Rusija reikalauja, kad Ukraina pasiduotų, o G7 žada priversti Maskvą sumokėti

Antradienį Rusija pažadėjo, kad jos puolimas prieš Ukrainą tęsis tol, kol Kijevas pasiduos, o pasaulio lyderiai perspėjo, kad Maskva sumokės už savo agresiją.

Vokietijoje susirinkusi galingiausių pasaulio demokratinių valstybių G7 grupė pasiuntė žinią, kad ir toliau vieningai palaiko kovojančią Ukrainos vyriausybę.

Prieš svarbų NATO sąjungininkių susitikimą JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti lyderiai pažadėjo karinę pagalbą Kijevui ir ekonominį skausmą Maskvai.

Tačiau prezidento Vladimiro Putino Kremlius buvo nepajudinamas ir perspėjo, kad vienintelė Ukrainos pajėgų išeitis - sudėti ginklus Rusijos invazijos akivaizdoje.

"Ukrainos pusė gali viską sustabdyti iki šios dienos pabaigos", - sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas (Dmitry Peskov).

"Būtina duoti įsakymą nacionalistiniams daliniams sudėti ginklus", - sakė jis ir pridūrė, kad Kijevas turi įvykdyti Maskvos reikalavimų sąrašą.

Viskas sudegė

Keturis mėnesius trunkančios Rusijos invazijos padariniai buvo akivaizdūs centrinės Ukrainos Kremenčuko mieste, kur sukrėsti civiliai gyventojai pasakojo apie pirmadienio raketų smūgį prekybos centrui.

"Viskas sudegė, tikrai viskas, kaip kibirkštis į lietsargį. Girdėjau, kaip žmonės šaukė. Tai buvo siaubas", - AFP pasakojo liudininkė Polina Pučinceva.

Iš prekybos centro, kuriame žuvo mažiausiai 18 žmonių, liko tik apanglėjusios nuolaužos, juodų sienų gabalai ir žalios raidės nuo sudaužytos parduotuvės vitrinos.

Rusija tvirtina, kad jos raketų salvė buvo nukreipta į ginklų sandėlį, tačiau nė vienas iš AFP kalbintų civilių gyventojų nežinojo apie jokią ginklų parduotuvę kaimynystėje.

Už Rusijos ribų naujausios skerdynės sukėlė tik Ukrainos įniršį ir Vakarų solidarumą.

"Nesirenkamosios atakos prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas", - sakoma G7 lyderių pareiškime, kuriame smerkiama "bjauri ataka".

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (Volodymyr Zelensky) savo socialinės žiniasklaidos kanaluose paskelbė: "Tik visiški bepročiai teroristai, kuriems Žemėje neturėtų būti vietos, gali raketomis smogti į civilius objektus.

"Rusija turi būti pripažinta terorizmo rėmėja. Pasaulis gali ir todėl privalo sustabdyti Rusijos terorą", - pridūrė jis.

Vokietijos Alpėse vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G7 lyderiai taip toli nenuėjo, kad pavadintų V. Putiną teroristu, tačiau pažadėjo, kad Rusijai, kuriai ir taip taikomos griežtos sankcijos, teks patirti daugiau ekonominio skausmo.

"G7 vieningai remia Ukrainą", - žurnalistams sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olaf Scholz).

"Mes ir toliau laikysime ir didinsime ekonomines ir politines šio karo išlaidas prezidentui V. Putinui ir jo režimui."

Naftos kainų viršutinė riba?

Per tris aukščiausiojo lygio susitikimo dienas G7 paskelbė keletą naujų priemonių, kuriomis siekiama spausti V. Putiną, įskaitant planą siekti nustatyti Rusijos naftos kainų viršutinę ribą.

Grupė taip pat susitarė uždrausti rusiško aukso importą. Tuo pat metu G7 šalys suteikė finansinę paramą Ukrainai - šiuo metu ji siekia 29,5 mlrd. dolerių.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) sakė, kad Vakarai turėjo "suteikti ukrainiečiams strateginę ištvermę, kurios jiems reikia, kad jie galėtų pabandyti pakeisti padėtį, pabandyti pakeisti pozicijos dinamiką".

Po aukščiausiojo lygio susitikimo, kai G7 lyderiai, kurie taip pat priklauso NATO, vyks į Madridą, JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad J. Bidenas paskelbs apie naujus ilgalaikius karinius dislokavimus visoje Europoje.

Madride vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime taip pat bus bandoma įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie karinio aljanso, o J. Bidenas ketina kalbėtis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Tayyip Erdogan).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emmanuel Macron) paragino NATO sąjungininkes parodyti, kad jos yra vieningos.

"Žinia, kuri turėtų nuskambėti Madride, yra vienybės ir stiprybės žinia šalims narėms, taip pat toms, kurios nori prisijungti ir kurių prašymus mes remiame", - sakė E. Macronas.

Švedija ir Suomija, tradiciškai kariniu požiūriu neprisijungusios prie NATO, paprašė prisijungti prie jos po V. Putino invazijos į Ukrainą vasario 24 d., tačiau Turkija jas kaltina, kad jos slepia ieškomus kurdų kovotojus.

"Esame 70 metų gyvuojanti NATO narė. Turkija nėra atsitiktinai į NATO įstojusi šalis", - sakė R. T. Erdoganas prieš išvykdamas į Madridą ir derybas su kolegomis iš NATO, Švedijos ir Suomijos.

"Pažiūrėsime, kokį tašką jie pasiekė... Nenorime tuščių žodžių. Mes norime rezultatų."

Tuo tarpu rytiniame Donbaso regione tęsiantis įnirtingoms artilerijos dvikovoms, Ukrainos žvalgyba pranešė, kad per naujausius šalių apsikeitimus belaisviais išlaisvinta 17 ukrainiečių, daugiausia kariškių.

Jungtinės Tautos teigė, kad šiuo metu Ukrainoje, be 5,26 mln. į užsienį pabėgusių žmonių, yra 6,2 mln. žmonių.

"Ukraina dabar susiduria su brutalumu, kurio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų", - sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg), vadovams pradėjus rinktis Ispanijos sostinėje.

Oligarcho abejonės

Milijardierius Rusijos pramonininkas Olegas Deripaska (Oleg Deripaska) retoje Maskvos spaudos konferencijoje pripažino, kad operacija Ukrainoje galėjo nueiti per toli.

"Ar Rusija suinteresuota sunaikinti Ukrainą? Žinoma, ne. Tai būtų milžiniška klaida", - sakė jis.

Nepavykus užimti Kijevo po invazijos vasario mėnesį, Rusijos kariai sutelkė savo kampaniją į Rytų Ukrainos teritorijos užėmimą ir vis labiau įsitvirtina.

Agence France-Presse (AFP) yra Prancūzijos valstybinė tarptautinė naujienų agentūra, įsikūrusi Paryžiuje. Tai seniausia pasaulyje naujienų agentūra, įkurta 1835 m. kaip "Havas".