Burtai kaip metodas manipuliuoti valdančiuoju elitu

Magija ir burtai neatsiejami susiję su žmonijos civilizacija. dar tada, kai žmonės gyveno urvuose, jie jau turėjo magiškų ritualų ir tikėjo anapusinėmis būtybėmis.

Vėliau, kai kai kurios tautos sudarė valstybes, magija ir burtai tapo valstybine religija. Daug magiškų ritualų tapo neatsiejama senovės visuomenės gyvenimo dalimi. Tokios išsivysčiusios civilizacijos, kaip egiptiečių, graikų ir romėnų, buvo kuriamos, naudojant magus ir burtininkus. Viduramžiais bažnyčia paskelbė apie savo monopoliją į religinį tikėjimą ir negailestingai kovojo su bet kokiais magijos ir pagonybės pasireiškimais. Aptarkime kai kuriuos faktus, kurie parodys mums magiją ir burtus iš gana neįprastos pusės.

Daug kas mano, kad kova su magija ir tikėjimas ja dvasiškius lydėjo per visus viduramžius. Iš tikrųjų viskas buvo truputį kitaip. Ankstyvaisiais viduramžiais magija buvo laikoma pagoniškų prietarų pasireiškimu ir neturėjo jokio poveikio. Dvasiškiai manė,
kad magija - tai tušti pagonybės epochos prietarai, ir bandė tai išaiškinti liaudžiai.

Bažnyčios skelbiamų idėjų esmė koncentravosi į vieną taisyklę. Magija kaip tokia neegzistuoja, o visus vykstančius įvykius kontroliuoja arba dievo apvaizda, arba nelabojo pinklės. Būtent velnias klaidina žmones, kurie nelabai tvirtai tiki dievu, kad jie gali turėti antgamtinių gebėjimų ar žinių.

Įdomu, bet kai kuriose viduramžių Europos šalyse nebuvo leidžiama bausti mirtimi kerėjimu kaltintų žmonių. Juk tokia bausmė pati savaime yra pagoniškas nusikaltimas, o kaip žinome, kerėjimas, dvasiškių nuomone, neegzistavo.

Gerokai vėliau, XV amžiuje, popiežius Inocentas VIII pripažino, kad raganos ir burtininkai egzistuoja, bet kartu buvo teigiama, kad visi, užsiimantys raganavimais, daro tai ne patys, o tik sudarę sandėrį su velniu. Ir būtent velnias daro tuos dalykus, kuriuos neva geba daryti magai ir burtininkai. Tuo metu ir prasideda masinės raganų ir burtininkų medžioklės.

Maždaug tuo metu patys dvasininkai pradeda naudoti tokias sąvokas kaip raganų puota ir pan. Bet kokie neįprasti gebėjimai, mokėjimas gydyti vaistažolėmis ar įgimtas fizinis defektas galėjo būti dingstis apkaltinti raganavimu.

Kadangi bažnyčia sukūrė iš esmės represinę mašiną, ji dažnai buvo naudojama politiniais ar savanaudžiais tikslais. Pagal greitai sukurptą skundą žmogų ar visą šeimą apkaltindavo raganavimu ir atimdavo nuosavybę. O pačius žmonės arba nubausdavo mirtimi, arba ilgiems metams uždarydavo į kalėjimą.

Dvasininkai patys užsiimdavo magija ir burtais

Kai kalta eina apie raganų medžioklę, mums iškart atrodo, kad tai siaubingai šališkas teismas, kuriame valdžią turintis dvasininkas rengia apklausas ir skelbia nuosprendį nelaimingai moteriškei, neatsargiai atlikusiai kažkokį pagonišką ritualą.

Bet iš tikrųjų neretai patys dvasininkai intensyviai praktikuodavo magiją ir burtus. Beveik kiekviename vienuolyne buvo saugomos uždraustos knygos, kuriose buvo pasakojama, kaip iškviesti dvasias ar parduoti sielą velniui. Ir nemažai valdžios bei praturtėjimo trokštančių dievo tarnų neatsisakydavo pabandyti patraukti į savo pusę anapusines esybes.

Kartais magija ir krikščioniška religija eidavo visai šalia. Pavyzdžiui, Anglijoje kaimiškų parapijų dvasininkai neretai eidavo į laukus ir, kalbėdami maldas, taškydavo ant žemės medų, pieną ir šventintą vandenį. Tai buvo savotiškas ritualas, siekiant užsitikrinti gerą derlių Iš esmės tai buvo senųjų pagoniškų ritualų ir krikščionybės mišinys.

