Palenkėje rastas paslaptingas moters su pailga kaukole palaidojimas

Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) archeologai, tyrinėdami senovės majų miestą Palenkė, rado ikiispanišką palaidojimą, kuriame tikriausiai buvo palaidota aukšto socialinio statuso moteris.

INAH interneto svetainėje rašoma, kad laidojimo vieta yra Palenkės archeologinėje zonoje, Čiapaso valstijoje. Meksikos kultūros ministerija stengiasi išsaugoti paslaptingąją kapavietę. Atšiaurios klimato sąlygos gali pakenkti palaikams.

"Palenkėje dažnai svyruoja temperatūra, todėl kyla problemų dėl palaikų išsaugojimo", - aiškina INAH centro Čiapase tyrėjas ir Palenkės archeologinio projekto vadovas Arnoldas Gonzalesas Krusas (Arnoldo González Cruz). Mašinos dabar yra laboratorijoje ir po analizės bus grąžintos į kapavietę.

Ekspertai nustatė, kad kape buvo palaidota moteris. Atrodo, kad ji turėjo aukštą socialinę padėtį. Tai rodo keletas požymių. Pavyzdžiui, jos kaukolė buvo deformuota - pailga, o tokią formą, pasak mokslininkų, ji įgijo ankstyvoje vaikystėje. Tai buvo akivaizdus simbolis, skiriantis aukštus žmones nuo paprastų.

Be to, kai kurie mirusiojo dantys buvo inkrustuoti specialiomis žalio akmens inkrustacijomis. Tikriausiai jie buvo puošiami nefritu kaip perėjimo į suaugusiųjų amžių apeigų dalis. Majų tautos plačiai praktikavo kaukolių ir dantų "modernizavimą".

Mirties metu moteriai buvo 25-30 metų. Jos kūnas buvo paguldytas į 2,2 m ilgio ir 60 cm pločio kapą, padarytą iš akmeninių blokų ir taisyklingos stačiakampio formos. Kapavietė buvo įrengta ant platformos, nuo kurios buvo galima pasiekti svarbiausius apeiginius daiktus. Įdomu tai, kad jis buvo orientuotas pietų-šiaurės kryptimi. Tačiau mirusiosios kūnas buvo paguldytas taip, kad jos veidas buvo nukreiptas į rytus.

"Nors archeologai nėra vieningos nuomonės, manoma, kad ši padėtis yra simboliškai susijusi su saulėtekiu", - sako Arnoldo Gonzalezas. - Tai aliuzija į palaidoto žmogaus atgimimą kartu su saule, kurios kelionė per dangų taip pat prasideda rytuose."

Šalia sarkofago mokslininkai rado laidojimo atnašų, tarp kurių buvo du beveik visiškai išlikę indai. Tikslus kapavietės amžius dar nenustatytas, tačiau mokslininkai mano, kad palaidojimas gali būti datuojamas 750-850 m. po Kr., vėlyvuoju klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu.

P komentaras: tiesa slypi kažkur anapus, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"...