą nepakeičiamas yra česnakas. Tai vaistas nuo begalės ligų, jis skaidydamasis išskiria stiprų antibiotiką, beveik prilygstantį penicilinui. Česnakuose yra fitoncidų, bakterijas naikinančių medžiagų, polisacharidų, jodo, vitaminų. Česnakais žmonės nuo seno gydė dizenteriją, aterosklerozę. Sakoma, kad česnakai neleidžia vystytis net vėžiui.

Labai daug fitoncidų, slopinančių patogeninių mikroorganizmų augimą, yra svogūne. Svogūnai gali padėti sergantiesiems ūmiomis kvėpavimo takų ligomis.

„Prasidėjus gripo epidemijai, susirgti šia liga tikimybė bus daug mažesnė žmonėms, kurie kasdien valgo svogūnus ir česnakus. Jeigu žmogui šių daržovių skonis yra nepriimtinas, tada galima kasdien 2–3 kartus po keletą minučių uostyti perpjautą svogūną ar česnaką“.