Viduramžių mokslas ir magija

Stebina tai, kad net ir šiandien, interneto ir kosminių skrydžių laikais, yra žmonių, kurie fanatiškai tiki astrologija. Tokių žmonių diena prasideda ne nuo kavos, o nuo horoskopo skaitymo. Pagal horoskopą tokie žmonės kuria savo planus, moka didžiulius pinigus magams už amuletus su akmenimis, kurie neva padeda rasti meilę ar pakilti karjeros laiptais.

Viduramžiais mokslas buvo neatsiejamai susijęs su magija. Daug to meto mokslininkų, be gana rimtų taikomojo mokslo sričių tyrinėjimo, praktikuodavo astrologiją, ieškojo filosofinio akmens, kuris turėjo paversti šviną į auksą, arba amžinos jaunystės eliksyro, kuris galėjo dovanoti žmogui nemirtingumą. Daug cheminių elementų atradimų ir jų savybių supratimas yra susiję būtent su paieškomis galimybės paprastus metalus paversti auksu. Nemažai vaistų taip pat atsirado, ieškant amžinosios jaunystės eliksyro.

Bet ir tarp gana garsių bei gerbiamų viduramžių personažų, kurie buvo laikomi rimtais mokslininkais, buvo tikrų šarlatanų ir apgavikų. Jie įsigudrindavo vedžioti už nosies ne tik paprastą liaudį, bet ir valdovus.

Įdomu ir tai, kad viduramžiais daug talentingų mokslininkų, kurie sugebėjo aplenkti savo laiką ir padaryti daugybę atradimų astronomijoje, chemijoje ir kituose moksluose, neretai buvo laikomi burtininkais ir gana rimtai persekiojami.

Valdantysis elitas ir burtai

Nepaisant bažnyčios persekiojimų, daugelio valdovų rūmuose buvo savi magai, burtininkai ar astrologai. Karaliams nesvetimos žmogiškos emocijos ir baimės, todėl jie tiesiog fanatiškai troško žinoti, kas iš jų aplinkos ruošia sąmokslą arba kada pradėti karą, kad jį vainikuotų pergalė.

Be to, monarchai negailėjo lėšų, suteikdami alchemikams galimybę tyrinėti ir ieškoti filosofinio akmens 

ar amžinos jaunystės eliksyro. Pirmuoju atveju karaliaus iždas visada bus pilnas aukso ir nereikės patekti į bankų kreditų pinkles, o antruoju perspektyva gyventi ir valdyti amžinai nedavė ramybės nė vienam monarchui.

Nepaisant bažnyčios pasipriešinimo, daug garsių tų laikų alchemikų ir astrologų laisvai keliavo po Europą ir gerai uždirbdavo, sudarinėdami horoskopus įvairiems Europos monarchams.

Tačiau neretai patys astrologai ir burtininkai suklupdavo sukčiaudami. Daug kas dėl to patekdavo į kalėjimą ar net prarasdavo gyvybę. Pavyzdžiui, imperatorius Rudolfas II labai mėgdavo priimti savo rūmuose įvairius magus. Ir kartą jis apkaltino apgavyste garsų anglų mediumą bei alchemiką Edvardą Kelly. Valdovas pasodino jį į kalėjimą, o tas nusprendė pabėgti. Leidosi pro savo kameros langą, neišsilaikė, nukrito ir užsimušė.

Moteriška ir vyriška magija

Praėjusiais amžiais socialinis visuomenės gyvenimas buvo griežtai dalijamas į moteriškas ir vyriškas pareigas bei teises. Moteris turėjo rūpintis namų ūkiu, gimdyti vaikus, prižiūrėti juos, o vyras turėjo aprūpinti šeimą, saugoti bei ginti namus. Toks pasidalijimas palietė ir burtus bei magiją. Magija aiškiai buvo dalijama į vyrišką ir moterišką.

Paprastai moterys užsiimdavo žolelių rinkimu ir gydymu jomis. Taip pat moterys pranašaudavo ateitį, ruošdavo apžavų gėrimus, gamindavo apsauginius amuletus namams ir šeimai. Vyrų magija buvo kitokia. Jiems reikėjo turėti užkalbėtų ginklų, kad galėtų efektyviai kovoti su priešais. Vyrai naudojo magiją geram derliui užkalbėti ar sėkmingai medžioklei surengti.

Pavyzdžiui, skandinavams būdavo gėda, kai vyras užsiimdavo magija ir burtais. Vikingai gėdijo tokius vyrus ir laikė, kad magija daro vyrus panašiais į moterį. Net vienoje skandinavų sagų garsusis Loki priekaištauja pačiam dievui Odinui, kad tas užsiima magija.

P komentaras: tiesa slypi kažkur anapus, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"...